Tampa beformiai, tankūs, žydi netvarkingai – tarkime, tik vienoje pusėje, o ir žiedynus išleidžia smulkesnius.
Pačiais sunkiausiais atvejais apleistų hortenzijų ūgliai ištįsta tiek, kad gali pradėti lūžinėti nuo savo pačių svorio.
Genėjimas atlieka ir sanitarinę funkciją – išvaduoja augalus nuo nudžiūvusių, išplonėjusių, ligotų stiebų, kurie greičiausiai neatlaikys net menkutės sniego dangos ir išlūš taip pakirsdami viso krūmo sveikatą.
Tad jeigu norite puikuotis išpuoselėtomis sveikomis hortenzijomis, netingėkite nuo antrųjų trečiųjų augimo metų reguliariai jas genėti.
Kaip, kada ir kiek – teks išmokti.
Ar yra konkretus laikas, kuris būtų optimalus hortenzijoms genėti?
Anot specialistų, ne tik yra – jis dargi ir griežtai ribotas.
Hortenzijų stiebai gausiai išskiria sultis, o nubunda šis augalas gana anksti pavasarį (tiesa, priklauso nuo regiono, klimato ir buvusios žiemos: vienur tai gali būti ir balandis ar gegužė, o kitur – netgi kovas). Todėl neįgudusiam augintojui lengva suklysti – hortenzijas nugenėti netinkamu joms laiku taip rizikuojant smarkiai pažeisti augalus ar juos pražudyti.
Dėl šios priežasties kai kurie specialistai rekomenduoja neatidėlioti hortenzijų genėjimo kito sezono pradžiai ir atlikti jį vėlyvą rudenį, dar prieš prasidedant šalnoms.
Pats genėjimas niekuo – nei technika, nei reikalingais instrumentais – nesiskiria nuo kitiems sodo krūmams atliekamų analogiškų procedūrų. Svarbu, kad sodo žirklės ar sekatorius būtų gerai pagaląsti ir būtinai – dezinfekuoti.
Kita pradedančiųjų sodininkų neretai daroma klaida – manyti, kad visos hortenzijos genimos vienodai.
Taip nėra.
Kiekvienai rūšiai, ar tai būtų šviesiosios, ar didžialapės hortenzijos, esama savų genėjimo ypatumų.
Didžialapės hortenzijos žiedinius pumpurus krauna ant šiųmečių ūglių, išaugusių iš pernykščių šakelių pumpurų.
Pavyzdžiui, didžialapės hortenzijos žiedinius pumpurus krauna ant šiųmečių ūglių, išaugusių iš pernykščių šakelių pumpurų. Todėl pagrindinė užduotis genint tokios hortenzijos krūmą – nenurėžti ūglių su žiediniais pumpurais, kad kitą sezoną nepaliktumėte jo visai be žiedynų.
Netgi nužydėjusių didžialapės hortenzijos žiedynų patyrę gėlininkai nerekomenduoja nukirpti. Pasitaikius žvarbesnei žiemai, jie gali apsaugoti nuo iššalimo vegetatyvinius ir žiedinius pumpurus. Nurudusius žiedynus visada spėsite pašalinti ankstyvą pavasarį.
Šviesiosios ir šluotelinės hortenzijos žiedynus krauna ant tų metų ūglių. Tačiau jų krūmai linkę greitai sutankėti, todėl šiuos išgenėti jau galima drąsiau, sako specialistai, – netgi radikaliai.
Kaip tinkamai atrinkti hortenzijų ūglius, kuriuos būtina pašalinti, ir kaip žinoti, kokius iš jų palikti?
Tai nėra labai sudėtinga.
Atliekant sanitarinį šviesiųjų ir šluotelinių hortenzijų genėjimą, pašalinami:
• Nužydėję žiedynai.
• Dauguma apatinės krūmo dalies lapų (jeigu patys dar nespėjo nukristi).
• Įlaužti, nudžiūvę, sergantys ūgliai.
Formavimo tikslais rekomenduojama išgenėti ir krūmą pernelyg sutankinančias bei į lajos vidų augančias šakeles, taip pat visus silpnus iš šaknų išleistus ūglius.
Jeigu norite hortenzijos krūmą atjauninti, turėtumėte sulig žeme nurėžti visus senesnius kaip ketverių metų ūglius – ypač priauginusius silpnų, plonų šakelių.
Trimetėms ir brandesnėms didžialapėms hortenzijoms dažniausiai šalinama:
• Dalis senų, storų, jau sumedėjusių ir seniai nebežydinčių stiebų – taip paskatinsite stiprių pakaitinių ūglių formavimąsi pavasarį.
• Visos nulaužtos, nudžiūvusios arba ligotos šakelės.
• Smulkučiai ir liauni ūgliukai.
• Iš šaknų išleisti pertekliniai ūgliai.
Auginate laipiojančiąsias ar aukštąsias hortenzijas? Tada atrinkite kelis stipriausius šiųmečius ūglius, kurie ilgainiui pakeis pasenusiuosius, o visus kitus, silpnesnius, nurėžkite prie pat stiebo.
Tuo pačiu reikėtų patrumpinti ir ilgiausius ūglius – taip jie labiau šakosis ir gausiau žydės.
Vienas dažniausiai sodininkams kylančių klausimų – ar aukštis, iki kurio patrumpinami hortenzijų ūgliai, daro įtaką tolesniam augalo vystymuisi, o ypač žydėjimui? Koks turėtų būti optimalus ilgis, iki kurio būtų galima rėžti šakas ir tikėtis, kad po tokio genėjimo hortenzija augs dar dailesnė ir sveikesnė?
Pagrindinė taisyklė čia paprasta: kuo silpnesnis ūglis, tuo mažiau pumpurų ant jo derėtų palikti. Ir atvirkščiai. Jeigu šaka stipri, gyvybinga, nuo jos geriau pašalinti kuo mažiau pumpurų.
Taigi jei norite kitą sezoną sulaukti įspūdingo žydėjimo, netgi pagrindinius šviesiųjų ir šluotelinių hortenzijų stiebus galite patrumpinti tiek, kad ant jų liktų vos 2–4 poros gerai išsivysčiusių pumpurų.
Nurėžus visus hortenzijų ūglius iki žemės, krūmas dekoratyvumą atgaus tik antraisiais metais.
Kokiu kampu kirpti hortenzijų šakas – irgi neretai užduodamas klausimas.
Paprastai pjūvis daromas šiek tiek nuožulniai, nors didelės reikšmės jo kampas neturi. Svarbiau, kad kirptumėte per 2–3 cm nuo artimiausių pumpurų. Taip pat svarbu, kad kerpant šakelė nesusitraiškytų, neperskiltų (tam reikalingi gerai pagaląsti sodo įrankiai). Be to, negalima palikti trumpučių jokios funkcijos neatliekančių ir pumpurų neauginančių „kelmelių“.
Jeigu matote, kad pjūvis netvarkingas, pažeisti aplinkiniai augalo audiniai, būtinai užtepkite žaizdelę gydančia sodo pasta.
Nuo to, kada ir kaip genėsite hortenzijas, priklausys ne tik žiedų gausa kitą sezoną, bet ir žiedynų forma bei dydis.
Hortenzijų žiedynai paprastai smulkėja krūmų visai negenint: augalas ilgainiui tampa per tankus, tad nors žiedynų sukraunama daug, jie būna menkučiai.
Tad galima sakyti, jog genėti šiuos augalus reikia pirmiausia tam, kad jų žiedynų forma ir dydis liktų tokie patys, kokie buvo, kai įsigijote juos iš profesionalių augintojų.
Vis dėlto šį tą specialistai galėtų patarti.
Pavyzdžiui, jei norite užsiauginti šluotelinę hortenziją vienu stiebu, genėkite ją tik pavasarį arba vasarą. Tada hortenzija žiedynus leis, žinoma, smulkesnius, bet daug gausiau.
Didžialapės hortenzijos iš tokių kolekcijų, kaip ‘Endless Summer’, ‘Forever & Ever’ ir ‘You & Me’, žiedpumpurius krauna ant pernykščių ir šiųmečių ūglių, taigi jų žydėjimas priklauso nuo to, kaip bus apdengtos žiemai.
Žiedpumpuriai kraunami ant viršutinės ūglių dalies, tad krūmui pavojingos net pirmosios šalnos. Likus maždaug trims savaitėms iki šių pradžios, nuo pusės stiebo pašalinkite visus lapus. Ši procedūra padės greičiau sumedėti ūgliams. Nužydėjusius žiedynus palikite – kaip minėta, jie apsaugos viršutinius pumpurus nuo šalčio.
Jeigu orai jau žvarbūs, spalio viduryje krūmą galima uždengti dvigubu daržo plėvelės sluoksniu. Ji užtikrina gerą vėdinimą ir apsaugo nuo šalčio.
Prieš įsivyraujant nuolatinei minusinei nakties temperatūrai, danga nuimama, pašalinami likę lapai, krūmas surišamas ir vėl apvyniojamas plėvele. Ant žemės padedama eglišakių, augalas kiek įmanoma prilenkiamas prie žemės ir prispaudžiamas. Ant viršaus taip pat uždedama eglišakių ir užberiama lapų.
Galima uždėti nepraleidžiančios vandens plėvelės ir eglišakių sniegui sulaikyti.
Pavasarį tik nutirpus sniegui, plėvelė nuimama, kad danga pradžiūtų. Eglišakės paliekamos.
Po poros dienų krūmą galima pakelti, lapus sugriebti prie pagrindo.
Pasibaigus šalnoms, kai pradeda augti pumpurai, nuimama daržo plėvelė ir augalas patręšiamas.
Ši dengimo schema reikalinga, norint žiedų sulaukti gegužės gale–birželio pradžioje. Jeigu tenkina vėlyvesnis žydėjimas – rugpjūtį–spalį, dengiama paprasčiau. Prasidėjus nuolatinėms minusinėms temperatūroms, krūmas nugenimas, paliekant ant kiekvieno ūglio po 3–5 pumpurus skaičiuojant nuo žemės ir užpilamas sausais lapais arba spygliais.