Mokslininko akiratyje – mėlynoji šviesa

Mokslininko akiratyje – mėlynoji šviesa

Turbūt retai susimąstome, kaip sudėtingi moksliniai tyrimai gali pasitarnauti mums patiems ar net visai žmonijai. Su mokslininkų grupe Vokietijoje šiuo metu dirbantis panevėžietis Eimantas Dūda sudėtingus fizikinius tyrimus ir sprendimus perkelia į realų gyvenimą – nagrinėja OLED prietaisų galimybes.

 

Eimantas Dūda šiuo metu eina jaunesniojo mokslininko pareigas europiniame projekte „TADFlife“ ir tuo pat metu siekia mokslų daktaro laipsnio. Panevėžietis dirba nedideliame Bavarijos žemės mieste Bairoito universitete, Vokietijoje, žinomos profesorės Anos Kohler vadovaujamoje minkštosios materijos optoelektronikos grupėje.

Sudėtingi E. Dūdos tyrimai susiję su TADF tipo organinių molekulių, sukurtų organiniams šviesą skleidžiantiems prietaisams (OLED), spektroskopijos tyrinėjimais. Tokie prietaisai yra gan plačiai naudojami televizorių ar mobiliųjų telefonų ekranuose. Pasak E. Dūdos, OLED pagrįstų ekranų privalumas – mažesnės energijos sąnaudos, paprastesnė gamyba, ekranų lankstumas. Būtent dėl savo lankstumo tokie prietaisai naudojami ir medicinos tikslais – pavyzdžiui, gaminami specialūs šviečiantys pleistrai odos vėžiui gydyti.

Tiria šviesą

Pagrindiniai E. Dūdos atliekami moksliniai eksperimentai yra naujų organinių molekulių, sukurtų OLED prietaisams, tyrinėjimas, pasitelkiant nanosekundinius lazerius. Lazerio pulsas sužadina organinę molekulę, kuri tuomet išspinduliuoja tam tikrą šviesą. Būtent tą šviesą ir tyrinėja panevėžietis mokslininkas.

Anot jo, gauta informacija apie molekulių skleidžiamą šviesą, jos gyvavimo trukmę, padeda suprasti molekulėje vykstančius fizikinius procesus ir identifikuoti vietas, kur molekulė dar gali būti patobulinta.

Per dvejus metus Eimantui su bendraautoriais jau pavyko išleisti tris mokslines publikacijas. Bendradarbiaujant su Šv. Andriaus universitetu Škotijoje, šiuo metu ruošiamos dar dvi naujos mokslinės publikacijos, kurios netrukus bus pristatytos.

Patirtimi dalijasi su pasauliu

Viena iš laboratorijų Bairoito universitete Minkštosios materijos optoelektronikos grupėje.

Anot E. Dūdos, mokslinio pobūdžio darbas yra ganėtinai laisvas – pats gali pasirinkti, kokias užduotis ir darbus norėsi nuveikti, kelintą valandą juos pradėsi ir baigsi.

E. Dūda dar ir dėsto universiteto studentams – prieš dvejus metus jis pradėjo darbuotis Bairoito universitete, ten veda fizikos laboratorinį kursą bei yra atsakingas už laboratorinių darbų aprašymų taisymą ir įvertinimą.

„Pagrindinė dienos veikla yra mokslinės literatūros apžvalga, eksperimentai, duomenų analizė, įvairios diskusijos su kolegomis bei straipsnių rašymas. Kelis kartus per metus tenka vykti į projekto susitikimus bei konferencijas įvairiose šalyse, kur galima dalytis patirtimi su įvairių šalių mokslininkais bei pristatyti savo darbus platesnei auditorijai. Šiemet teko mėnesį stažuotis vienoje iš Šveicarijos bendrovių“, – pasakoja tyrėjas.

Mokslininkai perfekcionistai

Dar magistrantūros metais E. Dūda pradėjo ieškoti, kur galėtų geriausiai pritaikyti savo žinias bei įgūdžius. Kadangi jo išsilavinimas susijęs tiek su fizika, chemija, tiek su fotonika ir optoelektronika, ieškojo projekto, kuriame galėtų suderinti kiek įmanoma daugiau ar netgi visus šiuos dalykus.

„Turėjau galimybę pasilikti Jungtinėje Karalystėje, taip pat buvo pasiūlymų prisijungti prie mokslininkų grupių Prancūzijoje, Olandijoje ir Lietuvoje, bet projektas Bairoito universitete Vokietijoje pasirodė tuo metu tinkamiausias“, – sako jaunasis mokslininkas.

Vienas pastebėjimas, kuris mokslininkui ir Lietuvos iš karto krito į akį, tai vokiečių mokslo bendruomenės narių perfekcionizmas.

„Vokiečių mokslininkai, su kuriais teko bendrauti ir dirbti, kiekvieną užduotį nori padaryti nepriekaištingai“, – tvirtina E. Dūda.

Paklaustas, kuo gi skiriasi mokslininko kasdienybė Lietuvoje ir Vokietijoje, Eimantas sako didžiulio skirtumo nepastebėjęs – toks darbas yra panašus visose šalyse. Viskas priklauso nuo konkretaus vykdomo projekto ir išsikeltų užduočių.

Pasak E. Dūdos, jaunų žmonių sudominimas konkrečiu dalyku dar mokyklos suole yra bene didžiausias iššūkis.

Dirbs Lietuvai

Vokietijos regionas, kuriame E. Dūda dabar gyvena, pasak jo, be galo gražus. Vos per kelias valandas traukiniu galima pasiekti Alpes. Tiesa, anot jo, lyginant su Šiaurės Vokietija, pietuose esanti Bavarija yra konservatyvesnė, turi daugybę senųjų tebepuoselėjamų tradicijų.

Vokiečiai nemėgsta kalbėti angliškai, tad atvykus E. Dūdai labai pravertė dar mokykloje įgytos vokiečių kalbos žinios.

„Pačiomis pirmomis savaitėmis teko susidurti su painiais biurokratiniais procesais, bet po kiek laiko apsipratau ir pasinėriau į įprastą gyvenimo ritmą“, – sako panevėžietis.

Pasibaigus dabartiniam projektui, E. Dūda planuoja grįžti į Lietuvą tęsti mokslinę ar darbo veiklą.

Startas Panevėžyje

Dažnai įsivaizduojama, jog mokslininkai jau būdami vaikai lakstė su enciklopedija ir didinamuoju stiklu rankoje. Eimantas sako buvęs santūrus vaikas, mėgdavo leisti laiką gamtoje, skaityti knygas, važinėti dviračiu, keliauti.

Jo pažintis su tiriamuoju mokslu prasidėjo dar Juozo Miltinio gimnazijos suole. Devintoje klasėje pastebėjusi gabaus mokinio potencialą, su juo papildomai pradėjo dirbti fizikos mokytoja Vlada Kiūpelienė ir Eimantas tapo ne vienos fizikos olimpiados prizininku.

Tais pačiais metais E. Dūda įstojo į Nacionalinę moksleivių akademiją, kur taip pat papildomai mokėsi fizikos, o sesijų metu įvairiuose Lietuvos miestuose turėjo galimybę klausytis paskaitų, kuriose buvo dėstoma sudėtingesnio lygio fizikos medžiaga.

Vienuoliktoje klasėje jis perėjo į Juozo Balčikonio gimnaziją. Ten atskleisti visą fizikos mokslo magiją jam padėjo mokytoja Romualda Samienė. Prieš šešerius metus baigęs gimnaziją, E. Dūda išvyko mokytis į Durhamo universitetą Anglijoje, įgijo fizikos ir chemijos bakalauro laipsnį. Po trejų metų persikėlė į legendomis apipintą Škotiją mokytis fotonikos ir optoelektronikos magistrantūroje Šv. Andriaus ir Herioto ir Vato universitetuose.

„Po magistrantūros prisijungiau prie dabartinio projekto Vokietijoje, jau po metų turėčiau pabaigti ir doktorantūros studijas“, – sako pašnekovas.

Fizikos ir chemijos duetas

Mokykloje Eimantui labiausiai patiko gamtos ir tikslieji mokslai, nors ir kalbos sekėsi tikrai gerai. Labiausiai jam norėjosi studijuoti kažką, kas būtų susiję su fizika ir chemija, bet apie konkrečią profesiją dar negalvojo. Tiesiog gilinosi į sritis, kurios atrodė įdomios.

Išskirtiniais gabumais apdovanoto panevėžiečio nepaleido mintis rinktis fizikos ar chemijos studijas, tačiau Lietuvoje abu dalykus suderinti nėra paprasta – būtų tekę pasirinkti tik vieną.

Durhamo universitete Anglijoje yra siūlomos vadinamosios Natural Sciences programos, kai galima mokytis kelių gamtos ar tiksliųjų mokslų. Pasak Eimanto, galimybė kartu studijuoti fiziką ir chemiją turbūt ir buvo viena iš priežasčių, kodėl jis pasirinko bakalauro studijas būtent šiame universitete.

Sausa teorija neįdomi

Pirmoji rimta E. Dūdos sąsaja su tiriamuoju mokslu buvo per bakalauro studijų atostogas. Tą laiką jis leido Vilniuje – darbavosi Fizinių ir technologijos mokslų centre, profesoriaus Arūno Krotkaus vadovaujamoje Optoelektronikos laboratorijoje. Būtent šioje vietoje E. Dūda susipažino su terahercų mokslu ir spektroskopija.

„Būtent šios praktikos metu galėjau patirti, koks įdomus gali būti mokslininko darbas“, – sako Eimantas.

Pasak E. Dūdos, jaunų žmonių sudominimas konkrečiu dalyku dar mokyklos suole yra bene didžiausias iššūkis. Sausomis teorijos žiniomis bus sužavėtas retas mokinys.

„Man pasisekė, kad turėjau puikius mokytojus, galinčius sudominti savo mokomu dalyku. Tačiau tokia situacija yra tikrai ne visose Lietuvos mokyklose“, – pastebi mokslininkas.

E. Dūda svarsto, jog ateityje situacija turėtų keistis. Šiuo metu kuriamos įvairios nuotolinio mokymo platformos, norimu sudėtingumo lygmeniu leidžiančios mokytis mėgstamą dalyką, padedant geriausiems savo srities specialistams. Tokia sistema, Eimanto nuomone, turėtų suvienodinti galimybes visiems Lietuvos mokiniams.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų