-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tad, pažymi VTAĮT, reaguoti teko kas 9 minutes. Lyginant su 2022 m., buvo gauta 126 pranešimai, o reguojama buvo kas 12 min. VTAĮT direktorė Ilma Skuodienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad atvejų skaičiumi pirmavo Kauno miestas.
Visgi, pasak jos, augantys skaičiai indikuoja ne apie didesnį smurto mastą, tačiau apie visuomenės aktyvumą pranešant apie galimus pažeidimus.
„Kasmet kryptingai judame link sąmoningos, empatiškos ir atviros pokyčiams visuomenės. Kai gaunami pranešimai auga ne šimtais, o tūkstančiais, tai liudija, jog pokytis išties vyksta – žmonės tampa vis atidesni vaikui ir jo savijautai, netoleruoja smurto, geriau jį identifikuoja ir aktyviau praneša, tad vis mažiau atvejų lieka niekieno nepastebėti“, – sakė I. Skuodienė.
I. Skuodienės teigimu, 71 proc. gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus pasitvirtino. Ji pabrėžė, kad apie atvejus pranešus pačiam vaikui, 80 proc. jų pasitvirtino.
Kaip teigiama tarnybos pranešime spaudai, praėjusiais metais, lyginant su 2022 m., galimų smurto atvejų prieš vaikus padaugėjo 24 proc., tad nuo smurto galimai nukentėjo virš 3 tūkst. vaikų – t. y. vienas iš 155 vaikų.
„Mūsų skaičiavimais, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė 9 vaikai. Iki šiol smurto daugiausiai būdavo vaiko artimiausioje aplinkoje – namuose, o dabar stebime tendenciją, kad smurtinėse situacijose vaikas vis dažniau atsiduria už namų ribų. Tai primena, jog tėvams, mokykloms, darželiams ir kitoms įstaigoms itin svarbu skirti daugiau dėmesio vaiko saugumo užtikrinimui bei nuolat domėtis, su kuo jis bendrauja, kartu leidžia laiką“, – dėstė VTAĮT vadovė.
„Kuomet darbuotojai smurtauja, šių metų pradžioje išryškėjo keli atvejai. 2023 m., tai buvo reti pranešimai dėl smurtaujančio mokytojo ar darželio auklėtojo. Mokyklose apie smurtaujančius, šaukiančius, nuvertinančius mokytojus praneša patys vaikai. Daugėja atvejų, kai vaikai fizine jėga sprendžia situacijas, smurto tarp vaikų yra daugiau“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Analizuojant praėjusių metų galimai nuo smurto nukentėjusių vaikų statistiką pagal smurto formas, matyti, jog daugiausiai vaikų patyrė fizinį smurtą – 2529, seksualinį smurtą – 308, psichologinio smurtą – 307, o nepriežiūrą – 173. Taip pat turimi duomenys atskleidė, jog fizinį smurtą ir nepriežiūrą dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto daugiau nukentėjo mergaičių.
I. Skuodienės teigimu, jog per 2023 m. su Vaiko teisių linijos konsultantais – skambučiais, laiškais ir žinutėmis – susisiekė virš 8 tūkst. žmonių, kuriems rūpėjo pasikalbėti apie tėvystės iššūkius, pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o beveik 400 vaikų – pasitarti ar paprašyti pagalbos. Virš 1 tūkst. visų gautų kreipimųsi virto pranešimais dėl galimai pažeistų vaiko teisių.
Kaip nurodoma pranešime spaudai, praėjusių metų pabaigoje buvo globojami 5763 vaikai, tačiau stebint tendencijas matyti, jog globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja, lyginant su 2022 m., – sumažėjo 3 proc., o su 2021 m. – 8 proc. Daugiausiai vaikų yra globojama šeimose – apie 72 proc., o globos institucijose nustatytų globų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo 5 proc.
Pastebima, jog apie 71 proc. globojamų vaikų yra vyresnio amžiaus – nuo 10 iki 17 metų, taip pat globoje daugiau gyvena berniukų.
Per praėjusius metus Lietuvoje buvo įvaikinti 54 vaikai – 15 proc. mažiau nei 2022 m. Nors daugiausia šių vaikų buvo mažamečiai, tačiau galimybė turėti šeimą buvo suteikta trims vaikams, vyresniems nei dešimt metų. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 265 vaikai (2022 m. – 328), o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 204 žmonės (2022 m. – 230).
2023 m. gyvybės langelyje buvo palikti 5 vaikai (2022 m. – 8, o 2021 – 3). Per keturiolikos metų gyvybės langelių veikimo laikotarpį buvo palikti 95 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.
I. Skuodienės teigimu, per 2023 m. pasitaikė 7641 atvejis, kuomet atvykus į šeimą reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką. Anot jos, 73 atvejais kitą dieną po situacijos vertinimo vaikai buvo grąžinti tėvams. Visgi, 27 atvejais grąžinus vaiką šeimai reikėjo tolimesnės pagalbos.
„Daugiau kaip 70 proc. atvejų, tėvai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, kuomet negalėjo pasirūpinti vaiku čia ir dabar“, – patikino ji.
Pasak jos, tokiais atvejais stengiamasi vaiką perduoti šeimai artimam ar žinomam asmeniui.
„Situacijos yra labai individualios. Po kiek dienų vaiką grąžinti į šeimą, sprendžia specialistai, įvertinę, ar nėra grėsmės grįžti į šeimą ir ar tėvai pajėgs pasirūpinti“, – pridūrė I. Skuodienė.
Pasak jos, praėjusiais metais apie 1 tūkst. vaikų į šeimas grąžinti taip ir nebuvo. Anot tarnybos vadovės, šis skaičius yra keliais procentais didesnis, lyginant su 2022 m.
