-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Savivaldybės atstovai teigia ir patys laukiantys, kada Panevėžio regioninis atliekų tvarkymo centras paleis naują maisto atliekų perdirbimo liniją.
Nuo šio gruodžio panevėžiečiams vėl brangstantis atliekų tvarkymas turėtų paskatinti dar labiau rūšiuoti. Visgi seniai Savivaldybės nupirkti specialūs kibirėliai maisto atliekoms ir tam skirti konteineriai tebestovi sandėliuose.
Savivaldybės atstovai teigia ir patys laukiantys, kada Panevėžio regioninis atliekų tvarkymo centras (PRATC) paleis naują maisto atliekų perdirbimo liniją.
Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, kol nėra galimybės perdirbti maisto atliekų, nėra prasmės gyventojams dalyti ir specialių septynių litrų kibirėlių joms kaupti.
Šiuos kibirėlius turėtų gauti visi namų ūkiai. Planuojama jų išdalyti 44 tūkst.
„Išdalinti tokį skaičių kibirėlių tikrai užtruks nemažai laiko, tačiau anksčiau to imtis taip pat negalime, nes neturėsime kur šių atliekų išvežti. O maisto atliekos turi būti surenkamos ir sutvarkomos greitai“, – teigė R. Taučikienė.
Anot jos, kol kas negalima statyti ir specialių konteinerių virtuvės atliekoms, mat patirtis parodė, kad į juos panevėžiečiai meta, kas tik pakliūva.
Kaip pažymi specialistė, panevėžiečiai žinią, kad teks rūšiuoti ir maisto atliekas, sutiko įvairiai. Dažnas argumentuoja tokių nė neturintis, nes viską suvalgo. Tačiau maisto atliekos – ne tik nebaigtos sriubos dubenėlis ar keli šaukštai košės. Į joms skirtą kibirėlį turės keliauti visos biologiškai skaidžios atliekos, susidarančios virtuvėje: bulvių lupenos, daržovių ir vaisių likučiai, kavos ar arbatos tirščiai, sulčių išspaudos, duonos gaminiai, kambariniai augalai ar net popieriniai rankšluosčiai.
Kad gyventojams būtų lengviau susigaudyti, ką galima mesti į maisto atliekų konteinerį, o ko ne, kartu su kibirėliais bus įteiktos ir rūšiavimo atmintinės.
„Žmonėms nepatogumų dėl atskiro maisto atliekų rūšiavimo tikrai neatsiras, pati Savivaldybė aprūpins papildoma šiukšlių dėže. Pradėjus sąžiningai jas rūšiuoti, praktiškai turėtų nesusidaryti bendrų mišrių komunalinių atliekų, kurių tvarkymas kainuoja brangiausiai“, – pabrėžia R. Taučikienė.
Regioniniame sąvartyne Dvarininkų kaime jau kitąmet atidarius maisto atliekų tvarkymo liniją, panevėžiečiams rengiamasi išdalyti 44 000 joms skirtų kibirėlių. ASOCIATYVI ARCHYVO nuotr.
Kaip ir mišrias komunalines, maisto atliekas teks dėti į maišelį. Ar jis bus popierinis, ar plastikinis, nėra svarbu – svarbiausia, kad jį būtų galima užrišti.
Kai kurios savivaldybės, iš gyventojų jau surenkančios maisto atliekas, iš pradžių siūlė jas mesti į konteinerį be jokių maišelių, tačiau tokia praktika nepasiteisino. Anot R. Taučikienės, maišeliai rūšiavimo proceso neapsunkins, nes atliekos paklius į maišelių plėšytuvą, o paskui prasidės kompostavimo procesas.
„Netgi individualių namų gyventojams rekomenduojama atliekas į konteinerius dėti su maišeliais, nes kitu atveju žiemą jos prišąla ir neįmanoma iškratyti, o vasarą – nemalonus kvapas, įvairūs gyviai. Sąvartyne visi maišeliai bus plėšiami ir viskas dar perrūšiuojama“, – aiškino specialistė.
Savivaldybės atstovė tikina, jog naujieji konteineriai bus vežami dažnai, pagal poreikį, ir įrengti taip, jog bus tiesiog neįmanoma mesti statybinių atliekų ar didelių medžio šakų – dangtis atsidarys tik tiek, kad tilptų maišelis su virtuvės atliekomis.
„Rangovas darbus suplanavęs užbaigti iki metų pabaigos, bet turime nuogąstavimų, ar tikrai viską pavyks įgyvendinti pagal planą.“
G. Ulys
PRATC direktorius Gintautas Ulys pripažįsta, kad nors naują maisto atliekų rūšiavimo liniją ir buvo planuota paleisti iki šių metų pabaigos, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių darbai vėluoja.
„Rangovas darbus suplanavęs užbaigti iki metų pabaigos, bet turime nuogąstavimų, ar tikrai viską pavyks įgyvendinti pagal planą. Vėluoja įranga, o kol jos nėra, negalime išsiimti ir leidimo veiklai. Kas nuo mūsų priklauso, padarėme viską, bet kai kurių procesų negalime paspartinti“, – aiškino G. Ulys.
Kiek bus surinkta virtuvės atliekų, anot G. Ulio, priklausys tik nuo to, kaip greitai panevėžiečiai pakeis savo įpročius.
„Prognozuojame, kad virtuvės atliekų skaičiai augs palaipsniui. Atsiradus naujiems konteineriams dar nereiškia, kad visi puls uoliai rūšiuoti. Tikrai reikės laiko, kol prie šių pokyčių pripras“, – mano PRATC direktorius.
Naujoji maisto atliekų rūšiavimo linija bei įranga kainuos per du milijonus eurų, didžioji dalis lėšų skirta iš ES fondų.
Skaičiuojama, kad prie naujosios linijos reikės papildomai trijų naujų darbuotojų.
Pasak G. Ulio, daugelis Vakarų Europos valstybių jau ne vieną dešimtmetį atskirai rūšiuoja maisto atliekas, paverčia jas naudingaisiais ištekliais. Lietuvoje jos iki šiol keliaudavo į mišrių atliekų konteinerius. Tačiau nuo 2024 metų pradžios ir mūsų šalis įsipareigojo atskirai tvarkyti maisto atliekas.
Daugelyje Europos valstybių maisto atliekos verčiamos kompostu ir vėl grįžta į aplinką, o perdirbimo procese susidarančios biodujos panaudojamos elektrai arba šilumai gaminti.
Panevėžio regioniniame sąvartyne maisto atliekos taip pat virs kompostu.
„Galiausiai atliekos turi virsti kompostu ir turėtų būti grąžinamos į vartojimą. Žinoma, dar reikės įvertinti, kokios kokybės bus kompostas iš maisto atliekų, kokie bus keliami kokybiniai reikalavimai“, – teigė G. Ulys.
Anot PRATC direktoriaus, jei gyventojai pradės rūšiuoti ir maisto atliekas, sumažėtų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius metamų atliekų. Motyvuojama, kad iš to išloštų visi. Mat mišrių atliekų tvarkymas, kai į vieną konteinerį verčiamos visos nerūšiuotos atliekos, kainuoja brangiausiai.
Į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius valstybė siekia sumažinti ir augančiu sąvartyno mokesčiu. Aplinkos ministerijos siūlymu Seimas padidino aplinkos taršos mokestį net kelis kartus – iki 50 eurų už toną (2020 metais šis mokestis siekė 5 eurus už toną, 2022 metais – 15 eurų už toną.). Tai yra viena priežasčių, kodėl ir panevėžiečiams jau antrą kartą šiemet brango atliekų tvarkymas.
„Taršos mokesčio didinimo tikslas – kuo labiau motyvuoti žmones rūšiuoti. Tuomet ir į sąvartynus patektų mažiau atliekų. Jeigu gyventojai sąžiningai rūšiuos maisto atliekas, mišrių turėtų gerokai mažėti“, – mano G. Ulys.
