Rajono politikams pagrasinus mažiausiai lankytojų pritraukiančias pirtis uždaryti, garo mėgėjai jas puolė gelbėti pradėję masiškai pertis. „Sekundės“ nuotr.

Rajono pirtims nuosprendį atidėjo

Rajono pirtims nuosprendį atidėjo

 

Panevėžio rajono taryba apsisprendė dar keletą mėnesių neuždaryti trijų rajono pirčių – Raguvos, Krekenavos ir Vadoklių. Priežastis paprasta – greičiausiai sužinoję apie gresiantį uždarymą, garo mėgėjai suskubo jas gelbėti pradėję aktyviau naudotis šia paslauga.

„Buvome numatę uždaryti tris pirtis nuo gruodžio 31 dienos. Mes sakėme žmonėms: jeigu bus lankytojų pakilimas, galėsime pergalvoti sprendimą. Lapkritis, dalis gruodžio parodė, kad didžiausias augimas buvo Raguvoje, kitur – kiek mažiau“, – teigė rajono vicemeras Antanas Pocius.

Velžio komunalinio ūkio pateiktais duomenimis, Raguvos pirtyje nuo 34 lankytojų, atėjusių spalį, jų padaugėjo iki 81 lapkritį. Į Vadoklių pirtį spalį atėjo pertis 43 žmonės, o lapkritį – jau 49. Krekenavos pirtyje per tą patį laiką besimaudančiųjų padaugėjo nuo 63 iki 68.

Pasak A. Pociaus, žmonės turėtų suprasti, jog pirties išlaikymas nemenkai kainuoja – ji kaitinama, šildoma, darbuotojams mokami atlyginimai. Tad mažai lankomas pirtis išlaikyti rajono biudžetui yra nemenka našta.

Ketinimus uždaryti mažiausiai lankomas tris rajono pirtis politikai atidėjo. Iki kitų metų gegužės toliau bus stebima, kiek į jas ateis garo mėgėjų.

Pirtis eina užmarštin

Statistika rodo, kad pirčių paslaugos kasmet tampa vis mažiau patrauklios. Visos dešimt Panevėžio rajono pirčių dirba nuostolingai, o nuostoliams kompensuoti iš Savivaldybės biudžeto išleidžiama apie 120 tūkstančių eurų per metus.

„Nėra nė vienos pirties pelningos ir turbūt negali būti. Nebent, įvertinus savikainą, bilietų kainą pakelti iki maždaug 11 eurų žmogui. Abejoju, ar už tokią kainą iš viso kas ateis į pirtį“, – sako vicemeras.

Anot jo, Raguvos, Krekenavos ir Vadoklių pirtys iš kitų, esančių rajone, išsiskiria mažu lankytojų skaičiumi.

Pasak A. Pociaus, pirties paslauga specifinė, ji nėra pati būtiniausia. Vicemeras sako pastebėjęs, kad šiais laikais į pirtį einama daugiau ne dėl higienos, o dėl pomėgio pasikaitinti.

„Prieš trisdešimt metų pirtis kaime tikrai buvo būtinybė, nes namuose nebuvo tiek dušų, kaip kad yra dabar“, – mano vicemeras.

Dokumentų dar nereikalaus

Spalį rajono politikai patvirtino naujas kainas visoms rajono pirtims. Dabar bilietas suaugusiesiems kainuoja 4 eurus, pensininkams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ir vaikams iki 16 metų – 3 eurai.

Šio mėnesio Tarybos posėdyje kalbėta, jog kainas būtų galima dar kilstelėti, tačiau toks sprendimas, pasak A. Pociaus, labai slidus. Mat tuomet gali nustoti lankytis ir tie, kurie dar ateina į pirtis.

Ne paslaptis, kad rajono pirtyse, ypač priemiesčio, periasi ir miesto gyventojai. Čia neretai ir sąlygos geresnės, ir kaina mažesnė nei Panevėžio pirtyje. Pastarąją dėl irgi per mažo lankytojų srauto ir didelių nuostolių miesto Savivaldybė ryžosi parduoti.

„Daug miesto žmonių atvažiuoja į pirtis Dembavoje, Velžyje, Upytėje. Tikrai žinau, kad lankosi Smilgiuose“, – sako rajono vicemeras.

Tarp rajono politikų netgi buvo pasigirdę kalbų, ar nevertėtų tikrinti pirčių klientų dokumentus, tačiau šios minties atsisakyta.

„Pagalvojome, kad žmogus eina į pirtį – negi nešis pasą ar asmens tapatybės kortelę. Būtų nei šis, nei tas. Kol kas nutarta neišskirti, miesto žmogus periasi ar kaimo“, – sako A. Pocius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų