Būrys moterų dar iki Žolinės skirsto, dėlioja, riša iš Krekenavos apylinkių laukų surinktus augalus ir pina vainikus. Bazilikai papuošti prireikia apie 80 metrų supintų girliandų. G. Kartano nuotr.

Po bazilikos skliautais – žolynų puošmenos

Po bazilikos skliautais – žolynų puošmenos

Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktuose Krekenavos Žolinės atlaiduose gyva ypatinga tautos tapatumo dvasia – apeigos ir tradicijos čia nesikeičia šimtus metų, bet kartu yra ir šiuolaikiškos, ir iškalbingos.

Rugpjūčio viduryje atsiveria žemiškų turtų aruodai. Sunoko, subrendo, suvešėjo, išsiskleidė, pražydo visa, kas šiai žemei Aukščiausiojo sukurta, dovanota ir palaiminta.

Tad dėkoti už gėrybes ir grožybes bei švęsti jau metas – prasideda Žolinė, viena iš gražiausių ir prasmingiausių metų švenčių.

Tos šventės suvokimas, jos įvertinimas bei šventimas gali vykti kiekvieno mintyse bei širdyje, vis dėlto be Krekenavoje vykstančių atlaidų Žolinę sunku būtų aukštaičiui įsivaizduoti.

Šimtmečius Krekenavoje kiekvieną rugpjūtį iškilmingai minima Žolinė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena – čia vis ir tokia pat, tradicinė, ir kaskart turinti savą išskirtinį ženklą, atkreipiantį dėmesį į tam laikui svarbiausius dalykus.

Atlaidai Krekenavoje tokie ypatingi, kad jų šventimo tradicija netgi įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų baziliką jau šį savaitgalį užplūs minios tikinčiųjų ir piligrimų iš visos Lietuvos. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Šiais laikais Krekenavoje Žolinė minima pasirenkant svarbiausias to meto temas.

Praėjusiais metais po remonto atnaujintoje bazilikoje kartu minėta 120 metų sukaktis nuo bažnyčios pastatymo ir 10 metų, kai šiems maldos namams suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Pernai, po kelerių metų, buvo pirmoji Žolinė, kai vėl melstasi prie restauruoto stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo.

„O šių metų Žolinės temai pasirinkti tokie maldos žodžiai: „Nuo maro, bado, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie“. Juk visi žinom ir suprantam, kokiam kontekste dabar gyvename – ir ta baisioji liga, ir karas visai čia pat“, – sako Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos rektorius ir parapijos klebonas, kunigas dr. Gediminas Jankūnas.

Jis viliasi, kad laikmečio ypatybės padės žmonėms grįžti prie tikrojo tikėjimo. Ir į atlaidus jie suvažiuos ne tik pailsėti, liūdnas mintis pamiršti, papramogauti, bet melstis, apmąstyti tikėjimo pagrindus, suvokti, kad ne viskas, kas mums duota, su šiuo pasauliu yra susieta.

O šiaip Žolinės atlaidai bus tradiciniai – tęsis visą savaitę, bus šventinami žolynai, vyks pamaldos, koncertai, susitikimai, šurmuliuos kermošius.

Dvasininkas kviečia šiemet Mariją pagerbti ne tik malda, bet ir regimu ženklu – atnešti ir prie stebuklingo jos paveikslo pamerkti gėlių, tam bus parengtos specialios vazos.

Jau antroji Žolinė atnaujintose bazilikos patalpose šiemet vyks prie restauruoto stebuklingojo paveikslo, tik šiemet jis jau įtaisytas ir į originalius rėmus.

Plačioms erdvėms

Kunigas dr. G. Jankūnas kviečia per Žolinės atlaidus būtinai atkreipti dėmesį į bazilikos išpuošimą gėlių, žalumynų ir javų varpų vainikais, girliandomis.

Žinoma, per Žolinę augalų kompozicijomis puošiamos visos bažnyčios, bet Krekenavoje ši tradicija ne pavienių gėlininkų, o visos bendruomenės rūpestis.

Bazilikos puošyba parodo šio Aukštaitijos krašto žmonių vienybę, jų bendruomeniškumą, siekį kartu prisidėti prie prasmingo sumanymo.

Iki šventės likus savaitei, būrelis vietinių moterų skirsto, dėlioja, riša iš Krekenavos apylinkių laukų surinktus augalus ir pina vainikus. O jų reikia daug – šventovės erdvės plačios.

Kaip sako šios iniciatyvos sumanytoja krekenaviškė Irma Rudienė, maldos namams papuošti prireikia apie 80 metrų supintų girliandų.

.„Prisimenu, kad prieš devynerius metus pirmą kartą baziliką puošėme ne Žolinei. Kai mano sūnus baigė gimnaziją ir abiturientams brandos atestatus buvo nutarta įteikti bazilikoje, savaime kilo mintis kaip nors papuošti iškilmių vietą. Buvo liepos mėnuo – pats žydėjimas, su malonumu ėmėmės darbo.

Rezultatas nenuvylė. Artėjant Žolinei pagalvojome, o kodėl nepabandžius tai ypatingai šventei taip pat papuošti Dievo namų?“ – pasakojo I. Rudienė.

Manoma, jog šis stebuklingasis paveikslas į Krekenavos apylinkes atgabentas dar pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. P. Židonio nuotr.

Prisijungia ir Upytė

Kitais metais per Žolinę moterys su užsidegimu vėl pynė, tik jau kitokius vainikus – ilgas spalvingas juostas, kabinamas prie lubų.

Pirmasis atliktas bandymas buvo sėkmingas. Iš lauko augalų pinti vainikai sulaukė gerų įvertinimų, o ir pačioms pynėjoms patiko, tad dabar jos kiekvienų metų Žolinei ir vėl imasi šio darbo.

Gerokai iš anksto pradedama rinkti augalus, skirstyti juos, taip pat rūpinamasi kitomis reikalingomis medžiagomis, o jau likus kelioms dienoms iki pačios Žolinės pradedama pinti vainikus.

Kasmet jie vis kitokių pavidalų, formų, apimčių, bet vis iš tų pačių vasaros pilnatvės augalų.

Daugiausia laiko užima pasiruošimas – augalų surinkimas, skirstymas, valymas, karpymas, sudėliojimas į krūveles, kad jau sėdus pinti nebereiktų dairytis.

„Šiemet ir talkininkų turime. Prie mūsų prisideda Upytės parapijos bendruomenė – jie savo pintais vainikais puoš bazilikos duris“, – džiaugiasi krekenavietės.

Papildomos rankos įneš į šventines erdves dar daugiau grožio, dar labiau parodys ir atskleis Dievo dovanų prasmę ir galimybes.

Iš ūkininkų laukų parsineštos javų varpos, iš pievų – kraujažolės, bitkrėslės, kermėlio žiedai, iš darželių – sausiukai, vaistažolės, iš sodybų – šermukšnio uogos pynėjų rankose virsta įstabiais bazilikos papuošimais.

Gėlėms – ne viena lysvė

I. Rudienė iš anksto nepasakoja, koks akcentas šiais metais bus ypatingas.

Tik atskleidžia, kad šį kartą apie stebuklingą paveikslą papuošimų nebus – žmonės galės grožėtis atviru kūriniu, melstis prie jo ir čia pat merkti atsineštas gėles.

Per ankstesnes Žolines pintais vainikais dažniausiai puošdavusios bazilikos lubas, kolonas, kartais pynėjos turėdavo ir neįprastų sumanymų.

Kai vienais metais pynė apvalius vainikus – savotiškus burbulus, vaizdas buvo ypač gražus. O ir kunigas dr. G. Jankūnas tam pritarė ir sakė, jog tokia kompozicija kiek pažemina aukštus bazilikos skliautus ir žolynai tarsi priartina dangų.

Pagrindiniai Žolinės vainikų komponentai – iš ūkininkų laukų parsineštos javų varpos, iš pievų – kraujažolės, bitkrėslės, kermėlio žiedai, iš darželių – sausiukai, vaistažolės, iš sodybų – šermukšnio uogos.

Pačios pynėjos ir jų pagalbininkės savo darželiuose taip pat puošmenų priaugina.

I. Rudienė džiaugiasi, kad kasmet prisijungia ir naujų entuziastų.

Štai Asta Gritėnienė jau ir pernai iš savo darželio glėbiais nešė gėles, o šiemet nutarė dar daugiau jų užauginti. Pavasarį darže paskyrė ne vieną plačią lysvę augalams, būtent Žolinės vainikams skirtiems.

„Ką užauginti leido gamtos sąlygos, tas ir keliaus į Žolinės vainikus – kermėlis, sausiukai, levandos. Šiemet norisi ir tuos vainikus pačiai pinti pabandyti“, – šypsosi krekenavietė.

Užaugusiai ir gyvenančiai prie Krekenavos A. Gritėnienei Žolinė visada buvo ir išlieka ypatinga šventė, kelianti nepaprastas emocijas, šiltus jausmus.

G. Kartano nuotr.

Nėra laiko nė pietums

Iš įvairių kampelių į I. Rudienės kiemą suneštus augalus į girliandas pina šešetas moterų – jos jau įgudusios, pirštai nebesibaimina įdūrimų, kūnas įtampos, nuovargio.

Tačiau dalyvaujančių bendrame reikale skaičius keleriopai didesnis – kas suveža žaliavą, kas papildomų reikmenų parūpina, o kas pynėjoms pietus išverda ir į kiemą atneša.

„Nes kai rytą sėdame pinti, tai jau iki vakaro nėra laiko jokiems kitiems reikalams. Pavalgome, kuo mus pavaišina, ir vėl prie darbo“, – pasakoja I. Rudienė.

Yra pynėjų, kurios pačios ir gėles augina, ir laukuose jų prisirenka. Kaip yra sakiusi viena iš pynėjų
Danguolė Junevičiūtė: „Išeini ankstų rytą į laukus prie Nevėžio, brendi per rasas, klausaisi paukštelių ir, atrodo, nėra malonesnės atgaivos. Taip bevaikštinėdama nė nepastebi, kaip prisirenki bitkrėslių ar kitų augalų pilną glėbį – vos paneši.“

Apie Žolinei svarbių augalų prasmę, jų reikšmę I. Rudienė sako ieškojusi literatūros, informacinės medžiagos internete. Nemažai naudingos informacijos pavyko rasti lenkiškuose puslapiuose – tikinti tauta daug reikšmės skiria ir bažnyčių, kryžių puošybai įvairių švenčių progomis.

„Džiaugiuosi, kad yra žmonių, taip puikiai papuošiančių baziliką. Vainikas, kad ir nedidelis, pats nenusipina. Mūsų moterys sugeba tai puikiai padaryti, nes dirba su šiluma, meile, nuoširdžiai, žinodamos, kodėl imamasi šio darbo“, – sako dr. G. Jankūnas.

Malonėmis garsėjantis paveikslas

Atvykstantieji į Krekenavos baziliką turėtų daugiau žinoti ir apie čia esantį malonėmis garsėjantį stebuklingą Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą.

Manoma, jog šis stebuklingasis paveikslas į Krekenavos apylinkes atgabentas pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs Evangeliją prie Nevėžio krantų skelbusiam misionieriui Albertui.

Aleksanderio Fridrycho rinkinyje „Historie cudownych obrazow“ teigiama, jog paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o vėliau perkeltas į medinę Krekenavos bažnyčią.

Registruota daugybė maldų, prašymų, problemų išsprendimo, yra net kūno ar negalios pagijimų. Kad tai nepaprastas paveikslas, liudija jam skirtų daug padėkos ženklų – votų.

Pirmiesiems votams – beveik 500 metų. Be to, spėjama, kad patys seniausieji sulydyti, puošiant paveikslą brangmetalio rūbais.

Kai 18 amžiaus pirmoje pusėje Krekenavos miestelio gaisre paveikslą iš degančios bažnyčios išnešė senukas, pasklido naujos legendos.

Nuo to laiko Krekenavos Mariją imta dar uoliau garbinti, o Dievo Motina išklausydavo maldas ir atsakydavo gausiomis malonėmis.

1960 metais atliktuose tyrinėjimuose mokslininkai nustatė, kad paveikslas tikrai labai senas, nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas sidabru bei brangakmeniais, Vilniaus auksakalių pagamintais paveikslo rūbais.

Nuo 2015 m. paveikslas restauruotas Vilniuje, Prano Gudyno restauravimo centre. Restauratorės Janinos Bilotienės rankomis nuimtos per ilgą laiką susikaupusios dulkės ir grąžinti tikrieji atspalviai bei bruožai.

 

 

 

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų