Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotr.

Panevėžio pašonėje – ypatingos gėlės

Panevėžio pašonėje – ypatingos gėlės

 

Krekenavos regioninis parkas šį pavasarį pasipuošė seniausių Lietuvoje girinių tulpių žiedais, o netrukus pasirodys ir į raudonąją knygą įrašyti laukiniai česnakai.

Pasaulį užvaldžius koronavirusui, žmonija stebi, kaip atsigauna nuo jos pavargusi gamta. Pati seniausia, dar dvarininkų Lietuvoje auginta tulpių rūšis didžiuliais plotais pražydo Krekenavos regioniniame parke, šalia vienos buvusios dvarvietės.

„Atrodo tikrai įspūdingai: maži, geltoni žiedeliai prasiskleidžia antroje dienos pusėje, jais pražydo visas 15–20 m ilgio šlaitas. Girinės tulpės net nepriskiriama prie laukinės Lietuvos floros, šios gėlės būdavo auginamos tik senuose dvaruose, kur dar ne tokių įdomybių būdavo. Augalas mėgsta derlingą žemę, retas. Dėl kuklios išvaizdos gėlininkų kolekcijose šiuo metu beveik nesutinkamas ir mažai kam žinomas, bet sėkmingai gyvuojantis, pabėgęs toliau nuo žmonių ir sulaukėjęs“, – pasakojo žiedų kilimą kasmet stebintis Krekenavos regioninio parko direkcijos specialistas Julius Auglys.

Kur konkrečiai sužydo senovinės tulpės, jis nenori atskleisti, bijodamas nedrausmingų lankytojų. Ir pastarąjį kartą nuėjęs prie paslaptingo gėlyno J. Auglys rado kelias nuskintas ir numestas.
„Aplinkui Krekenavą yra dvarviečių. Tulpės pražydo šalia vienos jų – baisu, kad nepultų žmonės jų rauti. Įkėliau nuotrauką internete, tuoj pati pasipylė komentarai apie netinkamus kėslus“, – nusivylė J. Auglys.
Girinių tulpių žydėjimas trumpas, o suvešėjusi žaluma iki kito pavasario paslepia visus jų buvimo pėdsakus. Netrukus šias gėles, pasak specialisto, toje pačioje vietoje pakeis laukiniai česnakai. Ir šie siūlo plonumo augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Plūstelėjo lankytojai

Į gamtą grįžo ne tik reti augalai, bet ir, švelnėjant karantinui, daugiau užsuka žmonių. Krekenavos regioninio parko direkcija vis dar dirba nuotoliniu būdu ir lankytojų nepriima. Kol kas draudžiama lipti ir į apžvalgos bokštą, uždarytas lankytojų centras. Bet nuo balandžio 27-osios jau leidžiama vaikščioti pažintiniais ir mokomaisiais takais.

„Pastebime, kad lankytojų pas mus dabar užsuka netgi daugiau nei iki karantino – kai Lietuvos sienos uždarytos, populiarėja vietinis turizmas. Mūsų takai nutrypti gerąja prasme“, – teigė Krekenavos regioninio parko direkcijos vadovė Alma Kavaliauskienė.
Dabar, ant jos, į Krekenavą žmonės traukia šeimomis. Ir suaugusiesiems, ir vaikams patinka įrengtas pojūčių takas, žaidimų vietos.

Sustojo planai

Išaugus svečių srautams, pačios direkcijos užmojai pasiūlyti daugiau pramogų sustojo. Ji baigė vieną projektą, kurio metu prie lankytojų centro įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, pavėsinę, apšvietė takus. Bet paskelbus antrą kvietimą teikti paraiškas pradėtiems projektams tęsti, direkcijos paraiška buvo sustabdyta ir galiausiai atmesta.

„Norėjome daugiau plėsti infrastruktūrą, bet viskas sustojo“, – sako A. Kavaliauskienė.
Šiuo metu direkcija iki vasaros planuoja atlikti kitą darbą – specialiais ženklais pažymėti Krekenavos regioniniame parke ir už jo esančioje direkcijos valdomoje teritorijoje saugomus gamtos paveldo objektus. Jų šioje zonoje – 38.

Penki gamtos stebuklai saugomi pačiame parke: akmuo Rapolas, Daniliškio liepų alėja, daugiakamienės Švenčiuliškių ir Kalnelio pušys bei prieš trejus metus sąrašą papildžiusi Svirnupio vinkšna.
Visoje Lietuvoje tokių gamtos paveldo objektų žadama pažymėti per 1000: saugotinų medžių, akmenų, šaltinių ir kitų. Sunkiausia, pasak Krekenavos regioninio parko direkcijos atstovų, susisiekti su sklypų, kur yra paveldo objektai, savininkais bei suderinti numatytus darbus. Dirbant nuotoliniu būdu esą tėra galimybė žemių šeimininkams nusiųsti laiškus, bet tai kol kas rezultato neduoda.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų