-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sergančių afrikiniu kiaulių maru šernų kol kas aptikta tik Miežiškių seniūnijoje, besiribojančioje su Anykščių rajonu, kur nuolat randama jų nugaišusių, o gyventojai metų pabaigoje turėjo išpjauti kiaules.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sako, kad Miežiškių seniūnijoje užsikrėtusių šernų pirmą kartą nustatyta gruodžio viduryje. Virusas diagnozuotas septyniems sumedžiotiems šernams. Gruodžio pabaigoje toje pačioje seniūnijoje tik skirtingose vietose rasta 12 nugaišusių šernų, šių metų sausio 4 dieną – dešimt, o vakar – keturi. Šernai aptikti visai netoli Anykščių rajono ribos – prie Raguvėlės.
Esant tokiai situacijai, sugriežtinti kiaulių laikymo vietų patikrinimai, daug dėmesio skiriama biologinio saugumo reikalavimams įgyvendinti. Sergant šernams, yra didelė tikimybė, kad virusas gali patekti ir į kiaulių ūkius. Jeigu taip atsitiktų, kiaulių augintojai skaudžiai nukentėtų.
Pasak Ž. Vaišvilos, Miežiškių ir Raguvos seniūnijos ribojasi su Anykščių rajonu. Tad kalbamasi su vietos žmonėmis, tikrinama, aiškinama, ką reikėtų daryti. Praėjusių metų duomenimis, rajone yra apie 500–600 kiaulių ūkių. Didžioji jų dalis smulkieji, o vienas – stambus kompleksas. Ar pavyks išvengti ligos ir ūkiuose, priklauso nuo žmonių sąmoningumo.
Reikalaujama, kad kiaulių augintojai prie tvarto patiestų kilimėlius, užpildytus dezinfekuojamuoju skysčiu. Prieš einant šerti kiaulių, būtina persirengti kitus drabužius, apsiauti kitus batus. Neleidžiama, kad į tvartą patektų kiti asmenys.
Ž. Vaišvilos teigimu, yra tekę bausti ne vieną gyventoją už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kartais atsiranda ir nedeklaravusiųjų ūkyje auginamų kiaulių. Jis perspėjo, kad žmogus, nesilaikęs reikalavimų, ūkyje susirgus kiaulėms, negaus jokių išmokų – nei už sunaikintus gyvulius, nei už produkciją. Be to, jam gali būti pateiktas ieškinys, kad atlygintų židinio likvidavimo išlaidas, o jos nėra mažos.
„Esame apskaičiavę, kad likviduoti nedidelį židinį kainuoja apie vienuolika tūkstančių eurų“, – perspėja viršininko pavaduotojas.
Radus šerno gaišeną miške, patariama jos neliesti, kad virusas dar labiau nepasiskleistų, o informuoti Panevėžio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba girininkus.
Miežiškių seniūno pavaduotoja Aistė Smirnovaitė sako, kad apie šalia Miežiškių seniūnijos ribos rastus sergančius šernus informacija gauta jau pernai vasaros pradžioje. Tiesa, jie aptikti Anykščių rajone. A. Smirnovaitė pati tikrina ūkius ir tvirtina, kad, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kiaulių seniūnijoje sumažėję kone perpus – žmonės, nenorėdami rizikuoti, jas paskerdžia. Šiemet apie pradėtas auginti kiaules seniūnijoje dar niekas nedeklaravo.
Pasak A. Smirnovaitės, iš 14-os pavojingoje teritorijoje esančių kiaulių ūkių tik viename kategoriškai atsisakyta vykdyti biologinės saugos reikalavimus. Informacija apie tai perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kituose ūkiuose rasta pažeidimų, tačiau savininkai greitai susitvarkė.
Seniūno pavaduotoja neslėpė, kad kartais tenka girdėti, jog kažkas ūkyje laiko nedeklaruotas kiaules, tačiau paklausus apie tai atsisakoma kalbėti. O žmonių nuomonė dėl keliamų reikalavimų labai įvairi.
„Kai kurie gyventojai piktinasi, aiškina, kad tai pinigų plovimas, kad pirkti dezinfekuojamuosius skysčius brangu“, – „Sekundei“ teigė A. Smirnovaitė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis sako, kad pernai afrikinis kiaulių maras 303 vietose nustatytas 478 šernams – 379 gaišenoms ir 99 sumedžiotiems. Šiemet, vakar dienos duomenimis, 21 vietoje rasti apsikrėtę 37 šernai, iš jų 29 gaišenos ir 8 sumedžioti.
„Tokia pati įtempta situacija. Gaišenų randama arba ligotų šernų sumedžiojama praktiškai kasdien“, – pabrėžė vedėjas.
Pernai 19 ūkių buvo ligos protrūkis ir juose sunaikintos 74 kiaulės. Taip atsitiko Kaišiadorių, Jonavos, Anykščių rajonuose. Tokios situacijos Panevėžio rajono kiaulių ūkiuose kol kas nėra.
Pagrindinis viruso šaltinis yra laukinė fauna, o ją sudėtinga kontroliuoti. Siekiant sumažinti užkrato pavojų, finansiškai skatinama medžioti šernų pateles. M. Masiulio teigimu, už sumedžiotą nuo 12 iki 24 mėnesių šerno patelę mokama 50 eurų, už vyresnę – 100 eurų. Už informaciją apie šerno gaišeną mokama 30 eurų. Jei paaiškėja, kad sumedžiotas šernas serga, mokama 100 eurų.
Pasak vedėjo, maras slenka gana lėtai. Per metus jis natūraliai pasislenka 20–40 kilometrų, tačiau jei įsiterpia žmogiškasis faktorius, šuolis gali būti gerokai didesnis. Anykščių rajone afrikinis kiaulių maras plito pamažu, kol galiausiai atslinko į Miežiškių seniūniją. Liga kol kas yra kontroliuojama.
Tarnybos duomenimis, 2014 metais šalyje fiksuoti 6 protrūkiai, 2015-aisiais – 13, pernai – 19. Iš 38 ūkių tik vienas buvo komercinis, atitinkantis biosaugos reikalavimus. Kituose auginta nuo vienos iki penkių kiaulių.
„Afrikinis kiaulių maras iš gamtos gali patekti į ūkius, tai sukeltų didelius ekonominius nuostolius“, – perspėja M. Masiulis.
Europos Komisijos taikomi griežti reikalavimai yra didelis smūgis kiaulių augintojams, nes jie specialiai pažymėtą produkciją gali parduoti tik Lietuvoje. Nustačius protrūkius, galiausiai skelbiama vadinamoji buferinė zona ir joje prevenciniais tikslais išskerdžiamos visos kiaulės.
Pasak M. Masiulio, Panevėžio rajone yra bene didžiausias kiaulių kompleksas visoje šalyje, tad ekonominiai nuostoliai būtų milžiniški.
Todėl netoli vietų, kur aptiktas afrikinis kiaulių maras, ūkiai bus ypač atidžiai stebimi, kontroliuojami ir nesitaikstoma su aplaidumu.
Bauda už reikalavimų nevykdymą siekia nuo 30 iki 150 eurų. Be to, yra galimybė konfiskuoti kiaules ir paskui jos būtų likviduotos.
Vedėjo teigimu, nors reikalavimas deklaruoti kiaules galioja jau keletą metų, tačiau vis dar pasitaiko, kai tai nedaroma. Vis dėlto, susirgus kiaulėms ar joms kritus, veterinarai apie tai informuoja.
M. Masiulio tvirtinimu, nesilaikę reikalavimų ūkininkai, nuo maro kritus kiaulėms, negauna jokių išmokų. Tarnyba gali reikalauti atlyginti ir likvidavimo išlaidas, tačiau kol kas to šalyje nedaryta – nepasitaikė piktybinių atvejų. Vis dėlto Kėdainių rajone vienas kiaulių augintojas pareikalavo kito, kad šis atlygintų žalą. Dabar ši byla yra teisme.
