Panevėžio rajone atidengta skulptūra S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbiui atminti

Sekundė
Sekundė
Aktualijos
2023.10.09 10:57

Netoli Panevėžio įsikūrusiame Įstros aviacijos muziejuje šeštadienį atidengta skulptūra, skirta paminėti garsių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-ies metų sukaktį.

Vieną iš žymiausių aviacijos įvykių Lietuvos ir pasaulio istorijoje primins daugiau kaip 5,5 metro aukščio skulptūrinė kompozicija, kurios autorius – žinomas šalies tautodailininkas Albertas Valikonis.

Aviacijos muziejuje pastatyta skulptūrinė kompozicija išdrožta iš šimtamečio ąžuolo. Ji vaizduoja angelą su palaužtu sparnu, rankose laikantį balandį ir stovintį tarp pušų, kurių šakose įstrigęs nedidelis „Lituanica“ lėktuvas. Šią kompoziciją vainikuoja senąją lietuvių kalvystės tradiciją menantys gaminiai iš metalo – du sakalai ir stilizuota pagoniška saulė. Atminimo lentelėje trumpai aprašytas įžymusis „Lituanica“ skrydis ir žodžiai „Nugalėję Atlantą, žuvo Lietuvos garbei“

Pagarba istorijai

„Norime pagerbti S. Darių ir S. Girėną kaip Lietuvos didvyrius, kurie pademonstravo nepalaužiamą dvasią ir išgarsino mūsų šalies vardą visame pasaulyje. Pastebime, kad vyresnio amžiaus muziejaus lankytojai domisi garsiausių Lietuvos lakūnų istorija, tačiau jaunimui „Lituanica“ vardas, deja, nėra taip gerai pažįstamas, taigi keliame sau tikslus – ugdyti ir šviesti lankytojus“, – teigia Virmantas Puidokas, skulptūros mecenatas ir aviacijos muziejaus įkūrėjas.

Muziejaus ekspozicijoje yra daugiau eksponatų, susijusių su S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiu – tarpukario nuotraukų albumai, knygos apie lakūnus, to meto suvenyriniai daiktai ir plakatai, kelio ženklai, 10 litų nominalo, ant kurių vaizduojami lakūnai, visų leidimų banknotai ir svarbiausi relikviniai skrydžio artefaktai – pašto vokai, 1933 metais pažymėti specialiu atspaudu: „Nugalėję Atlantą, žuvo Lietuvos garbei“. Šie pašto vokai buvo pirmieji, kurie su „Lituanica“ oro keliu atkeliavo į Lietuvą ir tapo nauju puslapiu pašto istorijoje.

S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvas „Lituanica“ pakilo 1933 m. liepos 15 dieną Niujorke. Pagal skrydžio nuotolį ,,Lituanica‘‘ lakūnai tais laikais pasiekė antrą rezultatą pasaulyje – net 6411 km, o pagal išbūtą laiką ore – ketvirtą (37 val. 11 min.). Liepos 17 d. „Lituanica“ sudužo Soldino miške, dabartinės Lenkijos teritorijoje, nors Kaune lakūnų jau laukė apie 25 tūkst. žmonių minia. Katastrofos priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Nors oficialiai manoma, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo, yra versijų, kad „Lituanica“ nukrito pašauta vokiečių kareivių. Balzamuoti žygdarbį atlikusių lakūnų palaikai buvo perkelti į Kauno kapinių mauzoliejų. 1944 m. paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 m. perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Skulptūrą Lietuvos lakūnų skrydžiui įamžinti sukūręs A. Valikonis gimė 1958 m., Panevėžio rajone, Debikonių kaime. Mokėsi drožybos, tapybos ir kaligrafijos, tačiau liko ištikimas medžiui – drožia šaukštus, Užgavėnių kaukes, koplytstulpius, kryžius. 2011 m. A. Valikonis tapo Lietuvos Tautodailininkų sąjungos nariu, yra surengęs daugiau kaip 30 rajoninių, respublikinių ir asmeninių parodų, jo kūriniai yra iškeliavę į Jungtinę Karalystę, Portugaliją, JAV, Ukrainą.