Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta

Sekundė
ELTA
Aktualijos
2022.03.10 14:12

Seimas ketvirtadienį apsisprendė, kad nepaprastoji padėtis šalyje galios iki balandžio 20 dienos, 24 valandos vakaro.

Už nepaprastosios padėties pratęsimą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė – 43 parlamentarai.

Nepaprastosios padėties metu sustiprintu režimu ir toliau bus saugoma valstybės siena, vykdomi patikrinimai pasienyje, saugomi svarbūs valstybei objektai.

Tačiau bus papildomai ribojama teisė tiesiogiai vietoje rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbias įmones, griežtinti vizų režimą. Taip pat griežčiau bus kontroliuojamas neapykantos ir karo kurstymas.
Pagreitintas ir griežtesnis procesas bus taikomas su nepaprastosios padėties įvedimo aplinkybėmis siejamai karo propagandos, dezinformacijos ar neapykantos skleidėjų veiklos sustabdymui, su kita neskelbiama informacija bus kaip ir iki šiol kovojama Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Stiprinant valstybės sienos (ES išorinės sienos) apsaugą nuspręsta užtikrinti ir humanitarinį nuo Rusijos karinės agresijos ar persekiojimo besitraukiančių asmenų įleidimą.

Siekiant kovoti su Rusijos ir Baltarusijos vykdoma dezinformacija, nuspręsta riboti Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, kontroliuojamų programų transliavimą, taip pat informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija, kurstomas karas, skleidimą.

Išimtis bus numatoma tais atvejais, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai programos retransliuojamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Opozicijos kritika

Vis dėlto Seimui svarstant nepaprastosios padėties šalyje pratęsimą, plenarinių posėdžių salėje dalis opozicijos atstovų išsakė abejonės dėl šio režimo reikiamybės.

Opozicijai priklausančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis kritikavo tai, kad naujas nepaprastosios padėties projektas yra papildytas, pasak jo, pertekliniais draudimais, t. y. vietoje rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbias įmones, jas fotografuoti.

„Man atrodo, kad mes tikrai negalėsime pritarti šiam svarbiam nutarimo projektui“, – sakė S. Skvernelis.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius teigė nesuprantąs, kodėl reikia pratęsti nepaprastąją padėtį, jei Lietuvai šiuo metu jokia karo grėsmė nekyla.

„Suprantu jūsų norą riboti Lietuvos piliečių konstitucines teises. Tačiau mano klausimas būtų toks: ar Lenkijai, Latvijai ir Estijai yra mažesnė karo grėsmė? Kariuomenės vadas kartoja, kad karo nebus, Lietuvai grėsmės nėra. Tai kokių tikslų politinių jūs siekiate šiuo įstatymo projektu?“, – posėdžio metu kėlė klausimą A. Skardžius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Jonas Jarutis taip pat akcentavo, kad jo frakcija nepaprastosios padėties pratęsimo nepalaikys dėl to, kad projektas yra papildytas pertekliniais ribojimais.

„Aš manau, kad mes gyvename teisinėje valstybėje ir dabar tikrai ne ta situacija, kada reikėtų riboti visiškai žmonėms prieigą prie viešųjų informavimo priemonių. Aš manau, kad jeigu (projektas – ELTA) būtų įprasta apimtimi, kaip iki šiol buvo, LVŽS balsuotų už, bet dabar mes negalime palaikyti šio sprendimo“, – sakė J. Jarutis.
Visgi valdantieji turėjo kitokią nuomonę. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė kad nepaprastoji padėtis su papildomais ribojimais yra reikalinga dėl to, kad būtų apribotas „putiniškos dezinformacijos skleidimas“.

„Demokratiją reikia ginti ir nuo putiniško karo propagandos ir nuo dezinformacijos. Ir dabar daug padarė ne tik valstybė, bet ir verslas pats uždarydamas tokias nišas, per kurias buvo skleidžiama propaganda ir dezinformacija“, – sakė A. Anušauskas.

„Kad ir kaip kai kas verktų dėl to, tai yra nesusiję su piliečių teisių ribojimu. Tai yra pirmiausiai susiję su putiniškos propagandos ir dezinformacijos ribojimu“, – akcentavo ministras.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat teigė manąs, kad nepaprastosios padėties pratęsimas su papildomais ribojimais yra reikalingas. Politikas akcentavo, kad šie ribojimai nėra nukreipti prieš piliečių teises.
„Tai nėra nukreipta prieš piliečių teises, tai yra nukreipta prieš piktavalių piliečių galimus kėslus ir ketinimus. O žmonės, kaip ir žiniasklaida, kaip ir pareigūnai ,turi suprasti ir, tikiuosi, kad supras padėties rimtumą ir elgsis atsakingai“, – sakė E. Gentvilas.