-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į Panevėžį dėmesį atkreipė ir tarptautiniai ekspertai. Europos miestų verslo galimybes tarptautiniu mastu vertinanti „Financial Times“ ekspertų komanda pirmąkart Aukštaitijos sostinei mažųjų Europos miestų kategorijoje skyrė ketvirtąją vietą už konkurencingumą ir gebėjimą paskirstyti savo resursus.
„Financial Times“ investicijų ekspertų komanda sudaro įvairius reitingus, kurių kasmet su nekantrumu laukia pasaulio investuotojai ir sprendimų priėmėjai. Kas dvejus metus skelbiamame „Europos ateities miestų reitinge“ miestai ir regionai vertinami pagal tam tikrus specifinius kriterijus. Tai ne tik rodo miesto potencialą, bet ir prisideda prie investicijų pritraukimo – šie reitingai tampa atspirties tašku Europos regionų bei miestų tarpusavio konkurencijoje pritraukiant naujas investicijas.
„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ įvertino 356 miestus pagal penkias investuotojams aktualias kriterijų grupes: ekonominis potencialas, palankumas verslui, susisiekimas, žmogiškieji ištekliai ir gyvenimo kokybė, kainų konkurencingumas. Miestai pagal gyventojų skaičių buvo sugrupuoti į penkias grupes. Vertinimai vyko vadovaujantis „fDi Intelligence“ surinktais duomenimis. Statistinius duomenis papildė už tiesioginių užsienio investicijų pritraukimų atsakingų miestų ir regionų agentūrų apklausa. Panevėžio miesto kandidatūrą pateikė ir ekspertų sudarytą klausimyną užpildė Panevėžio plėtros agentūra.
„Ekspertų vertinimu, Panevėžys pranoko kitus miestus pagal tokius kriterijus kaip komercinių patalpų nuomos ir apgyvendinimo, statybos leidimų, verslo registracijos, elektros energijos, kuro ir kitų kainų konkurencingumas, patrauklumas importui ir eksportui. Kitaip tariant, Panevėžys įvertintas už tai, kad gali pasiūlyti investuotojams resursus, turinčius labai didelį atsipirkimo potencialą“, – teigė Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė.
Anot Plėtros agentūros vadovės, toks Panevėžio įvertinimas siunčia signalą potencialiems investuotojams, kad čia jiems paruoštos geros sąlygos kurti ir plėsti verslą, o įsikūrimas Panevėžyje atneš investicinę grąžą. Į mikro Europos miestų dešimtuką patekusi Aukštaitijos sostinė aplenkė Lenkijos bei Vengrijos miestus, tačiau nusileido dviem Serbijos ir vienam Bosnijos ir Hercegovinos miestui.
„Tai vieni žinomiausių ir svarbiausių tarptautinių reitingų, kurie padeda miestams išsiskirti iš kitų ir atsidurti investuotojų akiratyje. Per pastaruosius penkerius metus tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam Panevėžio gyventojui, apimtys išaugo 54 proc. – akivaizdu, kad miestas jau turi gerą reputaciją tarp investuotojų“, – kalbėjo M. Miniotaitė.
Įvertinimas tarptautiniuose reitinguose, anot jos, tą reputaciją dar sustiprina, prisideda prie miesto žinomumo, dažnesnio paminėjimo tarptautinėje žiniasklaidoje, investuotojams aktualiuose leidiniuose.
Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus svarsto, kad tokie įvertinimai vargu ar turės įtakos investuotojų apsisprendimui. Verslui pirmiausia rūpi, ar mieste bus tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kokia logistika, ar bus reikalingų tiekėjų, kaip pasiekiamos rinkos, mokestinė aplinka bei kiti kriterijai.
„Visgi tokie įvertinimai, nors ir neturi tiesioginės įtakos, tikrai atkreipia investuotojų dėmesį“, – pripažįsta J. Leipus.
Kita vertus, ekspertų įvertinimai yra savotiškas atspindys, koks yra įdirbis pritraukiant investicijas į miestą. Pasak J. Leipaus, Panevėžys užsienio investuotojams patrauklus ne tik dėl savo geografinės padėties – Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje beliko vos pora laisvų žemės sklypų. Jau metų pabaigoje čia turėtų būti baigtos dviejų gamyklų statybos, o šį mėnesį planuojama pasirašyti sutartį ir su nauju investuotoju. Kol kas jis nenori viešintis.
„Panevėžys investuotojams tikrai patrauklus. Logistiškai miestas labai patogioje vietoje. Taip pat verslas labai vertina, kad Panevėžyje galima rasti kompetentingų darbuotojų už konkurencingą atlygį. Tai nereiškia, kad panevėžiečiai sutinka dirbti už mažesnį atlygį – lyginant su Vilniumi ar Kaunu, Panevėžyje kvalifikuotų specialistų atlyginimai kiek mažesni, bet didesni už Panevėžio vidurkį“, – kalbėjo J. Leipus.
Skyriaus vedėjo teigimu, kuo daugiau bus investuotojų, tuo daugiau žmonių turės galimybę rinktis darbdavį ir generuoti didesnes pajamas. Kuo bus didesnė darbo pasiūla, tikėtina, tuo daugiau išvykusiųjų nuspręs grįžti į Panevėžį. Ir šie pokyčiai jau prasidėję. Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, 2021 m. pradžioje Panevėžys turėjo 84 613 gyventojų, o šių metų pradžioje – jau 87 423.
„Tai momentinis augimas, bet labai ryškus – trimis tūkstančiais gyventojų daugiau. Gal tai taps tendencija, nes tikrai matome, kad grįžtančių gyventi į Panevėžį daugėja“, – pastebi J. Leipus.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius įsitikinęs, kad miesto paminėjimas tarptautiniame reitinge labai svarbus veiksnys sudominant užsienio investuotojus. Mat jie dažniausiai remiasi ne vietiniais, o užsienio šaltiniais ir atsiliepimais.
„Užsienio žiniasklaidos ir įvairių agentūrų ar institucijų teigiamas įvertinimas duoda didžiulę pridėtinę vertę, kai reikia apsispręsti dėl investavimo viename ar kitame mieste“, – tvirtina V. Matkevičius.
Kitas, anot jo, itin svarbus dalykas, darantis Panevėžį patrauklų investicijoms – infrastruktūros pokyčiai. Pasak V. Matkevičiaus, galima diskutuoti, ar patiems miestiečiams patinka atnaujinamos viešosios erdvės, bet užsieniečiai kelia nykštį į viršų.
„Tikrai žinau tokių verslininkų, kurie dar prieš penkerius metus kalbėjo, kad Panevėžyje negyvens, nors čia ir dirba, tačiau dabar pakeitė nuomonę. Pats visai neseniai vežiau latvių delegaciją, jie su nuostaba žiūrėjo į mūsų atnaujintus parkus ir viešąsias erdves. Mes ne visada pastebime tuos pokyčius, verdame savo sultyse ir nematome esmės, todėl žvilgsnis iš šalies labai reikalingas. Panevėžys jau gali lygiuotis į Europos miestus“, – neabejoja V. Matkevičius.
Visgi, V. Matkevičiaus nuomone, silpnoji Panevėžio pusė – neturėjimas stiprios aukštosios mokyklos.
„Labai gerbiu KTU Panevėžio fakultetą kaip instituciją, tačiau reikia pripažinti, kad šiandien jis nėra stiprus. O štai J. Balčikonio gimnazija patenka į geriausių Lietuvos gimnazijų penketuką. Visų mūsų tikslas, kad tie gabiausi mokiniai, jeigu ir išvyksta studijuoti į kitus miestus ar svetur, sugrįžtų. Tik kol kas šitoje srityje be kalbų, kad reikia imtis kai kurių sprendimų, nieko nevyksta“, – pastebi Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius.
Naują etapą Panevėžiui žada ir „Rail Baltica“ greitojo traukinio vėžė. Anot V. Matkevičiaus, be visų infrastruktūros dalykų, pritraukiant investuotojus labai svarbu ir greitas sprendimų priėmimas, kiek miesto valdžia nusiteikusi padėti verslui.
„Kuo toliau, tuo daugiau miestas turi perspektyvų. Kaip sakau, esame pasmerkti sėkmei, bet reikia atitinkamo valdžios požiūrio, glaudesnio ryšio tarp savivaldos ir verslo“, – sakė V. Matkevičius.
