-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Institucinės globos pertvarka neaplenks ir globos įstaigų turintiesiems intelekto ar psichikos negalią. Panevėžio savivaldybė planuoja pirkti tris namus, kuriuose apsigyventų iki trijų dešimčių tokių asmenų.
Padedami socialinių darbuotojų, šie žmonės galėtų gyventi kiek įmanoma savarankiškai. Tokie grupinio gyvenimo namai kol kas veikia tik Panevėžio rajone.
Pavardės pageidavusi neviešinti panevėžietė Kristina pasakojo vis dažniau susimąstanti, kas bus su jos šiuo metu paaugliu sūnumi, kai pati nebegalės juo pasirūpinti.
Kristinos vieninteliam vaikui dar vaikystėje nustatytas autizmo spektro sutrikimas, lydimas intelekto sutrikimo ir kitų ligų. Sūnus, anot mamos, vargu ar kada galės gyventi savarankiškai, be kitų pagalbos.
„Visas mano gyvenimas sukasi aplink sūnų, bet su tuo susitaikiau. Mano, kaip mamos, tikslas – kuo labiau jam padėti tapti savarankiškesniam, bet suprantu, kad vienas nueiti į parduotuvę apsipirkti jis galbūt niekada negalės, kaip ir susimokėti mokesčių ar dirbti bent kiek didesnių kompetencijų reikalaujančio darbo“, – pasakojo Kristina.
Dėl sūnaus negalios moteris nedirba. Nors jis geriausiai jaučiasi savo pasaulyje, mama stengiasi atžalą kuo labiau socializuoti, skatinti nebijoti naujų dalykų ir patirčių. Iš praktikos ji pastebi, kad tuomet ir sūnus tampa drąsesnis, o jo nerimas mažesnis.
„Kiek tik pajėgsiu, tiek rūpinsiuosi sūnumi. Tikriausiai tik kitų neįgalių vaikų mamos mane supras, koks didžiulis nerimas apima vien pagalvojus, kad ateis ta diena, kai manęs jau nebebus ar būsiu nebepajėgi pasirūpinti savo vaiku. Jau atsiranda grupinio gyvenimo namų tokiems žmonėms, į juos patekti – kaip laimėti loterijoje“, – mano panevėžietė.
Šiame name mieste komfortiškai gyvena dešimt asmenų, du iš jų globos namuose susituokė. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžyje tokių grupinio gyvenimo namų, kuriuose galėtų gyventi turintieji intelekto ar proto negalią, iki šiol nebuvo. Tokias paslaugas buvo galima gauti tik Panevėžio rajono savivaldybės įstaigose. Prieš kiek daugiau nei ketverius metus atidaryti Jotainių grupinio gyvenimo namai, dar anksčiau tokias paslaugas pradėjo teikti viešoji įstaiga „Vilties namai“.
Tačiau jau artimiausiame miesto Tarybos posėdyje politikams bus teikiamas siūlymas pritarti projektui, pagal kurį būtų galima gauti europinių lėšų steigti grupinio gyvenimo namus asmenims, turintiems intelekto ar psichikos negalią.
„Visuomenė sensta, įvairių socialinių paslaugų poreikis tik augs. Valstybės rūpestis – sudaryti sąlygas oriai ir pusiau savarankiškai gyventi ir asmenims, turintiems intelekto ir protinę negalią“, – pasakoja Savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė.
Pasak vedėjos, planuojama mieste nupirkti tris individualius namus, kuriuose vienu metu galėtų apsigyventi iki dešimties negalią turinčių asmenų – iš viso jiems numatyta įkurti 30 vietų.
Tokiuose namuose galės būti teikiamos trumpalaikės arba ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Numatyta įsigyti ir reikalingos įrangos, baldų, asmenims su negalia pritaikytą mikroautobusą. Jei reikės, jei reikės, įsigytas patalpas ir suremontuoti. Skaičiuojama, kad visa tai gali kainuoti apie 1,6 mln. eurų, iš kurių 85 proc. lėšų būtų europinė parama.
Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos teigimu, tokie namai kardinaliai skirsis nuo visiems įprastų pensionų.
Čia gyvenimo sąlygos labiau primins tikrus namus nei valdišką pastogę. Neįgalieji galės patys ruošti maistą, rūpintis buitimi, jei norės, namų kieme auginti daržoves ar gėles. Taip pat aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius.
„Vienas mūsų globotinis per tuos metus net baigė vidurinę mokyklą, įgijo vairuotojo teises ir šį vasarį nusprendė palikti grupinio gyvenimo namus, pabandyti gyventi savarankiškai.“
K. Mikalauskas
„Šiems žmonėms padėtų socialiniai ir individualios priežiūros darbuotojai, bet gyvenimo sąlygos iš esmės keistųsi. Čia jie galėtų jaustis taip, tarsi gyventų tikruose namuose, oriai“, – akcentavo R. Urbonavičienė.
Kiek galėtų kainuoti tokia paslauga, anot vedėjos, priklausytų pagal gaunamas socialines paslaugas, tačiau kaip ir dabar, ne daugiau kaip 80 proc. asmens gaunamų pajamų.
Jotainių socialinės globos namams priklausantys grupinio gyvenimo namai žmonėms, turintiems intelekto ar protinę negalią, kiek daugiau nei ketverius metus veikia Venslaviškio gatvėje. P. ŽIDONIO nuotr.
Tokie grupinio gyvenimo namai turintiesiems intelekto ar protinę negalią kiek daugiau nei ketverius metus veikia Venslaviškio gatvėje. Jie priklauso Jotainių socialinės globos namams. Jų direktorius Kęstutis Mikalauskas tvirtina, kad toks modelis pasiteisino.
Visgi direktorius atkreipia dėmesį, kad tokiuose namuose gali gyventi tikrai ne visi asmenys. Jotainių socialinės globos namų pagrindiniame pastate apgyvendinami neįgalieji, kurie dažniausiai turi ne tik psichikos, intelekto, bet ir fizinę negalią, jiems būtinas lovos režimas. O šalia pagrindinio pastato įrengtuose butuose įkurdinami globotiniai, galintys be kitų pagalbos judėti ir bent kiek pasirūpinti savimi: geba ateiti į valgyklą, užimtumo centrą, padėti buityje.
„O į grupinio gyvenimo namus Venslaviškio gatvėje vyksta ganėtinai savarankiški asmenys“, – kalbėjo K. Mikalauskas.
Direktoriaus teigimu, šiame name komfortiškai gyvena dešimt asmenų, du iš jų globos namuose sukūrė šeimą.
Čia aplinka nedaug kuo skiriasi nuo įprastų namų. Vasarą globotiniai šiltnamyje augina daržoves, patys sukasi virtuvėje, net įsigijo šuniuką. Be to, net trims globotiniams pavyko susirasti darbą.
„O vienas mūsų globotinis per tuos metus net baigė vidurinę mokyklą, įgijo vairuotojo teises ir šį vasarį nusprendė palikti grupinio gyvenimo namus, pabandyti gyventi savarankiškai. Tai ilgas procesas, bet įdedant daug ir sunkaus darbo įmanomos ir tokios sėkmės istorijos“, – pasidžiaugė Jotainių socialinės globos namų direktorius.
Visgi K. Mikalauskas abejoja, ar jų įstaiga dar steigtų tokius naujus grupinio gyvenimo namus.
Anot jo, į globos įstaigą patenka vis sunkesni globotiniai, kurie tikrai negalėtų gyventi pusiau savarankiškai.
„Į tokius namus žmonės turėtų patekti iš namų, o ne tokios įstaigos kaip mūsų. Stebime, kad sulaukiame tik labai sunkių ligonių, kurių jau negalime apgyvendinti grupinio gyvenimo namuose“, – pasakojo K. Mikalauskas.
Pasak jo, šiuo metu laisvų vietų įstaigoje nėra: trumpalaikė iki pusmečio priežiūra teikiama 17 pacientų, o dar 168 neįgalieji gauna ilgalaikę priežiūrą.
„Šiuo metu eilėje laukia 16 žmonių – eilė metams į priekį“, – sakė K. Mikalauskas.
