Parkui sugrįžo istorinis vardas

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2021.11.28 15:57

Panevėžyje nelieka Jaunimo sodo. Parkas, įsiterpęs tarp A. Jakšto ir Marijonų gatvių, nuo šiol gauna naują – Marijonų sodo – vardą.

Tokiam šios miesto dalies gyventojų iniciatyva gimusiam sprendimui pritarė Vyriausybė ir dokumentai įregistruoti parką jau pateikti Registrų centrui. Kad tokia žinia pasiektų Panevėžį, prireikė beveik metų.

„Šitą parką vietiniai ir taip dažniausiai vadina marijonų vardu. Nors jų Panevėžyje seniai nebėra, gyventojai saugo jų atminimą. Čia turbūt visi žino ne tik parko įkūrimo istoriją, bet ir mikrorajone ieško vienuolių paliktų ženklų, o K. Ramanausko lopšelio-darželio bendruomenė iki šiol tebepuoselėja marijonų sodintą obelį“, – sako dar praėjusį sausį Panevėžio savivaldybei prašymą dėl parko pavadinimo pakeitimo teikusi Nevėžio seniūnaitė Enrika Vitonienė.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė tokiam gyventojų prašymui ir Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybė prašydama suteikti Panevėžio miesto teritorijos daliai, apimančiai valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, Marijonų sodo pavadinimą.

Mena didelį sodą

Kad parkui suteikiamas pavadinimas, bylosiantis apie jo praeitį, pasak K. Ramanausko lopšelio-darželio direktorės Dalios Pakėnienės, yra labai svarbi žinia. Pedagogė sako su baltu pavydu galvodavusi, kaip pasisekė miestams, kurių parkų vardai liudija ir jų seną istoriją, kaip kad Bernardinų Vilniuje.

„Jaunimo parko pavadinimas visada buvo svetimas. Kaip gražu, kad į šitą miesto dalį sugrįžta Marijonų vardas“, – mano direktorė.

Šios įstaigos kieme tebelapoja sena, tačiau vis dar derlinga obelis, anot D. Pakėnienės, sodinta vienuolių marijonų. Medžio istoriją darželio kolektyvui kadaise yra pasakojusi buvusi jo darbuotoja, gimusi 1908-aisiais.
„Ji minėdavo laikus, kai vienuolių marijonų sodas tęsėsi nuo pat A. Jakšto iki dabartinės Vilties gatvės“, – pasakoja D. Pakėnienė.

Sovietmečio vardas neprilipo

Gyventojų iniciatyva grąžinti skolą daug gero Panevėžyje nuveikusiems marijonams ir jų atminimą įprasminti suteikiant parkui vardą sulaukė miesto šviesuolių palaikymo.

Parko kaimynystėje gyvenantis vienos iškiliausių tarpukario Panevėžio asmenybių, kalbininko Petro Būtėno sūnus Donatas Būtėnas mena šių vienuolių, vietinių švelniai broliukais vadintų, laikus Panevėžyje. Jis augo šalia buvusio vienuolyno, pirko broliukų daržo užaugintus ridikėlius, smagiai čiaužė ant vienuolių iškasto, o sovietmečiu užpilto tvenkinio ir braidė dabar jau po žeme tekančiame upelyje, tėvelio pavadintame Gėlupio vardu.

„Pritariu Jaunimo parko pervadinimui į Marijonų sodą. Šalia jo prabėgo mano gyvenimas. Galiu priminti ir paliudyti kai kuriuos faktus ir įvykius, kad aplink gyvenę kaimynai niekada to kito tarybiniais laikais pakeisto pavadinimo nenaudojo ar net nežinojo“, – dar praėjusią žiemą „Sekundei“ kalbėjo D. Būtėnas.

Idėją įprasminti į Panevėžį 1927-aisiais atsikėlusių ir iki okupacijos nemenką žymę miesto istorijoje spėjusių palikti marijonų vienuolių atminimą palaikė ir istorikai.

„Tai labai reikalinga iniciatyva. Šita vieta mena marijonų laikus, kai vienuoliai dabartinio parko vietoje prižiūrėjo nemažą sodą, daržą, augino gėlynus“, – yra pasakojęs Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis.

Žavi meilė tradicijoms

Dabartinio Jaunimo sodo parko vietoje vienuoliai marijonai sodą įkūrė 1932 m. Šioje vietoje įrengė ir didelius šiltnamius, skirtus gėlėms, ankstyvosioms daržovėms auginti.

Kaip pasakojama istoriniuose šaltiniuose, ypač gražiai buvo įrengtos dekoratyvinių gėlių klombos. O apie 1937 m. vienuoliai marijonai tarp Agronomijos gatvės (dabartinė Marijonų g.) ir A. Jakšto prospekto įrengė 500 kv. m puošnų tvenkinį karpiams auginti. Dar po poros metų, 1939 m. rugpjūčio 15-ąją, pašventinta ir naujai pastatyta marijonų koplyčia dabartinėje Marijonų gatvėje.

Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia 1948-aisiais nacionalizuoti. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Vėliau Lietuvos TSR Ministrų Taryba nusprendė koplyčioje įrengti kino teatrą, bet Panevėžio valdžia to daryti neskubėjo. Maldos namuose dar ilgą laiką buvo sandėlis, vėliau archyvo saugyklos, o šias iškrausčius – dailės mokykla.

Tik Atgimimo laikais koplyčia ir vienuolynas grąžintas Bažnyčiai. Kunigo Roberto Pukenio rūpesčiu koplyčia atkurta ir 1992 m. rugsėjį iš naujo pašventinta. O štai jų pačių Panevėžyje nebelikę – vyskupijoje nėra nė vieno šios vienuolijos atstovo, buvusio jų vienuolyno pastatą Marijonų gatvėje valdo vyskupija.

Buvęs šios bažnytėlės rektorius, šiuo metu Kaune tarnaujantis kunigas Kęstutis Brilius pasakoja tebeprisimenantis panevėžiečių nuoširdumą.

„Ir koks žavus panevėžiečių dėmesys ir meilė tradicijoms“, – įvertino dvasininkas, išgirdęs, jog parkas nuo šiol bus vadinamas Marijonų sodu.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ