-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šįmet Panevėžyje vykusiame Lietuvos baseino triatlono čempionate Vilgustė buvo nenugalima jaunių grupėje. Absoliučioje įskaitoje V. Gustaitytei irgi atiteko pirmoji vieta ir aukso medalis.
Šiame čempionate sportininkams reikėjo nubėgti 5 km, dviračiu nuvažiuoti 20 km ir įveikti 2,5 km nuotolį plaukiant.
Vilgustė varžoves paliko už nugaros ir Latvijos Jelgavos mieste vykusiame akvatlono čempionato pirmajame etape. Absoliučioje moterų įskaitoje V. Urbono auklėtinė pelnė pirmąją vietą ir iškovojo aukso medalį.
O šviežiausias Vilgustės laimėjimas – tradicinio „Panevėžio maratono 2023“ auksas. Atletė 5 km distanciją įveikė per 19 minučių ir 26 sekundes ir daugiau kaip minute pagerino asmeninį rekordą. Ji šioje distancijoje tarp moterų buvo pirma.
Asmeninio archyvo nuotr.
Panevėžyje Vilgustė Gustaitytė – dar naujokė. Septyniolikmetės sportinis kelias prasidėjo gimtajame Alytuje, kur lankė plaukimo treniruotes.
„Iš pradžių klostėsi labai gerai – daug pergalių, medalių, viskas buvo tiesiog puiku. O tada atėjo pandemija. Uždarė baseinus, sporto sales. Plaukiodavau kaimynų tvenkinyje“, – prisimena Vilgustė.
Su savo pirmuoju treneriu Kęstučiu Margevičiumi mergina pradėjo važinėti į sporto stovyklas kituose miestuose. Ledai pajudėjo – rezultatai ėmė gerėti, išaugo sportinės ambicijos, ir Vilgustė vėl pajuto azartą.
Bet likimas buvo negailestingas – atėmė iš jaunosios sportininkės nuostabų trenerį ir draugą.
„Su treneriu paskutinį pusmetį praleidau daugiau laiko nei su tėvais. Bet jis iškeliavo iš šio pasaulio. Buvo labai sunku“, – pasakoja atletė.
Po trenerio mirties grįžti į plaukimo takelį Vilgustei buvo per sunku. Pasitarusi su tėvais, sportiška mergina nusprendė sukti į penkiakovę.
Netgi pradėjo šaudyti pistoletu. Visgi galiausiai Kęstutis Steponavičius – plaukimo ir triatlono treneris – pakvietė V. Gustaitytę dalyvauti akvatlono varžybose Vilniuje.
„Dalyvavau. Tada ir dar vienose, ir dar… Supratau, kad triatlonas man patinka“, – pasakoja Vilgustė.
Tačiau Alytuje nebuvo triatlono sekcijos. Tad V. Gustaitytei teko rinktis kitą miestą ir ji atsidūrė Panevėžyje.
Dabar antrus metus mokosi R. Sargūno sporto gimnazijoje.
„Panevėžys visada garsėjo sporto gimnazija, o treneris Vidmantas Urbonas padarė didelį įspūdį. Kas nenorėtų pas jį treniruotis?“ – šypsosi atletė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Prisitaikyti prie naujos aplinkos, prie gyvenimo toli nuo artimųjų Vilgustei nebuvo labai sunku. Sporto stovyklose jau buvo spėjusi patirti, ką reiškia ilgam palikti namus.
„Žinoma, pasiilgstu savo miesto, namų, senų draugų, mamos ruošiamo maisto, tėvų, šuniuko, katytės ir to, koks buvo mano gyvenimas iki Panevėžio“, – prisipažįsta sportininkė.
Visgi, anot pašnekovės, Panevėžys – gražus miestas ir jai čia tikrai patinka.
„Žmonės, su kuriais čia susipažinau, labai šilti. Su kambario draugėmis itin susibičiuliavau. Matyt, sutapo mūsų energija“, – džiaugiasi Vilgustė.
V. Gustaitytės fiziniu ir emociniu pasirengimu rūpinasi treneris V. Urbonas. Kaip sako Vilgustė, jai didžiulė garbė būti treniruojamai šios pasaulio triatlono legendos.
„Kai kurių V. Urbono rekordų dar niekas nepagerino. Neįtikėtina, kiek žmogus gali padaryti. Besiklausant jo istorijų net šiurpas per kūną nueina“, – apie trenerį šiltai kalba auklėtinė.
Pasak geležinio žmogaus auklėtinės, treneris su dalinasi sukaupta patirtimi, turi gerą humoro jausmą, be to, visada supras, paguos ar padrąsins.
„Niekada nebijau trenerio ko nors paklausti, nes žinau, kad visada sulauksiu pagalbos. Treniruotės būna nuotaikingos, pozityvumo tikrai netrūksta“, – pasakoja atletė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo mažų dienų Vilgustė buvo labai aktyvi ir tiesiog tryško energija. Būdama ketverių jau puikiai mynė dviratį.
„Darželyje tik aš vienintelė mokėjau juo važiuoti“, – šypteli mergina.
Sportuoti ji pradėjo anksti, vos septynerių. Ir gana keistomis aplinkybėmis.
Mama pagal gydytojų rekomendacijas dėl sveikatos problemų nuvedė mergaitę į baseiną.
„Gana greitai išmokau plaukti, pradėjo neblogai sektis, todėl treneris pervedė į sporto sekciją. Taip ir prasidėjo mano kelias“, – pasakoja sportininkė.
Ji puikiai prisimena ir savo pirmąsias, jaudulio paženklintas, varžybas.
Rūtos Meilutytės Mažojoje taurėje Kaune 2015 metais Vilgustė iškovojo trečiąją vietą – 50 metrų plaukė nugara.
„Buvau labai laiminga. Gavau didelį, išskirtinį medalį – tokio daugiau niekur nemačiau. Jis ir dabar išsiskiria iš visų mano pasiekimų lentoje ir primena apie pradžią“, – šypsosi V. Gustaitytė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Net aštuonerius metus baseine lyg žuvis nardžiusi Vilgustė šiuo metu susitelkusi į triatloną. V. Gustaitytė sako, jog kaip ir kiekvienoje sporto šakoje čia reikia darbštumo, drausmės ir visiško atsidavimo.
Triatlone sportininkai bėga, važiuoja dviračiu ir plaukia. V. Gustaitytė svarsto, kad jos stiprybė yra plaukimas.
„Mano tikslas – pagerinti bėgimo techniką. Būtų labai smagu patekti į Europos jaunimo triatlono taurės varžybų A finalus“, – ambicijų turi Vilgustė.
Kas padeda jai nusiraminti prieš svarbius startus?
„Stengiuosi per daug negalvoti apie būsimą startą, nukreipti mintis teigiama linkme. Taip pat padeda mėgstamos muzikos klausymas“, – pasakoja sportininkė.
V. Gustaitytė atvira: sportas jai yra visas gyvenimas ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip.
„Nuo tos akimirkos, kai įžengiau į Alytaus baseiną, sportas man yra svarbiausias. Jei nesportuočiau, tikriausiai gulėčiau lovoje su telefonu ir gyvenčiau beprasmį, neįdomų gyvenimą. Viena diena be sporto – ir jau atrodo, kad viskas stoja“, – juokiasi Vilgustė.
Sportas V. Gustaitytei suteikia jausmą, kad yra gyva ir gali kiek daugiau nei dauguma žmonių.
„Ir tas geras jausmas po sunkių treniruočių man teikia malonumą. Jaučiuosi stipri. Daug kelionių, sutikti žmonės – tai tiesiog prasmingas mano gyvenimas“, – kalba gimnazistė.
Nors žengia dar pirmuosius žingsnius triatlone, ji jau turi patirties varžytis su geriausiomis Europos jaunimo atletėmis.
Gegužę Lenkijoje su dar trimis lietuviais išbandė jėgas Europos jaunimo triatlono taurės etape. Nors tąsyk jai varžybos ir nesusiklostė geriausiai, bet vis tiek jas vertina.
„Neįtikėtinas jausmas konkuruoti su tokio lygio sportininkėmis. Vertinu galimybę pamatyti savo vietą triatlono pasaulyje. Suprasti, kiek dar daug darbo reikia, kad galėčiau varžytis su geriausiomis pasaulio atletėmis ir lygiuotis į jas“, – sako Vilgustė.
Paklausta, ko sportas per tuos metus išmokė, V. Gustaitytė svarsto, kas šis ne tik davė atletišką kūną ar ištvermę, bet ir dovanojo gyvenimo džiaugsmą.
„Sportas mane išmokė užsispyrimo, nepasiduoti sunkiais momentais. Ir ne visada klausyti, ką sako kiti“, – šypteli Vilgustė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Sportininkų sėkmės paslaptis – kasdienis kruopštus ir sunkus darbas. Anot V. Gustaitytės, tik taip įmanoma ką nors pasiekti.
Įprasta jos diena prasideda anksti ryte. Po trijų pamokų Vilgustė iškart važiuoja į treniruotę, o popiet vėl grįžta į mokyklos suolą. Po pamokų skuba į antrą treniruotę, kuri trunka iki vakaro.
Laisvo laiko darbo dienomis V. Gustaitytė turi nedaug, tad grįžusi po treniruočių ir pamokų tiesiog ilsisi – klausosi muzikos, skaito knygą, atsipalaiduoja žiūrėdama filmą.
„Daugiau laisvo laiko turiu tik savaitgaliais. Kai namo nevažiuoju, einame su kambario drauge pasivaikščioti. Arba tiesiog mokomės“, – pasakoja sportininkė.
Vilgustė sako esanti linksmas ir pozityvus žmogus. O atletiškas jos kūnas slepia jautrią asmenybę.
„Man patinka fotografuoti gražius vaizdus ir gamtą, labai myliu gyvūnus“, – teigia sportininkė.
Sirgalių komanda
Nors kiekviena Vilgustės diena gana įtempta, jaunai sportininkei siekti tikslų papildomos motyvacijos nebereikia.
„Nenusisekusiais momentais būna visokių minčių. Bet išaušta kitas rytas, atsikeliu ir suprantu, kad negaliu be sporto. Noriu dirbti dar daugiau, kad tų nesėkmių būtų mažiau“, – užtikrinta V. Gustaitytė.
O didžiausi jaunosios sportininkės palaikytojai ir gerbėjai yra jos tėveliai, dažnai atvažiuojantys į varžybas palaikyti atžalos. Ir, žinoma, už Vilgustę serga draugai.
