Marijonų gatvėje už 59 tūkst. eurų Savivaldybės nupirktame penkių kambarių bute su židiniu įsikūrusių šešių vaikų kasdienybė iš esmės skiriasi nuo gyvenimo globos namuose. V.Bulaičio nuotr.

Panevėžio savivaldybė uždaro vaikų globos namus

Panevėžyje jau nuo kitų metų pradžios nebeliks Savivaldybei pavaldžių vaikų globos namų.

Šiuo metu Panevėžio socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namuose A. Mackevičiaus gatvėje dar besiglaudžiantys penki globotiniai jau iki Naujųjų turėtų atšvęsti įkurtuves jiems nupirktame bute.

Socialinių paslaugų centras iš šeimų paimtiems vaikams praėjusį ketvirtadienį už 56 tūkst. eurų nupirko keturių kambarių butą Žemaičių g. Nuo rugpjūčio tai jau trečiasis Savivaldybės įsigytas butas globotiniams. Įstaigos direktorės Linos Kazokienės teigimu, būstas Žemaičių g. geros būklės ir jo remontuoti nereikia.

Neseniai keturi globotiniai iš A. Mackevičiaus g. persikraustė gyventi į spalį Savivaldybės nupirktą dar vieną keturių kambarių butą Statybininkų g. Nors jis atsiėjo pigiau, apie 46 tūkst. Eur, tačiau, pasak L. Kazokienės, būstui reikėjo kosmetinio remonto, viename kambaryje pakeisti grindų dangą, taip pat įsigyti dalį baldų.

Pirmąjį būstą vaikams Savivaldybė nupirko dar rugpjūtį. Marijonų gatvėje už 59 tūkst. eurų įsigytame penkių kambarių bute su židiniu įsikūrę šeši 5–15 metų vaikai.

Butuose globotiniai nuolatos prižiūrimi suaugusio asmens. Dieną su vaikais bendrauja socialinė darbuotoja ir jos padėjėja, naktimis pasilieka tik pastaroji.

„Turėjome atvejį, kai naktį sunegalavusį globotinį teko vežti į ligoninę ir reikėjo iš namų kviesti darbuotoją, nes vienų vaikų namuose palikti negalima“, – „Sekundei“ teigė L. Kazokienė.

Kambariuose – ne daugiau nei po du

Higienos normos numato, kad viename kambaryje gali gyventi ne daugiau nei du vaikai, tačiau patalpa negali būti mažesnė nei 12,5 kv. m, todėl nupirktuose butuose gali gyventi po 6–4 vaikus. Vienas kambarys skiriamas darbuotojams, o dar vienas – erdvė bendriems užsiėmimams.

Anot L. Kazokienės, vaikų gyvenimas butuose iš esmės skiriasi nuo to, kokį jie patyrė glausdamiesi Socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namuose.

„Orientuojamės į visiškai kitokį vaikų užimtumą nei įstaigoje. Pratiname gyventi šeimyniškoje aplinkoje, dalytis buities darbus. Padedami darbuotojų jie ruošia namų darbus, patys tvarko namus, gaminasi valgyti. Iš mokyklos ir užsiėmimų grįžtantieji anksčiau pagamina vakarienę pareinantiesiems vėliau“, – pasakojo L. Kazokienė.

Direktorės teigimu, jau dabar akivaizdžiai matyti, kaip keičiasi vaikų, įsikūrusių butuose, elgesys. Netgi maištingi ir problemų sau bei kitiems kėlę paaugliai, anot socialinių darbuotojų, tapo lengviau bendraujantys.

„Kai kalbama apie jauno žmogaus likimą, skaičiavimai, kiek kainuos tokius butus išlaikyti, nėra svarbiausias klausimas“, – teigia direktorė.

Nors prieš Savivaldybei perkant pirmąjį būstą šeimyniniams vaikų globos namams nuogąstauta skeptiško kaimynų požiūrio, L. Kazokienė tikina, jog baimių būta nepagrįstų.

„Kai bute gyvena 6–4 vaikai, visiškos tylos negali būti. Jie tikrai nesėdi kaip pelytės po šluota. Bet konfliktų su kaimynais išvengėme“, – sako direktorė.

Dairosi dar vienos pastogės

Iki Naujųjų visus Socialinių paslaugų centro globotinius perkrausčius gyventi į butus, Savivaldybė numačiusi panaikinti jame veikiančius Grupinio gyvenimo namus.

Vis dėlto L. Kazokienė pripažįsta, jog trijų būstų globotiniams Panevėžyje nepakanka, kad Savivaldybė vėl neatsidurtų keblioje situacijoje, kai nebėra kur dėti skubiai iš šeimų paimtų vaikų. Savivaldybės prašoma kitąmet nupirkti dar ir ketvirtą butą, kuriame būtų priglaudžiami vaikai krizės atvejais, taip likimo nuskriaustiems mažiesiems būtų sukuriamos sąlygas, primenančios jaukų ir ramų gyvenimą šeimoje.

Gyveno sausakimšai

Socialinių paslaugų centras prieš kelerius metus rekonstruotas dalį pastato pritaikius vaikams gyventi tik trumpą laiką – ne ilgiau nei metus. Vis dėlto, pasak L. Kazokienės, patirtis parodė, jog per tiek laiko į šeimas sugrįžta vos iki 30 proc. vaikų. Kitiems laikinoji valdiška pastogė tampa nuolatine.

Neturėdama kur dėti į šeimas negalėjusių sugrįžti vaikų, Savivaldybės taryba prieš kurį laiką priėmė radikalų sprendimą – suteikė įstaigai leidimą teikti ir ilgalaikę globą. Tai reiškia, kad nė iš tolo namų aplinkos neprimenančiuose Grupinio gyvenimo namuose globotiniai būtų turėję gyventi iki jiems sukaks aštuoniolika. Vos 14-os vietų Grupinio gyvenimo namuose šįmet yra buvę, jog vienu metu turėjo glaustis net 24-i nepilnamečiai. Kad sutilptų visi be tėvų likę vaikai, darbuotojams tekdavo lovas pastatyti net žaidimų kambariuose.

Dabar vaikus perkėlus į butus ir panaikinus Grupinio gyvenimo namus, numatyta išplėsti Socialinių paslaugų centre veikiantį Vaikų dienos centrą. Jame kasdien lankosi apie 15-iolika vaikų iš socialinės rizikos šeimų.

„Norėtume Dienos centrą pritaikyti ne tik progimnazijas lankantiems vaikams, bet ir vyresniesiems, iki 18-os metų. Net jei jie ir turi kur kitur leisti laisvalaikį, Dienos centras reikalingas kaip vieta, kur pagalbą gautų sutrikęs, net minčių apie savižudybę turintis vaikas“, – sako L. Kazokienė.

Globos namai tuštėja

Valstybė užsibrėžusi iki 2020 metų panaikinti visus masinius, nuo sovietmečio likusius vaikų globos namus. Vieni pirmųjų Lietuvoje išnuomotuose būstuose auklėtinius apgyvendino Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namai.

Pernai vasarį pirmiesiems dvylikai globotinių išnuomojusi butą ir individualų namą, įstaiga dabar jau tokių būstų šeimynoms turi penkis. Iš viso keturiuose butuose ir name jau gyvena per trisdešimt A. Bandzos globos namų auklėtinių. Būstuose vaikai gyvena po šešis, su jais pusę dienos dirba socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, o likusią paros dalį globotinius prižiūrėti lieka socialinio darbuotojo padėjėjas.