-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vasaros desertų stalas neįsivaizduojama be ledų, uogų ir kitų gaivių skanėstų.Net tie, kuriems skaniausias tortas – dešra su česnakine kepta duona, sušilus orams užsimerkia iš malonumo lyžtelėję žiemišką vėsą sugrąžinančių ledų.
Šįkart „Panevėžio balso“ pašnekovai tarsi susitarę pasakojo esantys dideli smaližiai. Vasarą neatsisakantys skanėstų, tačiau tradicinius tortus ir pyragus tokiu metų laiku keičia išradingesniais ir, žinoma, ne tokiais kaloringais saldumynais.
Kotryna JUŠKAITĖEsu pamišusi dėl konditerijos. Dvyliktoje klasėje visiems sakydavau, kad ją studijuosiu. Mano tradicinis vasaros desertas „Medutis“. Jis ne tas, tradicinis, o mano sugalvotas, gaivesnis, kitokio skonio. Jame daugiau kremo, daugiau vaisių, uogų. Žiemą tokio nekepu, tai mano vasaros desertas.
Saldumynus mėgstu nuo mažų dienų. Kol nemokėjau kepti, skanaudavau, ką močiutė ir mama iškepdavo. O dabar daugiau improvizacijų, atradimų, daugiau drąsos ir pasitikėjimo kepti ką nors sudėtingesnio. Taip ir keičiasi tie mano desertai.
Potraukis kepti turbūt perimtas iš močiučių. Probobutės irgi buvo kepėjos. Močiutė iš mamos pusės – sūrininkė, o iš tėčio pusės kiekvieną mielą dieną kepdavo bandeles, pyragus.
Mano susidomėjimas konditerija prasidėjo nuo 16 metų. Tokio amžiaus ir niekada nekepusiai buvo sudėtinga pirmą kartą pabandyti iškepti ir snikerinį tortą, ir „Napoleoną“, ir tiems patiems plikytiems pyragaičiams išvirti kremą.
Kaip šešiolikmetei tokie receptai buvo sudėtingi. Visgi išdrįsdavau ir puikiai pasisekdavo. Patirtis augo, o dabar visa tai paprasta, elementaru ir lengva.
Nesigailiu, kad nesimokiau konditerijos. Dabar dirbu mėgstamą darbą, esu savo rogėse. Darbas yra mano hobis, meilė ir jo net nejaučiu. O konditerija liko pomėgiu, malonumu, atsipalaidavimu, pabėgimu nuo darbų.
Visų skaniausia, ką esu valgiusi Lietuvoje, man yra šimtalapis.
Ukrainoje, esu įsitikinusi, tokio skanėsto nerastume. Pati stebiuosi dėl to, kad man, nevalgančiai medaus, toks skanus tas šimtalapis. O jau jo aguonos, razinos – nenusakomo skonio!
Tenka pripažinti, kad šimtalapis brangus, tad nusiperku jo tik nedidelį gabalėlį, paskui kelias dienas skanauju. Nesuvalgau viso iš karto, kad dar ir kitą dieną galėčiau mėgautis.
O štai iš Ukrainos virtuvės patiekalų man turbūt skaniausi virtiniai. Ir ne bet kokie, o tokie kokių Lietuvoje nerasite. Tai virtiniai su troškintų kopūstų įdaru. Kai apie juos papasakoju draugams lietuviams, šie dažniausiai išplečia akis – niekada tokių neragavę.
Šie virtiniai didesni už gaminamus Lietuvoje. Sakyčiau, tokio didumo kaip trys lietuviški. Jų tešla iš miltų ir vandens, o štai įdaras gaminamas ištroškinus kopūstus, morkas, pridėjus prieskonių. Į tokį troškinį tinka įdėti ir grybų.
Man tokie virtiniai skaniausi su grietine, taip pat jie patiekiami ir su spirgučiais.
Virtiniai su kopūstais man primena Ukrainą, namus. Svajoju, kada galėsiu į juos sugrįžti ir sočiai prisivalgyti. Lietuvoje tokius virtinius viriau tik kelis kartus, o lietuvių jais dar nevaišinau. Bet tikrai pavaišinsiu.
Esu smaližė. Mieliau renkuosi saldumyną nei dešrą. Vasarą ypač mėgstu braškių desertą. Supjaustau braškes, bananą, išspaudžiu citrinos, pabarstau cukraus, šiek tiek leidžiu pastovėti ir mėgaujuosi.
Toks patiekalas suteikia energijos, jame gausu vitamino C, kalcio. Tai tikrai geras, sveikas desertas.
Per braškių sezoną visa šeima stengiamės jų kuo daugiau atsivalgyti.
Kai nebėra braškių, atsiranda kitų uogų. Vasarą tortuko nesinori – traukia gaivūs desertai: uogos, kokteiliai su ledais.
Man patinka sukiotis virtuvėje, turiu savo firminių desertų, kuriais lepinu šeimą. Pas mus visi saldumynų mėgėjai. Vyras irgi aktyviai sportuoja, žaidžia futbolą, grįžęs po treniruotės ir pavalgęs vakarienę jau dairosi, kokio deserto turime.
Vasarą dažnai gaminu varškės tinginį su šilauogėmis. Jam reikia sulaužytų sausainių, sutirštinto pieno, sviesto, baltojo šokolado, trintos varškės ir daaaug šilauogių – bent kelių saujų.
Esu didelis saldumynų mėgėjas. Mano mėgstamiausias tradicinis itališkas desertas affogato, kitaip tariant ledai, paskandinti kavoje – ledai, dažniausiai vaniliniai, užpilti espreso kava.
Turbūt kaip daugelis labai mėgstu kavą, o vasara neatsiejama nuo ledų.
Dirbu restorano virtuvėje ir gaminti tenka daug. Pastebėjau, kad šiltuoju sezonu klientai ypač dažnai užsisako mūsų firminį desertą. Jam reikia aviečių uogienės, tada vanilinių ledų sluoksnis, grietinėlė, sutrinti oreo sausainiai, o ant viršaus – rozmarino šakelė. Desertą gaminame dekoratyviniame indelyje, atrodo tarsi tikras vazonas su žemėmis ir išaugusia gėle – tikrai gražus vaizdas. Man šitas skanėstas irgi labai patinka.
