-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyresnės kartos žmonės tikrai dar mena visuotinio deficito laikus, kai prie būtiniausių vartojimo prekių tekdavo stovėti kilometrinėse eilėse. Nors sovietmetis liko praeityje, eilės niekur nedingo. Tik dabar tenka lietuje ir šaltyje mindžikuoti ne dėl dešros gabaliuko ar žaliųjų žirnelių skardinės, o norint patekti pas gydytojus.
Prieš savaitę Panevėžio konsultacijų poliklinikai pradėjus dalyti talonus pas specialistus, pačią pirmą dieną prie jos eilė nusidriekė iki pat A. Jakšto gatvėje įsikūrusios vaistinės.
Sveikatos apsaugos ministerija žada eiles pas gydytojus trumpinti internetinėje registravimo sistemoje įdiegusi švieslentes. Gydymo įstaigų vadovai netiki, kad tai padės išspręsti problemą.
Daugiau kaip tris dešimtmečius Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradirbusi panevėžietė Zita, nenorėjusi viešinti pavardės, pasibaisėjo, kai į šiai įstaigai priklausančią Konsultacijų polikliniką lapkričio 3-iąją atvykusi užsiregistruoti pas endokrinologą išvydo milžinišką žmonių eilę.
Dėl skydliaukės ligų Zitai tenka nuolat lankytis pas specialistus. Pas ją gydančią endokrinologę panevėžietė bandė registruotis dar rugsėjį, bet registratūroje išgirdo, kad laisvų vietų nebėra. Jai pasiūlyta kreiptis lapkričio pradžioje.
„Prie Konsultacijų poliklinikos atvažiavau gal penkiolika minučių po septynių. Maniau, eilėje bus keli žmonės, bet kai pamačiau nutįsusią iki pat vaistinės, išsigandau. Kai kurie laukė nuo keturių ryto, kad tik gautų vietą pas specialistą. Žmonės pikti, nervingi, o kaip kitaip?“ – pasakojo Zita.
Kad nekiltų chaosas, viena poliklinikos darbuotojų ėmė reguliuoti atvykusiųjų srautus.
Nors eilė judėjo ganėtinai greitai, pačiai Zitai pavyko užsiregistruoti po geros valandos. Tokios patirties ji nelinkėtų net priešui.
„Man jau 74 metai. Ar tokių metų turiu šalti lauke lietuje, kad patekčiau pas gydytoją? Galiausiai sukišo visus koridoriuose, pasirodo, nebereikia nė dviejų metrų atstumo laikytis – vienas prie kito, net nebuvo kuo kvėpuoti“, – įspūdžiais iš poliklinikos dalijosi Zita.
Pasak Zitos, internetu registruotis sudėtinga ne tik senjorams, o prisiskambinti į Konsultacijų polikliniką – misija beveik neįmanoma. O pavykus prisiskambinti, dažniausiai paaiškėja, kad vietų pas norimą gydytoją nebėra.
„Pati laukdama eilėje mačiau, kad dirba dvi registratorės, bet nesigirdi, kad joms kas nors skambintų. Taip ir lieka mįslė, kas telefonu registruoja pacientus“, – stebėjosi senjorė.
Pas endokrinologę jai vis tik pavyko gauti vietą sausio mėnesiui. Pas neurologą vizito Zita laukė dar ilgiau – keturis mėnesius.
„Man pasiūlė eiti pas kitą gydytoją, jeigu noriu greičiau, bet kaip galiu eiti pas kitą, jeigu dešimt metų gydausi pas tą pačią endokrinologę. Teisinamasi, kad tokios eilės dėl gydytojų trūkumo, bet pati daugybę metų dirbau ligoninėje, matau, kad praktiškai visi tie patys gydytojai tebedirba“, – stebisi Zita.
Respublikinės Panevėžio ligoninės, kuriai priklauso Konsultacijų poliklinika, komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis teigė, kad ligoninė visus turimus laisvus talonus pas gydytojus specialistus skelbia IPR sistemoje (e. sveikata.lt).
Per šių metų spalį šioje elektroninėje sistemoje buvo paskelbta 87 proc. esamų laisvų talonų.
„Talonų likutis – apie 13–15 proc. paliekamas pakartotiniam pacientų vizitui pas gydytoją specialistą po tyrimų ar po gydymo“, – sakė V. Riaubiškis.
Panevėžiečiai guodžiasi, kad ilgiausios eilės yra pas oftalmologus, kardiologus, kai kuriuos neurologus. Pavyzdžiui, šiuo metu toje pačioje e. sveikatos sistemoje nėra nė vieno laisvo laiko pas vaikų akių gydytoją. Tačiau V. Riaubiškis tvirtina, kad talonų pas vaikų gydytoją okulistą yra ir lapkričio 18 dienai, ir lapkričio 25 dienai, ir ne po vieną, bet kaip sistemoje užsiregistruoti į minimas laisvas vietas, taip ir lieka neaišku. Tiesa, jis pripažįsta, kad dažnu atveju eilės susidaro dėl specialistų trūkumo, bet su ta problema susiduria visi regionai.
„Mūsų ligoninė, kaip ir kitos šalies gydymo įstaigos, nuolat jaučia kai kurių specialybių gydytojų stygių, kas tiesiogiai lemia didesnių ar mažesnių eilių susidarymą. Ilgiausios eilės mūsų ligoninėje susidaro pas populiariausius gydytojus specialistus, tad, norint patekti konsultacijoms būtent pas juos, tenka palaukti ilgėliau“, – teigė ligoninės atstovas spaudai.
Anot jo, ligoninė visada dėjo ir deda daug pastangų, kad šis klausimas būtų neatidėliotinai sprendžiamas.
„Turime pripažinti, kad paklausiausių gydytojų specialistų stygius – globali problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai valstybės mastu. Labai tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerijos diegiamos naujovės ženkliai pagerins asmens sveikatos priežiūros klausimų sprendimą ir veiksmingai pasitarnaus planuojamiems pokyčiams“, – komentavo V. Riaubiškis.
Sveikatos apsaugos ministerija tikisi eilių pas gydytojus problemą spręsti švieslentėmis. Anot ministerijos, dėl ilgų eilių pas gydytojus iš dalies kaltos gydymo įstaigos, kurios e. sveikatos sistemoje viešai neskelbia visų galimų apsilankymo laikų, ir pacientai, norėdami užsiregistruoti pas medikus, tiesiog nemato visų galimybių. Esą dauguma įstaigų internetinėje erdvėje rodo mažiau nei 20 proc. galimų apsilankymų.
Ministerija sako ruošianti naujovę, kuri esą turėtų padėti spręsti eilių pas gydytojus problemą. E. sveikatos sistemoje, kur žmonės turi galimybę iš anksto registruotis pas gydytojus, atsiras švieslentės, skelbiančios, kiek ir kokia gydymo įstaiga yra pateikusi vizito laikų. Ministerija žada siekti, kad pas šeimos gydytoją pacientas patektų per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – per 30 dienų.
Visgi gydymo įstaigų vadovai abejoja, ar tokios švieslentės reikšmingai sumažins eiles prie gydytojų kabinetų.
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vadovė Neringa Šinkūnienė skaičiuoja, kad apie 30 proc. jų pacientų – vyresni nei 65-erių, tad retas kuris pas gydytoją registruojasi internetu. Eilės, anot jos, susidaro ne dėl registracijos ypatumų, o dėl to, kad dažnas šeimos gydytojas turi itin daug pacientų.
„Kai kurie šeimos gydytojai turi po 1700 pacientų, natūralu, kad pas juos tikrai reikia laukti kelias savaites. Pas gydytojus, kurie turi mažiau prisirašiusių pacientų, galima patekti ir po septynių dienų. Ne paslaptis, kad didžiausios eilės pas geras rekomendacijas turinčius medikus ir tik patys žmonės renkasi, pas kokį nori lankytis“, – sakė N. Šinkūnienė.
Anot jos, rajono poliklinikoje nėra labai didelių eilių ir pas specialistus. Pavyzdžiui, pas endokrinologą galima patekti jau po dviejų savaičių, pas vieną kardiologą – po mėnesio, o pas kitą reikėtų laukti ilgiau.
N. Šinkūnienė. P. Židonio nuotr.
N. Šinkūnienė atkreipia dėmesį, kad kai kurie pas gydytojus registruojasi dažniau, nei reikėtų. Poliklinikos vadovė skaičiavo, kad viena pacientė pas savo šeimos gydytoją per mėnesį užsiregistravo aštuonis kartus. Didžiausia problema, kad užsiregistravus dažnai neatvykstama ir apie tai nepranešama.
„Dieną prieš visiems pacientams išsiunčiame žinutes su priminimu apie vizitą, bet ir tai negelbsti. Jeigu tektų susimokėti už rezervaciją depozitą bent du eurus, kuris būtų grąžinamas atvykus pas specialistą, tikrai nebūtų tiek daug atvejų, kai užsiregistravę neatvyksta. Mūsų kardiologė skaičiavo, kad spalį buvo net dešimt atvejų, kai ji nesulaukė pacientų. Vienam tokiam vizitui skiriamas pusvalandis, nes atliekami ir tyrimai. Taigi, dėl pacientų neatsakingumo net penkios darbo valandos nuėjo šuniui ant uodegos“, – teigė N. Šinkūnienė.
Problemiška, anot jos, ir receptinių vaistų išrašymo tvarka.
„Yra pacientų, vienu metu vartojančių dvylikos rūšių vaistus, tad galite įsivaizduoti, kiek gydytojas užtrunka, kol juos visus išrašo. Vienas vaistas baigiasi, pavyzdžiui, 16 dieną, kitas – 18 dieną, o išrašyti anksčiau negalima. Visi tokie dalykai ir sudaro eiles pas gydytojus“, – teigė N. Šinkūnienė.
Be to, gydytojams priklauso apie 30 darbo dienų atostogų, apmokamos kvalifikacijos ar mokymosi atostogų dienos, o turintiesiems vaikų – dar ir mamadieniai bei tėvadieniai.
„Jeigu neserga, gydytojas nedirba du mėnesius, o jeigu skaičiuotume ir ligos laikotarpius, susidaro dar daugiau ne darbo dienų. Jų pacientus turi perimti kiti kolegos. Ir ką švieslentė gali pakeisti?“ – sako N. Šinkūnienė.
