-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Antradienį Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė netikėto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų vizito. STT siekia išsiaiškinti, ar vykdant viešuosius pirkimus rajono savivaldybėje nebuvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Kai kurių darbuotojų kabinetuose ir namuose atliktos kratos, paimta reikšmingų dokumentų.
Įtariama, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai galėjo sudaryti palankias sąlygas vienam pirkimų dalyviui, todėl jis laimėdavo konkursus ir gaudavo finansinę naudą. Už tai galbūt būdavo atsilyginama kyšiais.
Teisėsaugos įtarimus sukėlė net kelios dešimtys tokių viešųjų pirkimų konkursų, o jų bendra vertė gali siekti beveik 2 mln. eurų.
Šį tyrimą kuruojantis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys kol kas neatskleidžia dėl kokių pirkimų kilo įtarimai, nei kas yra įtariamieji.
„Sekundės“ žiniomis, į šią istoriją gali būti įpinti melioracijos ir kelių priežiūros darbai. O STT pareigūnai apklausė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistą Algį Dziką, Vietinio skyriaus specialistę Raimondą Čereškienę bei Paįstrio seniūną Virginijų Šliažą.
Ne itin kalbūs buvo ir Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai – daugelio jų dėl tyrimo buvo paprašyta pasirašyti, kad laikysis konfidencialumo. Prisaikdintas tylėti mero pavaduotojas Antanas Pocius galėjo pasakyti tik tiek, kad STT pareigūnus matė lankantis Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje ir teisėsaugai esą galėjo užkliūti ES fondų remiami projektai.
„Neturiu daug informacijos, tik žinau, kad buvo apklausiami darbuotojai, paimti kompiuteriai, dokumentai. Išvesto su antrankiais darbuotojo ar užplombuotų durų nemačiau“, – „Sekundei“ teigė vicemeras.
Tačiau iš aplinkinių kalbų mero pavaduotojas teigė girdėjęs, kad kratos buvo ne tik rajono Savivaldybėje, bet ir UAB „Panevėžio melioracija“ bei kai kuriose seniūnijose. A. Pocius užsiminė, kad čia galbūt įsipynę melioracijos projektai. Tačiau ar tai tiesa, negalėjo patvirtinti.
Panaši informaciją „Sekundę“ pasiekė ir iš kitų šaltinių. Spėjama, kad įtarimus sukelti galėjo melioracijos ir kelių priežiūros darbų projektų viešieji pirkimai. Būtent jų per kelerius metus itin daug vykdyta rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje.
Dar nuo 2007-ųjų Lietuvos ūkininkams ir žemdirbiams buvo pasiūlyta galimybė už Europos Sąjungos paramą nusausinti laukus. Valstybė tokiems darbams finansavimo jau nemažai metų neskyrė.
Todėl gyventojai ėmė naudotis tokia pagalba, o panašių projektų itin daug buvo 2010–2012 metais. Būtent tada aktyvumu pasižymėjo Panevėžio rajono žemdirbiai – seniūnijose būrėsi melioracijos statinių naudotojų asociacijos ir pagal jų skaičių rajonas ėmė pirmauti Lietuvoje.
Ūkininkus suvienijusios asociacijos ėmė rengti krūvas brangių projektų, jų vertė siekdavo šimtus tūkstančių eurų. Be Europos Sąjungos pinigų, tam tikrą dalį šių projektų teko finansuoti iš rajono biudžeto.
Melioracijos darbų viešuosius pirkimus kiekviena šalies savivaldybė minėtai paramai gauti rengdavo skirtingai: kai kur tokius konkursus organizuodavo ūkininkų asociacijos, kitur šią pareigą prisiimdavo savivaldybės. Pastarąjį variantą pasirinko Panevėžio rajono savivaldybė.
Tačiau paklaustas, kiek Panevėžio rajone buvo melioracijos projektų ir kas laimėdavo konkursus juos įgyvendinti, šią sritį kuruojantis Panevėžio rajono Žemės ūkio skyriaus specialistas Algis Dzikas atsitvėrė STT suteikta galimybe tylėti. Esą jis pasirašė neatskleisti tyrimo detalių ir net norėdamas negali nieko komentuoti. Tik patikino, kad tai nesusiję su melioracija, ir jeigu prabiltų, reikėtų valandos viską paaiškinti. Komentuoti apie kilusius įtarimus atsisakė ir jo vadovas – Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis.
Nors Savivaldybės specialistai nenorėjo komentuoti, kam labiausiai sekėsi viešuosiuose melioracijos projektų konkursuose, internetinė svetainė „Rekvizitai.lt“ pateikia įspūdingą vienos Panevėžio įmonės sėkmės istoriją.
Itin daug sutarčių su Panevėžio rajono savivaldybės administracija nuo 2012 metų sudarė UAB „Panevėžio melioracija“. Šio bendradarbiavimo suma per ketverius metus pasiekė daugiau nei 2,2 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus įmonė laimėjo absoliučiai visus viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo.
„2012 metais Panevėžio melioracija dalyvavo 6 viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas ir laimėjo 5 (83 proc.) jų. 2013 metais įmonė dalyvavo 6 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 2 (33 proc.) jų. 2014 metais įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 0 (0 proc.) jų. 2015 metais įmonė dalyvavo 49 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 49 (100 proc.) jų. 2016 metais įmonė dalyvavo 63 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 63 (100 proc.) jų“, – skelbia „Rekvizitai.lt“.
Nuo 2012-ųjų bendras „Panevėžio melioracijos“ pasiūlymų skaičius konkursuose yra 126, iš jų 119 laimėti. Ketverius pastaruosius metus įmonės paslaugas daugiausia pirko Panevėžio rajono savivaldybės administracija, kiek mažiau – Panevėžio rajono Daukniūnų bei Berniūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos.
„Panevėžio melioracijai“ vadovauja Vidmantas Bernatavičius. Įmonė turi 21 akcininką. Vienas iš jų – Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Jis valdo daugiau nei 17 tūkst. bendrovės akcijų. Nuo 1994-ųjų iki 2003-iųjų P. Žagunis ėjo „Panevėžio melioracijos“ direktoriaus pareigas.
„Sekundei“ susisiekti su meru nepavyko – rajono Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus duomenimis, jis guli ligoninėje. Kada P. Žagunis susirgo ir iki kol tęsis jo nedarbingumas, „Sodros“ duomenų bazėje pamatyti neįmanoma.
„Sekundės“ duomenimis, korupcijos tinklas galėjo apraizgyti ir kai kurias rajono seniūnijas. Viena iš jų – Paįstrio. Tačiau šios seniūnijos vadovas Virginijus Šležas savo nenorą kalbėtis su žurnalistais paaiškino „pasirašytu pasižadėjimu“. Tikėtina, kad tokia prievolė jam skirta po pareigūnų apklausos.
Panevėžio rajono savivaldybės Antikorupcinės komisijos pirmininkas Rimantas Trota teigė, kad jam iki šiol neužkliuvo viešieji pirkimai rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje.
Anot jo, kasmet ši komisija renka duomenis apie atliktus savo tyrimus, skundus, Tarybai pateikia analizę apie skaidrumą ir pavojus. Paskutinis toks komisijos pranešimas visus nuramino: esą rajono Savivaldybės korupcija neužvaldė.
„Mes tiriame, jei gauname informacijos, skundų. O dėl dabar keliamų įtarimų nieko nesame girdėję. Daugiau dėmesio skiriame socialinei sričiai, tai svarbu visuomenei. Bet reguliariai stengiamės pasirinkti tam tikrą Savivaldybės skyrių ir jį patikrinti. Tarp tokių buvo ir Žemės ūkio skyrius, bet mums jis neužkliuvo. Ten viskas buvo ramu“, – „Sekundei“ aiškino R. Trota.
Pasak pašnekovo, jei bus poreikis, komisija būtinai susidomės, kas užkliuvo STT.
Savivaldybės kontrole suabejojo Panevėžio rajono tarybos narė Violeta Grigienė. Kaip tvirtino politikė, ji ir kolegos turi prisiimti atsakomybę, kad administracijoje buvo pražiūrėti tokie dalykai.
„Neseniai išklausėme Antikorupcinės komisijos pranešimą apie korupcijos rizikos vertinimą Savivaldybėje, kaip pas mus viskas gerai. O dabar tokie dalykai. Bet ir mums yra deleguota funkcija prižiūrėti administraciją, reikėtų labiau susirūpinti kontrole“, – kalbėjo rajono Tarybos narė.
V.Grigienė neigiamai vertina tokius neskaidrius viešuosius pirkimus. O jei tai susiję su melioracijos projektais, anot jos, kenčia ir paprasti gyventojai – juk tiems darbams pinigų turi skirti ir Savivaldybė.
Panaši istorija, kurią iki šiol narplioja Panevėžio prokuratūra, nuskambėjo ir Kupiškyje praėjusį rudenį. Čia buvo sulaikytas vienos melioracinių statinių naudotojų asociacijos vadovas, žinomas ūkininkas ir politikas Zigmantas Aleksandravičius. Įtarta, kad jo asociacija, vykdydama viešuosius pirkimus melioracijos darbams, už konkurso laimėjimą prašė nemažų kyšių.
