-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Venslaviškio gatvėje palaidota beveik 300 senųjų panevėžiečių kaulų, pernai rastų vykdant archeologinius kasinėjimus Vasario 16-osios, A. Smetonos, Venslaviškio gatvėse.
Tokiems laidojimams paskirtas sklypas šalia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pastato Venslaviškio g.
Čia jau dešimtmetį ilsisi daugiau nei pustrečio šimto panevėžiečių palaikų, rastų Senamiesčio g., senųjų miesto kapinių teritorijoje.
Šį kartą palaidoti 95 asmenų pilni palaikai ir 194 žmonių pavieniai kaulai. Dalis jų buvo iškasta miesto centre, rekonstruojant Vasario 16-osios gatvę.
Kiti aptikti pernai atliekant archeologinius tyrimus ir Venslaviškio gatvėje, greta morgo pastato. Šie kasinėjimai buvo privalomi vykdant jo rekonstrukciją, mat kadaise šioje vietoje būta pirmųjų miesto kapinių.
Venslaviškio gatvėje palaidota beveik 300 senųjų panevėžiečių palaikų, pernai rastų vykdant archeologinius kasinėjimus Vasario 16-osios, A. Smetonos, Venslaviškio gatvėse. G. Kartano nuotr.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto Benjamino Pučkio teigimu, visi pernai tyrinėjant miestą atkasti palaikai buvo išvežti tirti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.
Atlikus jų ekspertizę, į Panevėžį palaikai grįžo vasario pabaigoje. Juos planuota palaidoti liepą, bet šalia morgo pastato vyko intensyvūs statybos darbai, tad perlaidojimo ceremoniją teko atidėti.
Į laidotuves susirinko gausus Senamiesčio gatvės gyventojų būrys. Bendruomenės „Senamiestietis“ tarybos pirmininkas Darius Kiaušas sako, kad bendruomenės nariai prisidės prižiūrint kapavietę, kur guli panevėžiečių protėvių palaikai.
Miesto savivaldybė numačiusi šioje vietoje įrengti specialų akmenį su lentele, nurodančia, kas čia palaidota.
Apeigas atlikęs Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas, vikaras Žilvinas Treinys atkreipė dėmesį, kad perlaidojimui pasirinkta simbolinė data – prieš pat Visų Šventųjų dieną, kai pagerbiami mirusieji.
Pasak dvasininko, čia amžinojo poilsio atgulė mūsų miesto šaknys, protėviai, kadaise dirbę ir gyvenę Panevėžyje.
Ž. Treinys prisipažino, kad tokiame perlaidojime jam teko dalyvauti pirmą kartą. Pasak jo, ir tokiais atvejais prie kapo meldžiamasi tomis pačiomis maldomis kaip ir įprastose laidotuvėse, šventinama kapavietė.
„Tikimės, kad mūsų parapijiečiai, gyvenę XVI–XVII amžiais, buvo palaidoti su bažnyčia, jiems suteikti sakramentai. Jei taip buvo, apeigas pakartojome, nes vis tiek perlaidojama ne į jų kapo vietą, o kitur“, – sako dvasininkas.
Nėra žinoma, kokią religiją išpažino antrą kartą palaidoti senieji panevėžiečiai, ar jie visi buvo katalikai. Pasak kunigo, tai ir nėra svarbu, nes meldžiamasi už visus mirusius.
„Kartais bažnyčioje žmonės užsako mišių intenciją už tuos mirusiuosius, kurių niekas neatsimena“, – pastebi Ž. Treinys.
Kasinėjimus atliekantys archeologai neretai sulaukia visuomenės priekaištų, kodėl palaikams neleidžiama ilsėtis ten, kur jie kadaise buvo palaidoti.
Pasak dvasininko, palaikų perkėlimas tikrai nėra jų išniekinimas, o žmonės kupini visokių prietarų.
„Aš mėgstu pajuokauti, kad Lietuvoje krikščionybė turi šiek tiek pagonišką atspalvį. Mes iš savo protėvių pilni prietarų, kad kažko negalima daryti. Jeigu dirba statybininkai, kažką stato ir iškasa kaulus, kur juos dėti? Vėl užkasti? Ir toliau apeiti tą vietą? Kelis tūkstančius metų aplenkti?“ – atkreipia dėmesį Ž. Treinys.
Pasak dvasininko, tereikia prisiminti, kiek Lietuvoje būta masinių žudynių, karų. Praėjus kuriam laikui žuvusieji dėl įvairių priežasčių perlaidojami.
„Žmogus, besidomintis istorija, supranta, kad perlaidojimas yra būtinybė, nes kitaip mes gyvensime prietarų pasaulyje ir bijosime savo šešėlio. O bijoti netikslinga“, – sako kunigas.
Panevėžyje vykdytiems kasinėjimams vadovavęs archeologas Dovilas Petrulis pasakoja, kad Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvėse rasti palaikai galėjo būti palaidoti dar XVII a.–XVIII a. pr. O atkastieji Venslaviškio gatvėje, senųjų miesto kapinių teritorijoje, dar senesni – nuo pačios XVI a. pradžios iki XVII a. pirmos pusės.
Nors ilgą laiką neturėta jokių duomenų apie Vasario 16-osios gatvėje galėjusias būti kapines, archeologiniai kasinėjimai atskleidė po žeme glūdėjusią miesto paslaptį.
Pasak D. Petrulio, sunku pasakyti, ar jau ištirta didesnė dalis kapinių, buvusių šioje vietoje. Manoma, kad teritorijoje prie Panevėžio rajono savivaldybės palaikų vis dar gali būti.
„Dar nebuvo atlikti tyrimai po pačia automobilių stovėjimo aikštele“, – tikimybės, jog ir po ja gali būti palaidotųjų, neatmeta archeologas.
Pasak apeigas atlikusio kunigo Ž. Treinio, palaikų perkėlimas tikrai nėra jų išniekinimas, o žmonės kupini visokių prietarų. G. Kartano nuotr.
B. Pučkis neatmetė tikimybės, kad Panevėžyje gali būti rasta žmonių kaulų ir kitose vietose.
„Žmonės bijo ir sako: kur kasi, vis kaulai verčiasi. Bet turime įsisąmoninti, kad Panevėžys kaip gyvenvietė atsirado ne 1503 metais. Tais metais tik nuspręsta statyti katalikų bažnyčią, nes čia jau gyveno žmonės“, – pastebi Savivaldybės paveldosaugininkas.
Nuo kada vietoje, kur dabar plyti Panevėžys, pradėjo gyventi žmonės, pasak B. Pučkio, atsakyti sunku, bet kur gyveno žmonės, netoliese buvę ir kapai.
„Panevėžio gatvių rekonstravimo programa dar nesibaigia, taigi, kaulų galima rasti bet kur“, – neatmeta paveldosaugininkas.
Kad Panevėžys – dar neištyrinėtas miestas, liudija ir J. Tilvyčio gatvės pavyzdys, kai prieš keletą metų atliekant jos rekonstrukciją taip pat buvo aptikti protėvių palaikai, ko niekas nesitikėjo.
G. Kartano nuotr.
