G. Kartano nuotr.

Sąskaitos už šildymą gali atimti žadą

Sąskaitos už šildymą gali atimti žadą

Tokių šildymo kainų, kokios laukia šį sezoną, panevėžiečiai dar nebuvo matę. „Panevėžio energijos“ tiekiama šiluma spalį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, pabrango daugiau kaip du kartus, o rajoną aptarnaujančio Velžio komunalinio ūkio šildomi namai mokės beveik triskart daugiau nei pernai.

Panevėžiečiams šiluma kainuos brangiausiai iš visų didžiųjų miestų gyventojų. Ir bent kol kas prielaidų, kad ji galėtų pigti, nėra.
Spalį panevėžiečiai už kilovatvalandę šilumos energijos mokės 11,13 cento (pernai spalį kilovatvalandė, netgi įskaičiavus PVM, kainavo 5,12 cento), kauniečiai turės atseikėti po 9,50, klaipėdiečiai – 10,06 ct. Kaimyninių Šiaulių gyventojams kilovatvalandė kainuos 8,58 cento, o iki šiol brangiausiai už šilumą mokėjusiems vilniečiams – 8,90.
Įmonės „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa teigia, kad panevėžiečiams finansiškai skausmingiausia situacija susiklostė ne tik dėl brangstančių žaliavų – biokuro, dujų bei dyzelinio kuro, bet ir Kėdainiuose veikiančios įmonės „Lifosa“ uždarymo. Šioji dėl amoniako trūkumo veiklą sustabdė nuo rugsėjo 18-osios.
„Lifosos“ pagaminama technologinė labai pigi šilumos energija sudarydavusi iki 15 proc. visos „Panevėžio energijos“ šilumos kiekio.
„Kokia situacija dėl Kėdainių „Lifosos“, ar bendrovė planuoja atnaujinti veiklą ir kada, dar nežinome. Dedame visas pastangas, kad sumažintume suvartojamų dujų kiekį iki minimumo, ieškome kitų alternatyvų. Kėdainius šildysime dyzeliniu kuru, perpus pigesniu nei dujos, kad bent jau daugiau šilumos kainos neaugtų“, – žada P. Diksa.
Kodėl panevėžiečiai už šilumą mokės brangiausiai iš visų didmiesčių gyventojų, nors „Panevėžio energijos“ daugiausia katilinių yra kūrenamos biokuru, P. Diksa atsakymo neturėjo.
„Šildymo kainą mes suskaičiavome pagal metodiką, o kaip Vilniui pavyko sumažinti šilumos energijos kainą, neturiu duomenų. Jeigu šį mėnesį panevėžiečiai už šildymą mokės brangiausiai, dar nieko nereiškia. Kitą mėnesį galime turėti kitus skaičius. Jeigu vėl pradėtų savo veiklą vykdyti „Lifosa“, atpigtų biokuras ir vėl matytume kainų pokyčius“, – aiškino P. Diksa.

Petras Diksa. PE nuotr.

Petras Diksa. PE nuotr.

Rajone – rekordinis šuolis

Panevėžio gyventojams belieka guostis nebent tuo, kad gyvenantiems rajone teks dar labiau papurtyti kišenes.
Velžio komunalinio ūkio aptarnaujamus būstus pasieksiančios šilumos kilovatvalandė spalį kainuos stulbinamai daug – 20,53 cento. Praėjusį spalį netgi įskaičiavus PVM kaina tesiekė 7,76 cento.
Kaip teigė Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas, maždaug 50 proc. šilumos energijos pagaminama deginant dujas ir kita tiek – biokurą, o per pastaruosius metus rekordiškai pabrango visos kuro rūšys.
„Dujos brango dešimtimis kartų. Pavyzdžiui, dujos pernai šildymo sezono pradžioje kainavo 26–28 eurus už megavatvalandę, šiemet – 180 eurų už tokį pat kiekį dujų. Granules pernai biržoje pirkome po 260–280 eurų už toną, šiemet be 1400 eurų negalime įpirkti. Medžio skiedros pernai kainavo 140–180 eurų už toną, dabar – 600–700 eurų. Todėl taip išaugo galutinė kaina vartotojams“, – aiškino V. Virbalas.
Anot jo, kaip keisis žaliavų, naudojamų šildymui, kainos, negali prognozuoti net ekonomistai. Todėl Panevėžio rajono savivaldybė tiek jiems, tiek visoms iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms nurodžiusi taupyti ir elektrą, ir šilumą, palaikant minimalią temperatūrą, tačiau nepažeidžiant higienos normų. Daugiabučių gyventojai patys ar per namų administratorius gali reguliuotis savo šilumos punktus.
„Tokios situacijos dar nėra buvę. Daug gyventojų jau renovavę savo namus, gali patys autonomiškai reguliuotis šilumą butuose. Dembavoje Melioratorių gatvės katilinės net nekuriame, nes daugiabučių bendrijos šildytis dar nepageidauja“, – teigė V. Virbalas.

Kainų lenktynės be nugalėtojų

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad nors panevėžiečiai, palyginti su kitais didmiesčiais, mokės už šilumą brangiausiai, skirtumas nėra labai ryškus.
„Visuose miestuose kainų lygis panašus. Vilnius spalio skaičiavimus atliko vietoj dujų įskaičiuodamas mazuto kainą. Su tokia kaina jie neabejotinai patirs nuostolių, kuriuos turės išlyginti per kitus mėnesius. Be to, „Panevėžio energijos“ ypatumas, kad ji aptarnauja daug savivaldybių, tad ir kaštų struktūra kitokia nei tos, kuri šilumos energiją ruošia tik vienam miestui“, – aiškino V. Lukoševičius.
Jo nuomone, nors šildymo sezonas tik prasidėjo, didelių kainų korekcijų nebeturėtų būti. Didesnio dujų kainų mažėjimo šį sezoną irgi neverta tikėtis, nes visa Europa susiduria su jų išaugusiu poreikiu. Tačiau dėl biokuro kainė gali būti įvairių scenarijų.
„Prognozių yra įvairių. Viena jų, kad pramonei reikia mažiau medienos žaliavos, atsiras didesni jos kiekiai rinkoje, tad galimai biokuras pigs. Jo kaina gal negrįš į praėjusių metų lygį, bet kristi dar yra galimybių. Tą prognozuoja ir „Baltpool“ (tarptautinė biokuro birža – aut. past.). Be to, biokuro tiekėjai, nenorėdami sandėliuoti atsargų iki vasaros, gali šiek tiek leisti kainas“, – mano V. Lukoševičius.

Išsigelbėjimas – valstybiniai miškai

Kiek mokėsime žiemą už šilumą butuose, priklausys ir nuo to, kokia žiema bus. Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, šalčiausiais mėnesiais – gruodį, sausį, vasarį, kovą, kada suvartojami dideli kiekiai šilumos ir ima trūkti biokuro katilų galios, papildomai užkuriami dujų ar mazuto katilai. Tai gali vėl lemti kainų šuolį.
„Kai būdavo švelnios žiemos, užtekdavo ir biokuro. Bet jeigu bus atšiauri žiema ir teks kurti dujų ar mazuto katilines, šalčiausiais mėnesiais šilumos kaina dar gali kilti. Turbūt tokio brangaus sezono dar nėra buvę“, – pripažįsta V. Lukoševičius.
Anot jo, vilčių teikia Valstybinių miškų urėdijos žingsnis pradėti gaminti ne žaliavą, o biokurą. Tam jau urėdija įsigijo reikalingos technikos ir pradėjo darbus. Miškų urėdijai priklauso kone pusė Lietuvos miškų.
„Biokuro tiekėjai, naudodamiesi situacija, kad visų alternatyvių rūšių energija brangsta, naudojasi padėtimi ir ne visada pagrįstai kelia kainas. Jeigu urėdija su sąžininga kaina ir reikšmingais kiekiais ateis į rinką, tai gali irgi numušti biokuro kainas ir tas suteikia optimizmo“, – viliasi V. Lukoševičius.

 

Komentarai

  • Šilumos ūkyje veikia mafijinės struktūros ir perpardavinėtojai , kurie pasinaudoję karu , pelnosi iš tautos gaudami viršpelnius . Šio vaduko D. bevaliai samprotavimai kelia šleikštulį , jis nevaldo situacijos , nesimato jokių jo pastangų ieškant padoresnių kuro tiekėjų . O kaip buvo pasakota plečiant šilumos ūkį , statant naujus pajėgumus prieš keletą metų , kad turėsime Panevėžyje pigiausią šilumą …

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų