SAVAITĖS KLAUSIMAS. Kaip mes vairuojame?

Ne veltui sakoma, jei nori pažinti žmogų – pabūk jo keleiviu. Prie vairo charakteris atsiskleidžia visu gražumu. Tikrai retas kuris vairuotojas nėra pakliuvęs į emociškai karštą situaciją bandant pasidalinti vietą gatvėje.

Prieš trejus metus atliktas vairavimo kultūros vertinimo tyrimas parodė, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje yra vos daugiau nei patenkinama – siekia tik 6,3 balo iš 10-ies.
Šiandien panevėžiečių teiraujamės, o ką jie mano apie vairavimo kultūrą Panevėžyje, o kokie vairuotojai yra jie patys?

Janina JASIŪNIENĖ

Balandį sueis 43 metai, kai vairuoju. Tais 1981-aisiais, kai gavau vairuotojo pažymėjimą, moteris prie vairo būdavo retenybė.
Neseniai net nusistebėjau, kad šiais laikais vairuojančių moterų turbūt netgi daugiau nei vyrų.
Pirmoji mano mašinėle buvo žiguliai.
Vairuoti pradėjau nuo pačios pirmos dienos, kai tik gavau teises. Tada ir tų automobilių gatvėse važinėjo gerokai mažiau. Man, pradedančiajai, vairuoti buvo lengviau nei dabar ką tik išlaikiusiems egzaminus. Jiems iššūkių daug daugiau.
Manau, esu atsargi vairuotoja. Dabar jauni vairuotojai drąsūs: mano pirmumas ir važiuoju, tegul man duoda į šoną. O aš net ir važiuodama pagrindiniu keliu verčiau linkusi praleisti nei rizikuoti. Gal dėl to per tiek vairavimo metų ir nesu turėjusi jokių rimtų avarijų, gal tik koks veidrodėlis kada buvo nulenktas.
Bet, va, baudų teko sumokėti ne kartą ir ne du. Turbūt mažai kam per tiek metų netektų. Daugiausia tos baudos už greičio viršijimą. Ir dažniausiai įkliūdavau kokioje gyvenvietėje, kur nepastebėdavau kelio ženklo.
Nesu greičio mėgėja. Renkuosi ne leistiną, o saugų greitį pagal situaciją.
Pasakyti, kad mūsų visi vairuotojai kultūringi, negalėčiau. Bet, mano nuomone, panevėžiečių vairavimo kultūra gerėja. Anksčiau nuvažiavę į Vilnių atkreipdavome dėmesį, kad ten vairuotojai paslaugesni, greičiau praleidžia. O dabar ir Panevėžyje toks paslaugumas juntamas. Kai reikia iš kur nors išsukti, persirikiuoti, dažnai praleidžia. O gal vyrai vairuotojai, matydami moterį prie vairo, elgiasi kaip džentelmenai?
Tų žaliukų – pasirodyti norinčių pradedančiųjų – vienetai likę.

Andrejus RANCEVAS
Paramedikas

Greitai bus metai, kai vairuoju greitąją, o visas mano vairavimo stažas apie 20 metų.
Panevėžio vairuotojai gana kultūringi. Man dar niekada nekilo problemų gatvėje. Pamatę greitąją, duoda kelią, sustoja. Kartais net keista: važiuoju be švyturėlių, bet vis tiek praleidžia.
Bėdų pasitaiko autostradoje, ypač „Via Baltica“. Jei tenka važiuoti iš Biržų, Pasvalio ar į tą pusę, dažniausiai greitosios nepraleidžia. Pasitaikė, kad nepraleido ir gana jaunas žmogus, važiavęs lengvuoju automobiliu. Skubėjome, vežėme insulto ištiktą žmogų, bet mūsų piktybiškai nepraleido, nors tikrai girdėjo sireną. Kai pavyko aplenkti, pamatėme, kad automobilio langas atidarytas, akies kraštu į mus žiūri, bet neva nemato.
Lenkų vilkikų vairuotojai, nors ir mato atvažiuojančią greitąją, irgi nepraleidžia.
Baisiausia yra budėjimas rajone naktį – reikia skubėti, o pavojų kelia laukiniai žvėrys. Kaimo keliukai siauri, važiuoji greitai, turi būti ypatingai budrus, stebėti šalikeles, ar nesublizgės akys.
Kaip elgiuosi ekstremaliose situacijose? Pati profesija išmokė nesinervinti. Man vairavimas nekelia streso. Jei žvėris iššoka ant kelio, greitai permetu mintyse, kas galėjo nutikti, jei būčiau nepastebėjęs. Yra buvę, kad vežant sunkų ligonį per vieną kelionę 2–3 kartus gyvūnai iššoko į kelią arba stovėjo šalia jo.
Taip pat turiu nuojautą. Kartais tiesiog jaučiu, kad gali kažkas nutikti, saugausi, riboju greitį. Ir ši nuojauta yra pasitvirtinusi. Vairuodamas esu atsakingas už savo kolegę, už pacientą, kurį vežu, ir už save. Negaliu rizikuoti ir elgtis neapgalvotai.

Vytautas ŠAKĖNAS
Vairavimo ekspertas

Esu saugus vairuotojas, nesu patyręs nei eismo įvykių dėl savo kaltės, nei gavęs nuobaudų. Šiemet bus jubiliejus – 50 metų, kai vairuoju. Kaip būti geru vairuotoju? Tiesiog laikytis Kelių eismo taisyklių. Bet savo mokinius mokau, kad to neužtenka. Gali puikiai mokėti taisykles, jų laikytis, bet vis tiek pakliūti į eismo įvykį. Svarbiausia – nepamiršti, kad kelyje esate ne vienintelis. Kuo geriau numatysime kitų vairuotojų klaidas, veiksmus, tuo daugiau šansų išvengti avarijos.
Vairuotojai dažnai nesupranta, kad didžiausias jų priešas – greitis. O noras lėkti begalinis. Šiuolaikiniai automobiliai tai leidžia, bet turime suprasti, kad važiuojant per dideliu greičiu tam tikrose situacijose tiesiog galime nebesuvaldyti automobilio.
Kelių chuliganai mane visuomet supykdo, bet ką padarysi, prisivijęs padangų juk nepjaustysi.
Daugelis vairuotojų automobiliuose turi vaizdo registratorių, aš visuomet tai rekomenduoju. Tai padeda apsisaugoti nuo tokių „pakišimų“, kai nebeaišku, kas kaltas, arba kai nekaltas lieka kaltas. Kai yra vaizdo medžiaga, lengviau įrodyti savo teisumą, nes tikrai atsiranda tokių, kurie būtinai turi tave aplenkti, ypač jei vairuoja geresnę mašiną. Tarsi taip norima pasirodyti, kad aš kietesnis.
Bet galima pasidžiaugti, kad panevėžiečių vairavimo kultūra išties gerėja.
Kai Smėlynės gatvė buvo uždaryta remontui, iš Rožyno išvažiuoti išties būdavo sudėtinga, bet daugelis vairuotojų praleisdavo. Gal mūsų vairuotojai jau yra pasisėmę ir patirties užsienyje, jie tikrai daug draugiškesni kelyje.

Ugnė JONELYTĖ-DEBEIKIENĖ
Tarptautinės automobilių pardavimų įmonės direktoriaus pavaduotoja

Vairuoju automobilį ir motociklą. Mano vairavimo stažas penkiolika metų.
Mėgstu greitį, kartais nė nepajuntu, kai pradedu važiuoti per greitai. Turbūt tai likę nuo egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti laikymo dienos. Net ir per tą egzaminą važiavau greičiau nei leistina (juokiasi).
Vairavimo instruktorius vis sakydavo, kad mano vardas labai atspindi mano vairavimą. Bet per penkiolika metų baudą už greitį teko mokėti gal tik kokius penkis kartus. Viena pasiekė iš Lenkijos, kur leistinas greitis vos 40 km/h, važiavau 70 km/h. Įsivaizduokite važiavimą 40 km/h greičiu – pražilti galima!
Pastaruoju metu išgyvenu jausmą, kad pati vairuoti tiesiog nebenoriu. Jau geriau tegul mane veža. Gal atėjo tas amžius, kai gražios pačios vairuoja, o protingas vežioja? (Juokiasi.)
Vairuodama motociklą nesu tokia kieta. Kai laukiausi antro vaiko, kol pilvo dydis leido, kurį laiką važinėjau į darbą motociklu. Laukdamasi trečio nusprendžiau, kad geriau motociklą parduoti. Bet nesu kelių erelis, važiuoju atsargiai – visgi esu trijų vaikų mama.
Kartais pasigendu kitų vairuotojų kultūros ar elementarių taisyklių laikymosi. Bet stengiuosi į tai nesusikoncentruoti, nes per dieną juk nutinka rimtesnių reikalų, nei nervintis dėl kitų vairavimo.
Stengiuosi vairuoti taip, kaip norėčiau, kad ir kiti vairuotų – nesudarydama avarinių situacijų ir neprovokuodama pasipiktinusių žvilgsnių.