„Sekundės“ nuotr.

Palaimintojo relikvijos atkeliauja į Panevėžį

Palaimintojo relikvijos atkeliauja į Panevėžį

Artėjant gražiausioms metų šventėms Panevėžio tikintieji sulaukė neeilinės dovanos. Jau šeštadienio vakarą į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią atvežamos palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijos – kūno dalys. Čia pabuvusios savaitę, jos apkeliaus miesto bažnyčias.

Tikėjimo kelionė

Į Panevėžį relikvijos atvežamos iš Anykščių.

Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo teigimu, iš Kaišiadorių, kur šio palaimintojo relikvijos yra saugomos, pirmiausia į Anykščius jos atvežtos neatsitiktinai. Tai ne tik centrinė vyskupijos parapija. Palaimintasis T. Matulionis ir gimęs tame krašte – dabartinės Skiemonių parapijos teritorijoje esančiame Kudoriškio kaime, kuris anksčiau priklausė Alantos valsčiui (dabartinis Molėtų rajonas), o dabar yra Anykščių rajono teritorijoje. Palaimintasis arkivyskupas ir kankinys T. Matulionis buvo pakrikštytas Alantos bažnyčioje.

Pasak vyskupo, T. Matulionio relikvijos jau yra aplankiusios keletą šalies vyskupijų, tad nuspręsta, kad jos turi pasiekti ir Panevėžio krašto tikinčiuosius. Tokiam susitikimui ir laikas ypatingas, kai širdys ruošiamos Kalėdoms.

„Norisi pakviesti į tikėjimo kelionę. Adventas – laikas, kai ruošiamasi Kalėdoms, norime paprašyti, kad palaimintasis palydėtų. Visas jo gyvenimas buvo ilga tikėjimo, kančios kelionė“, – sako vysk. L. Vodopjanovas.

Palaimintojo T. Matulionio relikvijos sarkofage į Panevėžį atvežamos iš Anykščių.

Panevėžyje – iki Kūčių

Šeštadienio vakarą relikvijos bus atvežtos į Panevėžį. Nuo 7 iki 14 dienos jos bus pagerbiamos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, nuo 14 iki 21 dienos – Kristaus Karaliaus katedroje, vėliau labai trumpam atvežtos į Panevėžio pataisos namus, o galiausiai tikintieji dvi dienas – nuo 21 iki 23 – prie relikvijų melsis Švč. Trejybės bažnyčioje. Prieš pat Kūčias relikvijos grįš į Kaišiadorių katedrą, kur ilsisi palaimintojo palaikai.

Vysk. L. Vodopjanovo teigimu, į Panevėžį atkeliaus sarkofagas su relikvijomis. Jos laikomos pirmo laipsnio relikvijomis – tai kūno dalys.

Pirmąjį vakarą Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios. Šį savaitgalį pamaldose dalyvaus ir palaimintojo bylos postuliatorius kunigas Marius Talutis, kuris rūpinasi kanonizacijos procesu palaimintąjį T. Matulionį paskelbiant šventuoju. Bažnyčiose kitais vakarais Mišiose dalyvaus ir kiti svečiai kunigai.

Pasak L. Vodopjanovo, meldžiantis prie palaimintojo relikvijų, pirmiausia reikėtų prašyti dvasinių dalykų – kad sustiprintų tikėjimą, viltį, meilę artimui. Anot dvasininko, tik Dievas geriausiai mato, ko žmogui reikia.

„Žmonės gali prašyti Dievo sveikatos, pavesti jam įvairius savo rūpesčius ir savo šeimas, jaunimą“, – pataria vyskupas.

Tarnystės ir kančių kupinas gyvenimas

T. Matulionis valdžiai neįtiko dar cariniais laikais. Kunigaudamas Latvijoje, nepakluso caro įstatymui, draudusiam katalikų kunigui krikštyti kataliko ir stačiatikio šeimoje gimusį kūdikį. Dėl to buvo atleistas iš klebono pareigų, nušalintas nuo bažnytinių pareigų, negalėjo viešai vadovauti pamaldoms ir privalėjo nuolat būti vienuolyne.

Po spalio revoliucijos į valdžią atėjus komunistams, sielovadinis darbas buvo sudėtingas. 1923 metais T. Matulionis kartu su vyskupu Jonu Ciepliaku ir 15-a Peterburgo kunigų nuteistas trejiems metams kalėti. Kalėjo Maskvos kalėjime, sutrumpinus bausmės laiką, kunigas grįžo į Peterburgą. 1928 metų gruodį popiežius Pijus XI nominavo T. Matulionį tituliniu Matregos vyskupu ir Mogiliovo apaštalinio administratoriaus vyskupo Antano Maleckio pagalbininku. Po kelių mėnesių pastarasis, dalyvaujant dviem liudytojams, slapta konsekravo T. Matulionį vyskupu. Tais pačiais metais sovietai vyskupą T. Matulionį areštavo ir ištrėmė į Solovkų salas.

„Adventas – laikas, kai ruošiamasi Kalėdoms, norime paprašyti, kad palaimintasis palydėtų.“

Vysk. L. Vodopjanovas

Skelbiama, kad čia įkalinti kiti kunigai buvo sudarę savo bendruomenę ir vyskupą išsirinko vyresniuoju. Tam paaiškėjus, T. Matulionį perkėlė į Peterburgo kalėjimą ir uždarė griežčiausio režimo vienutėje, vėliau jis buvo išsiųstas prie Ladogos ežero kirsti miško. Gyvenimas sunkiomis sąlygomis tremtyje pakirto dvasininko sveikatą. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vyriausybėms susitarus apsikeisti kaliniais, T. Matulioniui leista grįžti į Lietuvą. Tik jam kirtus sieną su Latvija paaiškėjo, kad esąs ne šiaip tremtinys, o vyskupas. Apie tai nežinojo nei kameros draugai, nei kalėjimo viršininkai.

Karo metais T. Matulionis gynė Bažnyčios teises nuo vokiečių okupacinės valdžios, o artėjant frontui ragino kunigus likti tarnystės vietose. Sugrįžus sovietams, nesutikęs bendradarbiauti su jų valdžia, vyskupas vėl buvo areštuotas, kalintas. Į Lietuvą jam leista grįžti tik po dešimtmečio. Turėdamas Apaštalų Sosto leidimą, be sovietų valdžios pritarimo T. Matulionis slapta vyskupu konsekravo Vincentą Sladkevičių ir pateko valdžios nemalonėn. T. Matulionis prievarta buvo apgyvendintas Šeduvoje, kur po kelerių metų mirė. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas arkivyskupo titulas. Yra nuomonių, kad T. Matulionis galėjo būti nužudytas sovietų saugumo, tačiau tiriant jo palaikus tiesioginių įrodymų nerasta.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų