-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Skverelyje tarp teatro ir Elektros gatvės jau pradėti skulptūros šiai teatro legendai pastatymo darbai.
Iki kino ir teatro aktoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Panevėžio garbės piliečio Donato Banionio šimtosios gimimo sukakties balandžio 28-ąją beliko trys mėnesiai.
Iki šios svarbios datos Aukštaitijos sostinėje, greta Juozo Miltinio dramos teatro turi iškilti skulptūra vienai ryškiausių Panevėžyje kūrusių asmenybių.
Iš privačių rėmėjų lėšų ją statantys menininko artimieji teigia dedantys visas pastangas, kad darbus spėtų užbaigti laiku.
„Mes, šeima, darome viską, ką galime, kad skulptūra atsirastų. Statybų reikalai suderinti su Panevėžio savivaldybe, skulptūros pastatymą finansuoja privatūs verslai, dauguma – didesnės ir mažesnės Panevėžio įmonės. Be jų tikrai nebūtų galima įgyvendinti tokio projekto. Skulptūrą atidengti tikimės balandį“, – teigia viešajai įstaigai „Donato Banionio fondas“ vadovaujanti aktoriaus anūkė Inga Banionytė-Gedgaudienė.
Jau išlietas postamento pamatas, o 1,75 m dydžio – D. Banionio ūgio – skulptūros maketas jau atiduotas į metalo liejyklą Kaune. Balandį planuojama pradėti montavimo darbus.
J. Miltinio teatro prieigose jau sumontuotas postamentas šiuo metu liejamai D. Banionio bronzinei skulptūrai. P. Židonio nuotr.
Skulptūros sumanytojas ir idėjos palaikytojas yra D. Banionio sūnus režisierius Raimundas Banionis, o pačią skulptūrą garsiajam aktoriui kuria klaipėdiškis skulptorius Klaudijus Pudymas, unikaliais darbais papuošęs Klaipėdą.
Artimieji pageidavo, kad kūrinys, įamžinsiantis garsiojo menininko atminimą, nebūtų pompastiškas, tik kukli aktoriaus, einančio į teatrą, figūra.
„Norėjosi vadovautis J. Miltinio teatro principu neieškoti laikino, ieškoti amžino“, – sako I. Banionytė-Gedgaudienė.
Skulptūrai skirta simbolinė vieta – skverelyje tarp Elektros gatvės ir J. Miltinio teatro, po paties D. Banionio grimo kambario langais.
Simboliška, kad čia ir medžiai sodinti pačių menininkų per talką, surengtą aktorės Eugenijos Šulgaitės, ką tik pastačius teatro rūmą.
Ir patį skverelį Savivaldybei siūloma pavadinti Aktorių vardu.
Monumentą D. Banioniui sukūrusio K. Pudymo darbų daugiausia puošia pajūrį.
Nidoje stovi jo ir bendraautorių skulptūra „Saulės laikrodis“, Smiltynėje – paminklas „Albatrosas“, skirtas išėjusiems ir negrįžusiems jūrininkams, Nidoje, šalia tako Saulės laikrodžio link, turistus traukia skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo pustomas smėlio kopas žengiantį žmogų ir atkartojanti vieno žymiausių XX amžiaus egzistencialistų Žano Polio Sartro vizito 1965 m. nuotaikas Neringoje.
Klaipėdos dramos teatre K. Pūdymas yra sukūręs skulptūras „Mūzos“ ir „Oratorius“.
Dabar šio menininko darbas puoš ir J. Miltinio dramos teatro prieigas Panevėžyje.
„Man buvo didelis iššūkis plastiškai perteikti nuotaiką. Labai paprastai, suprantamai visiems, ne tik profesionalams, kad visi atpažintų D. Banionio dvasią.“
K. Pudymas
Pasak K. Pudymo, skulptūros D. Banioniui kūrybinis kelias prasidėjo nuo didelių apmąstymų, filmų ir spektaklių, kuriuose vaidino šis aktorius, peržiūrų, archyvinės medžiagos skaitymo.
„Galvojau, kaip padaryti, kad būtų filosofiška, be pompastikos. Žiūrėjau filmus, bandžiau pagauti nuotaiką. Man buvo didelis iššūkis plastiškai perteikti nuotaiką. Labai paprastai, suprantamai visiems, ne tik profesionalams, kad visi atpažintų D. Banionio dvasią“, – pasakoja skulptorius.
Kūrybinis procesas užtruko daugiau nei dvejus metus.
„Pamenu, 2022 metų vasarą gyvenau Paryžiuje. Kurdamas vieną darbą, eskizavau ir iš plastilino lipdžiau D. Banionį“, – šypsosi K. Pudymas.
Sukurtuosius eskizus vertino, apie juos diskutavo ir D. Banionio artimieji, ir profesionalūs skulptoriai, kol atrinktas galutinis variantas.
„Kai išgirstu: o, pagauta gera nuotaika, suprantu, kad nueita tinkama kryptimi. Norėjau perteikti D. Banionio dvasinį pasaulį. Daug skaičiau, apie jį klausinėjau. Tai menininkas, gyvenęs ir kūręs dviejų pasaulių sandūroje. Dabar iš laiko perspektyvos žiūrint užplaukia debesis ant tų žymių kūrėjų, kurie formavo Lietuvą ir mūsų dvasinį pasaulį. Lietuvai kartais sunku pripažinti savo didžiavyrius. O pažiūrėkime, kiek skulptūrų jiems stovi Prancūzijoje: Alberui Kamiu, Ž. P. Sartrui, kuris ir pačių prancūzų visaip traktuojamas, bet mylimas, Šarliui de Goliui, kitiems“, – dėmesį atkreipia K. Pudymas.
Dėl jo populiarumo daug jaunų mamų Donatais sūnus ir Donatomis dukras pavadino. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Šiuo metu, pasak menininko, pasiekta jau paskutinė būsimos bronzinės skulptūros kūrimo stadija – ji paruošta lieti.
Ir jau balandį einantieji pro J. Miltinio teatrą galės paspausti ranką legendai. Skulptūra primins D. Banionį tokį, koks jis buvo gyvenime, už kulisų – be pompastikos, tiesiog žingsniuojantis Nevėžio paupiu į teatrą.
O už jo – nueitą kūrybinį kelią žyminčiose plokštėse įrašyti kūriniai, kuriuose aktorius sukūrė žymiausius savo vaidmenis.
Palikęs kultūrinę žymę D. Banionis nueina tolyn.
Tūkstančiams žiūrovų daugelyje pasaulio šalių D. Banionis buvo Lietuvos teatro ir kino veidu.
Dėl jo populiarumo daug jaunų mamų Donatais sūnus ir Donatomis dukras pavadino.
Per savo karjerą D. Banionis sukūrė daugiau kaip 100 teatro ir per 80 kino vaidmenų. Aktorius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Jis yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą.
Nepaisant šlovės, D. Banionis visada liko ištikimas Panevėžiui.
„Būdamas garsus, jis sulaukdavo daugybės pasiūlymų iš įvairių Rusijos teatrų dirbti pas juos. Netgi lankantis JAV, amerikiečiai irgi kvietė likti vaidinti. Dirbdamas Vokietijoje savaitgaliais grįždavo, kad galėtų suvaidinti spektakliuose, ir vėl važiuodavo atgal. Jis garsiai nedeklaravo savo meilės Panevėžiui, nerėkė apie ją, tačiau visas gyvenimas praleistas, pagrindiniai darbai, viskas, kas svarbiausia, padaryta šitame mieste. Jis mylėjo ir gerbė Panevėžį savo gyvenimu – be jokios pompastikos, lozungų, netikro patriotizmo“, – „Sekundei“ yra pasakojęs aktoriaus sūnus R. Banionis.
Tik sulaukęs garbaus amžiaus D. Banionis su žmona Onute persikraustė gyventi į Vilnių, arčiau sūnaus. Ir butą įsigijo šalia jo. Tai nebuvo Panevėžio iškeitimas į Vilnių. Tai tebuvo gyvenimas arčiau sūnaus.
D. Banionis mirė 2014-ųjų rugsėjo 4-ąją, eidamas 90-us metus. Jo žmona Onutė amžinybėn išėjo šešeriais metais anksčiau, sulaukusi 84-erių.
Panevėžyje, Ukmergės gatvėje, prie namo, kur aktorius gyveno, 2016-ųjų balandžio 28-ąją atidengta memorialinė lenta.
