-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ši data ir vieta pasirinkta neatsitiktinai – kone prieš šimtmetį šioje aikštėje Lietuvai pagražinti draugijos nariai tądien pasodino „Aušros“ laikraščiui, kvietusiam Lietuvą atgimimui, skirtą medį. Istorinis uosis tebeošia iki šiol.
Tarpukariu Tarptautinė darbininkų diena Lietuvoje nešvęsta, tačiau buvo įprasta tądien sodinti medelius.
Po šalį nusiaubusių karų reikėjo žalumos. Be to, tuo metu buvo populiaru sodinti vardinius medžius. Nepriklausomybės aikštėje „Aušros“ medis pasodintas 1925-aisiais.
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius nusprendė nelaukti „Aušros“ medžio šimtmečio jubiliejaus ir naują tradiciją kurti jau dabar.
Tautiškumo šventę planuojama paversti tradicine, nepriklausomai nuo to, ar ateityje gegužės 1-oji bus poilsio, ar darbo diena.
Tad panevėžiečiai ir miesto svečiai šį pirmadienį kviečiami praleisti laiką Nepriklausomybės aikštėje.
Šventė prasidės 11 val. šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Po jų bus giedama „Tautiška giesmė“, aikštėje smagiai suksis įvairūs meno kolektyvai, bus skaitoma poezija, vaišinama arbata. Šventė vyks iki 14 val.
„Manęs daug kas klausia, kodėl pavadinome Tautiškumo švente? Lietuvai pagražinti draugijos nuostatuose įrašyta žadinti dvasią ir tautiškumą, įtraukti vaikus ir jaunimą“, – pasakoja Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danutė Kriščiūnienė.
Ši šventė turi ir savo aprangos kodą.
„Kartais pasigirsta, kad turiu tautinius rūbus, tačiau retai vilkiu“, – įvairiomis tautinėmis aprangos detalėmis pasipuošti kviečia D. Kriščiūnienė.
D. Kriščiūnienė. P. Židonio nuotr.
Tarpukariu svarbioms datoms pažymėti buvo sodinami medžiai. Pasak D. Kriščiūnienės,1921 metais Lietuvoje netgi buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas garsaus gamtininko, rašytojo profesoriaus Tado Ivanausko.
Netrukus rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto ir visuomenės veikėjo, politiko Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija, kurios tikslas – saugoti ir globoti istorijos, gamtos ir meno paminklus.
Ši draugija vykdė medelių sodinimo Lietuvoje programą.
1925 metais Panevėžyje draugijos nariai tuometėje Vytauto, o dabar Nepriklausomybės, aikštėje pasodino „Aušros“ medį, pamokslą pasakė Panevėžio valstybinės gimnazijos direktorius, kunigas Julijonas Lindė-Dobilas.
Priminti kone prieš šimtmetį buvusiam įvykiui pirmadienį Tautiškumo šventėje šalia „Aušros“ medžio bus atidengta informacinė lenta.
Istorinio medžio draugijos nariai aikštėje ieškojo netgi su miesto istorikų pagalba.
„Daugelis galvoja, kad tai buvęs ąžuolas, tačiau Panevėžyje tais metais pasodintas uosis. Prieš beveik šimtą metų prie jo rinkosi tikrai labai įžymūs žmonės. Norime supažindinti panevėžiečius su miesto istorija“, – sako D. Kriščiūnienė.
Tarpukariu Lietuvai pagražinti draugija medžius sodino visoje šalyje.
Kiek tokių šimtmečio įvykius menančių medžių išlikę iki šių dienų, nėra žinoma.
D. Kriščiūnienė svarsto, kad ateityje būtų įdomu sudaryti tokių istorinių medžių žemėlapį, kad juos būtų galima aplankyti. Jis tikisi, kad panevėžiečių sugalvotą Tautiškumo šventės idėją pasigaus ir kiti miestai.
P. Židonio nuotr.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad po Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų Lietuva sunkiai stojosi ant kojų.
Šalyje siautė įvairios epidemijos, daug pastatų sugriauta, neliko ir medžių bei gėlynų.
1921 metais buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus T. Ivanausko, o tų metų balandį įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Po poros metų ji perėmė medelių sodinimo programą.
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius įkurtas 1923-iųjų kovo 23 dieną. Tais metais medelių sodinimo programoje jis dar nedalyvavo.
Pasak istoriko, tarpukariu šalyje pasodinta nemažai vadinamųjų vardinių medžių. Pavyzdžiui, 1923-iaisiais buvo sodinami „Laisvės“ medžiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės penktajam jubiliejui. Po metų Panevėžio Laisvės aikštėje pasodintas Vilniaus medis, skirtas sostinės jubiliejui. O 1925 m. Lietuvai pagražinti draugijos iniciatyva mieste buvo sodinamas „Aušros“ medis.
Pasak D. Pilkausko, tąkart renginys irgi prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje, į kurią sugužėjo daug žmonių.
„Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas, kunigas Julijonas Lindė-Dobilas pasakė labai gražų pamokslą. Jis apžvelgė Lietuvos istoriją ir ypač nušvietė „Aušros“ laikraščio reikšmę šalies išsivadavimo istorijoje“, – pasakoja muziejininkas.
Po pamaldų šventė tęsėsi aikštėje, tuomet ir pasodintas iki šių dienų žaliuojantis istorinis uosis.
2015-ųjų taip pat gegužės 1-ąją minint „Aušros“ medžio 90-ąsias metines, Lietuvos nepriklausomybės 25-metį ir Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo 20-metį, Nepriklausomybės aikštėje buvo pasodintas ir ąžuoliukas. Jis, deja, neišliko.
