Jei nors vienas gyventojas prieštarauja, kad būtų rūkoma daugiabučio balkonuose, namas gali kreiptis į Savivaldybę, jog daugiabutis būtų paskelbtas nerūkymo zona. P. Židonio nuotr.

Pasyviais rūkaliais būti nebenori

Pasyviais rūkaliais būti nebenori

Skaitytojo pasiūlyta tema

Užsitraukti dūmą tampa vis brangesnis malonumas. Rūkalių kišenes dabar gali patuštinti ne tik brangstantys tabako gaminiai, bet ir baudos, jeigu daugiabutis nuspręstų tapti oficialia nerūkymo zona. Panevėžyje dėl tokio statuso suteikimo Savivaldybės teiravosi jau du daugiabučiai. Viešosios tvarkos specialistai pripažįsta, kad sugaudyti dūmą pešančiuosius savo balkone ar virtuvėje prie lango bus sudėtinga, bet – įmanoma.

Parko gatvės daugiabutyje gyvenanti panevėžietė Nijolė pasakojo išgirdusi, kad priimtas įstatymas, jog ir daugiabučiai gali tapti nerūkymo zonomis, iškart pradėjo domėtis, kaip tą padaryti jos name.

„Gyvenu penktame aukšte, tad visų rūkalių dūmai kyla ir veržiasi pro mano langus. Tiek metų esu priversta būti pasyvia rūkale ir daugiau nebenoriu. Kai iš visų pusių pradeda sklisti ta dūmų smarvė, darosi nepakeliama“, – kalbėjo senjorė.
Pirmiausia ji kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyrių. Čia jai paaiškino, jog turi kalbėtis su namo bendrijos pirmininku.

„Skambinau ir namo pirmininkui. Jis tikino nieko nežinantis, bet žadėjo pasidomėti. Pati girdėjau, kad namui paskelbti nerūkymo zona pakanka vieno žmogaus prašymo. Žinau, kad mūsų name aš tokia vienintelė, kiti nenori pyktis su kaimynais. Bet ir mes turime teisę kvėpuoti švariu oru“, – piktinosi panevėžietė.

Anot jos, jeigu rūkantieji negali mesti žalingo įpročio, tą turėtų daryti ne namuose ar balkonuose, o išėję į lauką. Ir labiausiai Nijolė pasigenda Savivaldybės pagalbos. Senjorės nuomone, rūkalių tramdymo tvarka turėtų būti paprastesnė.

„Įstatymas priimtas, bet jis dar neveikia, nes kaip visada vienas nuo kito stumdo. Jeigu yra pasakyta, jog nors vienas namo gyventojas nesutinka, kad būtų rūkoma balkonuose, to ir turėtų užtekti daugiabutį paskelbti nerūkymo zona. Bet tam, pasirodo, reikia įveikti ir biurokratinių kliūčių ruožą“, – savo patirtimi kovoje už sveikesnį orą dalijosi panevėžietė.

Tvarkosi patys

Galimybė daugiabučiui tapti nerūkymo zona taps galvos skausmu ne vienos bendrijos pirmininkui.
F. Vaitkaus gatvės 3-iojo namo bendrijai vadovaujantis Alfredas Juodokas rūkymo daugiabučio balkonuose klausimo su gyventojais irgi dar nesvarstė.

„Bėda ta, kad tokį klausimą reikia aptarti namo bendrijos visuotiniame susirinkime, bet dėl karantino to padaryti negalime. Turėjome kelis tokius, kurie dūmą traukdavo laiptinėje. Gyvenantieji penktame aukšte jausdavosi tarsi gyventų rūkomajame. Teko kabinti ir skelbimus, ir kalbėtis, kad nemėtytų nuorūkų per balkoną. Kažkaip pavyko problemą patiems išspręsti“, – pasakojo A. Juodokas.

Anot jo, sunku tikėtis, kad policija ir Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus inspektoriai sugaudys visus rūkalius. Pirmininko nuomone, didesnė bėda jų daugiabutyje jaunimo, apsistojančio nuomojamuose butuose, iki išnaktų keliamas triukšmas.

„Teko stebėti, kaip pareigūnai dirba Vokietijoje, – jeigu tik gauna pranešimą apie triukšmą, iš karto atvyksta ir išmatuoja jo lygį, net jei savininkas ir neatidaro durų. Ir jeigu triukšmas didesnis nei leistina, iš karto į pašto dėžutę įmetamas baudos kvitas. Pas mus net triukšmadarius sudėtinga sugaudyti, tai kaip sugaudys rūkalius“, – įstatymo nauda abejoja A. Juodokas.

Užtektų vieno prašymo

Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės teigimu, kol kas nė vienas Panevėžio daugiabutis nėra paskelbtas nerūkymo zona, nors gauti jau du paklausimai, kaip tą padaryti. Vienas jų buvo iš namo bendrijos, kitas – vieno asmens. Pagal nuo šių metų sausio įsigaliojusį įstatymą uždrausta rūkyti ne tik bendrose daugiabučio patalpose – laiptinėse, bendrose virtuvėse, koridoriuose, bet ir balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams. Jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja, kad kaimynas savo balkone trauktų dūmą, daugiabutis gali būti paskelbtas nerūkymo zona. Tam būtina Savivaldybei pateikti prieštaravimą, kuriame turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, gimimo data ir deklaruota gyvenamoji vieta. Tuomet per penkiolika dienų Savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą paskelbti apie draudimą rūkyti konkrečiame daugiabučiame name ir informuoja apie tai namo administratorių. Šio pareiga iškabinti viešai matomoje vietoje ženklą, kad daugiabutis paskelbtas nerūkymo zona. Tokiame name dūmą užtraukusių rūkalių laukia sankcijos. Baudos už rūkymą balkone siekia nuo 20 iki 90 eurų, tiesa, pirmą kartą galima atsipirkti ir įspėjimu.

D. Svirelienė atkreipia dėmesį, kad nei policija, nei viešosios tvarkos specialistai rūkančiųjų negaudys. Patys gyventojai turėtų rinkti įrodymus – nuotraukas, kuriose būtų aiškiai matyti, koks namas ir kuriame balkone asmenys rūko.

„Jeigu žmogus paskambins mums ar policijai, kad atvažiuokite, kaimynas rūko balkone, mes tikrai nepulsime važiuoti – skundo pranešėjas turi pats surinkti įrodymus“, – pabrėžė D. Svirelienė.

Išeitis – rūkymo zonos

Įsigaliojus rūkalius drausminančiam įstatymui pasigirdo kalbų, kad tabako mėgėjai, vengdami baudų, iš balkonų persikels į virtuves ir dūmą peš prie gartraukio. Visgi naujajame įstatyme taip pat nurodyta, kad pastato ar buto savininkas, jeigu rūko bute, turi užtikrinti, jog tabako dūmai nepatektų į kitų butų patalpas. Anot D. Svirelienės, įstatyme aiškiai nurodyta, kad rūkaliai savo kaimynus turi apsaugoti nuo dūmų.

„Jeigu dūmai veržiasi kamuoliais, tuomet galima fiksuoti pažeidimą, bet dažniausiai pasklinda pas kaimynus ne dūmai, o tas specifinis kvapas. Vien to neužteks kaip įrodymo, kad žmogui galima būtų skirti baudą. Iš praktikos pastebime, kad vienas skundžiasi, jog kaimynas nuodija dūmais, o apskųstasis tvirtina, kad net nerūko. Nebent atsirastų keli liudytojai, kurie patvirtintų, jog kaimynas tikrai rūko ir jie priversti kvėpuoti šiais dūmais“, – kalbėjo D. Svirelienė.

Ir iki šio įstatymo priėmimo viešosios tvarkos specialistai sulaukdavę gyventojų skundų dėl iš kaimynų pro ventiliacijos šachtas sklindančių rūkalų tvaiko, tačiau realiai jiems padėti negalėdavę. Vienintelis galimas sprendimas susidarius tokiai padėčiai – kreiptis į teismą su įrodymais, kad kaimyno rūkymas kenkia sveikatai. Tuomet teismas gali įpareigoti rūkalių pasirūpinti vėdinimo sistemomis ar kitaip pašalinti sklindančius dūmus, kad šie nepatektų į kitų patalpas.

„Dar nežinau teismo sprendimo, kad dėl sklindančių dūmų pas kaimynus būtų nubaustas koks rūkalius. Kiekvienoje situacijoje galima rasti abiem pusėms palankų sprendimą. Kaip anksčiau įmonės buvo įpareigotos įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems, taip ir daugiabučių bendrijos galėtų pasirūpinti atskiromis rūkymo patalpomis. Tuomet problema lengvai išsispręstų“, – alternatyvą siūlo Savivaldybės teisininkė.

Namų darbai gyventojams

Nuo metų pradžios dėl rūkančių kaimynų skambučiais užversta ir policija. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis teigė, kad per pirmąsias šių metų savaites tokių skambučių sulaukiama tikrai nemažai, tačiau tam, kad rūkaliams būtų galima skirti baudą, patys daugiabučio gyventojai turi atlikti namų darbus.

„Bausti galime tik tokiu atveju, jeigu įvykdytos visos įstatyme numatytos sąlygos. Namas turi pranešti Savivaldybei, kad pageidauja tapti nerūkymo zona, tuomet turi būti informuojami visi gyventojai. Kai įvykdomos visos sąlygos, policija gali bausti. Kol kas paskambinusiesiems tik aiškiname, kad jie patys privalo imtis iniciatyvos“, – sako T. Martinaitis.

Komentarai

  • Senjore tegul neverda kopustu sriubos, kaimynai turi teise neuostyti prarugusiu kopustu kvapo pro langus. IR VAIKU KLYKSMO BEI SENJORIU DEJONIU NAKTIMIS TURI TEISE NESIKLAUSYTI. TEISE I MIEGA TURI VISI.

  • Bus proga mesti rūkyti, save ir kitus nuodyti. Negalima ir viskas.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų