G. Kartano nuotr.

Ne suprasti, o pajusti

Ne suprasti, o pajusti

Menininko Eugenijaus Nalevaikos personalinėje parodoje „a plius a“ lankytojui teks ilgiau užsibūti, stabtelint prie eksponuojamų naujausių šio tapytojo kūrinių.

Beveik visi paveikslai sukurti per pastaruosius trejus metus. Ilgą laiką kūręs tik akvarele, pastaraisiais metais dailininkas gana dažnai savo tapybiniams sumanymams pasitelkia ir akrilinius dažus, ką ir sufleruoja parodos pavadinimas „a plius a“.

„Nuo mažens žinojęs, kad nori būti dailininku, tuomet dar negalvojo, kad pagrindine meninės raiškos priemone kažkada taps akvarelė. Tačiau tas subtilus reljefo linijų bangavimas, migla virš miškų, stebuklingas švytėjimas pro pušų kamienus, matyt, buvo toks ryškus ir giliai įgulęs į atmintį, kad daugelyje Eugenijaus kūrybos vaizdinių net nieko nežinodamas gali atrasti subtilią Lietuvos kraštovaizdžio ir dzūkiškos raudos estetiką. Retai ji bus atvirai atpažįstama. Todėl prie paveikslų teks sustoti, sugrįžti, panirti ir bandyti patirti. Ne suprasti, o pajusti“, – parodos anotacijoje rašo menotyrininkė Jovita Nalevaikienė.

E. Nalevaika, gimęs, augęs ir mokęsis Kaune, daugeliui netikėtai prieš porą metų tapęs uteniškiu, šįkart savo kūrybą pristato Panevėžyje.

Pasak J. Nalevaikienės, šio tapytojo kūrybos ir gyvenimo etapai yra natūraliai susiję, kai daugiau dėmesio tekdavo administraciniam darbui, mažiau laiko likdavo kūrybai.

„Būta įvairių ieškojimų – minimalizmo dideliuose formatuose, rodos, neįmanomai sodrios rudos ir mėlynos akvarelėje, baltos drąsos ir suskaidyto violeto… Pastarųjų metų motto „mažiau yra daugiau“ – ne madingo tapusio šūkio interpretacija, o asmeniniais patyrimais pagrįstas kūrybos segmentas, itin sustiprintas dar ir pastarųjų metų patirtimis, kai atėjo gilus suvokimas, kad nebūtina popieriaus lakšto ar drobės nuo krašto iki krašto užpildyti spalvomis, o mažiau kalbant galima pasakyti daugiau“, – pažymi menotyrininkė.

Anot jos, jei mėgintume E. Nalevaikos kūrybą lyginti su kraštovaizdžiu, pirmiausia reikėtų kalbėti apie Dzūkijos smėlynus, kalveles ir pušis. Tolimame Varėnos rajono kaime prabėgusios vaikystės vasaros, dzieduko bitės ir šimtametės obelys sode paliko ryškų pėdsaką būsimo menininko vaizduotėje.

Parodoje pristatomi naujausi kūrybos pavyzdžiai, nes beveik visi paveikslai sukurti nuo 2020-ųjų. Kai kuriuose galbūt bus galima atpažinti gamtinių reljefų – dzūkiškų ar aukštaitiškų – linijas, kituose – tolimų kelionių įspūdžius, dar kituose – meditatyvius apmąstymus apie akvarelės sluoksnių nuoseklumą, peršviečiamumą, vandens ir pigmento žaismės (ne)atsitiktinumą.

„Atkreipkite dėmesį, kiek daug vietos ir erdvės daugelyje paveikslų palikta jūsų, mieli žiūrovai, minčiai, vaizduotei, fantazijai. Išdrįskite pasinaudoti šia galimybe. Kilkite, skriskite, nerkite, banguokite kartu su dailininko rankos nuvesta linija, švieskite ir švytėkite su akvarelės sluoksniais, turtėkite su sodriu mėlio ir bordo barchatu.
Atraskite savo vidinio menininko balso aidą Aukštaitijos aukštumose ir Augio akvarelėse. Štai, kiek daug jums dar ir dar ne kartą – a plius a…“ – kviečia J. Nalevaikienė.

E. Nalevaikos paroda „a plius a“ Panevėžio dailės galerijoje veiks iki balandžio 1 dienos.

G. Kartano nuotraukos

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų