SAVAITĖS KLAUSIMAS. Kaip stipriname imunitetą?

Nors vasarą prasitęsė visu mėnesiu, virusams, regis, tai nė motais. Poliklinikos jau pilnos kosinčių, sloguojančių, besiskundžiančių skaudančia gerkle.

Tačiau yra ir tokių sveikuolių, kurie gydytojų kabinetuose nesilankę net ne metus ar kelerius, o ištisus dešimtmečius.
Šįkart panevėžiečių klausiame, kaip jie stiprina imunitetą, kaip ginasi nuo į patalą guldančių ligų?

Vytautas GUTAUSKAS
Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos kūno kultūros mokytojas

Kiekvieną rytą keliuosi 5.45 val., sėdu ant dviratuko, lekiu iki Paįstrio karjero. Čia padarau trumpą mankštelę ir lendu į vandenį. Grūdinimosi esmė – apšilus niurktelėti į vandenį. Taip žvalus einu į darbą.
Per keturiasdešimt metų dėl peršalimo ligų nesu ėmęs nedarbadienių, biuletenį turėjau tik susirgęs koronavirusu, bet ir tai sirgau lengvai.
Maudynių sezonas baigiasi tuomet, kai dviračiu važiuoti dėl slidžių kelių ar sniego tampa nesaugu, bet žiemą dalyvauju Palangoje vykstančioje Ruonių šventėje. O gegužės mėnesį vėl pradedu maudynių sezoną Paįstrio karjere.
Jokiu būdu nesakau, kad visiems reikia lįsti į eketę žiemą. Man tai patinka ir padeda palaikyti stiprų imunitetą, bet ar tai padės kitiems – negaliu pasakyti.
Žinoma, stengiuosi ir valgyti sveikiau. Mokyklos valgykloje jau žino, kad man nereikia jokių padažų – vietoj jų renkuosi daugiau daržovių.
Mano toks darbas, kad turiu būti pavyzdžiu. Sportuoti ir gyventi aktyviau skatinu ne tik vaikus – į treniruotes kviečiu ir moksleivių tėvelius, ir senelius. Turiu šaunią sportuojančių mamyčių, besirūpinančių savo sveikata, grupę. Seniūnija yra nupirkusi ir norintiesiems išdalinusi šiaurietiško vaikščiojimo lazdų, kad visi gyventų kuo aktyviau.
Kaip sako mano mėgstamas Juozas Erlickas, ori senatvė – kai oras eina ne laiku ir ne vietoje, tad norisi, kad ta ori senatvė ateitų kuo vėliau (juokiasi).

Nijolė MARČIULIONIENĖ
Šeimos gydytoja

Pagrindinis, abejonių net nekeliantis imuniteto stiprinimas yra sveika gyvensena.
Patys paprasčiausi dalykai: daug judėti, sportuoti. Kiekvienas turėtų tą daryti pagal savo galimybes, kaip kas gali – vienas lanko baseiną, kitas vaikštinėja po mišką.
Svarbu ir sveika mityba. Nedidinti riebalų, ypač sočiųjų, valgyti daugiau daržovių – per dieną 600–800 gramų.
Vengti streso. Jeigu žmogus nepailsi, visą laiką įsitempęs, apie kokį imunitetą mes galime kalbėti? Organizmas tuoj pat sureaguoja.
Nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį. Jeigu žmonės viso to laikytųsi, visų imunitetas būtų tikrai geras.
Medikamentų griebtis reikia paskiausiai. Aišku, kai organizmas labai nusilpęs, skiriame ežiuolių, augalinių preparatų, bet tai nėra pirmas dalykas stiprinant imunitetą.
Kartais eini pro mokyklą per pertrauką ir matai: jaunuoliai rūko. Apie kokį imunitetą tada šnekame? Visų pirma, jie stovi slaptoje vietoje skersvėjyje. Neaišku, kokios rūšies rūkalus vartoja.
Apie alkoholį net nebekalbu. Jo padauginęs žmogus nebesupranta, šilta ar šalta. Pasižiūrėkite, visi nušalimai dažniausiai nutinka tiems, kurie nepaiso tų sveiko gyvenimo normų.
Kartais juokiamasi, kad sveikai gyveno, o nuo vėžio numirė, o tas girtuoklis ir šen gulėjo nugriuvęs, ir ten. Šiuo atveju išimtis patvirtina taisyklę. Deja, ir tie nesilaikantys režimo patiria daug daugiau problemų, kai organizmas išsekęs nuo neteisingo gyvenimo.
Šiuo metu šiek tiek jaučiamas susirgimų pakilimas. Gripo atvejų dar nėra daug, bet padaugėjo kovido atvejų. Apskritai virusinių susirgimų padaugėjo.
Kasdien mes, medikai, gauname nedidelę virusų dozę. Stengiamės saugotis: ir kaukes užsidedame, ir vėdiname kabinetus, ir laikomės higienos.

Audronė VIRBALIENĖ
Tautodailininkė

Nežinau, ar mano gyvenimo būdas padeda apsiginti nuo ligų, bet kiek dešimtmečių maudausi ištisus metus Nevėžyje, tiek nesu turėjusi nė slogos.
Tiek vasarą, tiek žiemą kiekvieną mielą rytą lendu į Nevėžį.
Iki rugsėjo vidurio Kultūros ir poilsio parko braidykloje maudytis susirenka iki 12-os moterų, jau vyresnio amžiaus, per 70, 80 metų. Bet šaltuoju periodu lieku viena.
Į Panevėžį atsikrausčiau 1978-aisiais. Kol vaikai maži buvo, nelabai tam turėjau laiko, bet jiems paaugus prasidėjo mano maudynės ir taip jau trisdešimt metų tęsiasi. Mano vaistinėlėje tėra peroksido ir pleistriukų.
Esu lankiusi nemažai Ksaveros Vaištarienės (chemikė, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė – aut. past.) paskaitų. Iš jos išmokau pasigaminti rytinę vitaminų bombą. Susimalu lygiomis dalimis sezamų, moliūgų, saulėgrąžų sėklų ir linų sėmenų ir kiekvieną rytą po šaukštą – visai dienai gaunu mikroelementų. O tų cheminių papildų gyvenime nesu pirkusi ir niekada nepirksiu. Aš visko gaunu iš gamtos.
Stengiuosi kuo daugiau pati pasigaminti. Kiekvieną mielą savaitę pati kepu duoną, niekada jos neperku. Džiovintas prieskonines žoleles – petražoles, krapus, morkų lapelius, raudonėlius, čiobrelius sutrinu su druskyte, pomidorų padažą gaminu be jokio acto, užraugiu daržovių.
Kas ketvertą penketą metų profilaktiškai pasitikrinu sveikatą. Jokių bėdų nėra buvę. Net nepatyriau bėdų dėl kraujo spaudimo.

Paulius STEPONAVIČIUS
Moterų krepšinio klubo „Panevėžys“ kineziterapeutas

Pagrindinis mano ginklas nuo virusų yra geras miegas, rytinė mankšta ir grynas oras.
Turime šuniuką, tad tenka dažnai eiti pasivaikščioti – ryte, vakare ar dieną, kada tik ištaikome laisvą minutėlę. Tai gali būti ir 20 minučių pasivaikščiojimas, ir pusvalandžio, savaitgaliais galbūt ir dar ilgiau. Man tai kaip kasdienis ritualas.
Esu kineziterapeutas, tad gyvenu tikrai aktyvų gyvenimą.
Kai puola ligos, receptas numeris vienas yra arbata su medumi. Puodelis karštos arbatos – tradicinis mano vaistas. Taip pat reikia gerti kuo daugiau skysčių, nes vanduo būtinas norint greičiau pasveikti.
Ieškau medžio ir noriu pabelsti į jį tris kartus, bet su branda ir amžiumi pastaruoju metu sergu vis rečiau. Nors, aišku, pasitaiko. Būna ir man šokteli vienos dienos temperatūra per sezoną kartą ar du. Tai, manyčiau, neišvengiama.
Viliuosi, kad mano imunitetas geras. Nė neatsimenu, ar kada turėjau nedarbingumo pažymėjimą. Galbūt tik dėl traumos, bet ne dėl ligos.
Kiekvienas kūnas ir organizmas yra skirtingas, bet visada sakau: žiema ar vasara, būtina kasdien pasivaikščioti gryname ore, pabūti gamtoje su šeima, mankštintis, gerai pailsėti ir, aišku, šiek tiek prisižiūrėti mitybą. Visgi pats esu tikras lietuvis – mėsos, lašinių mėgėjas. Valgau viską ir nesu tas, kuris skrupulingai kiekvieną dieną dėlioja savo valgiaraštį.