P. Židonio nuotr.

Miniatiūrinės knygos – Lietuvos rekordininkės

Ar esate vartę vos kelių milimetrų dydžio knygelę? Tokių miniatiūrinių leidinių, jei ne pavartyti, bent apžiūrėti galima Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje eksponuojamoje unikalioje parodoje „Miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“.

Kolekcininkas šiaulietis Jonas Nekrašius panevėžiečiams pristato surinktas mažiausias lietuviškas knygelės ir knygų ženklus, kurių dauguma – miniatiūriniai.

Pasaulyje tai ganėtinai svarbi kolekcionavimo sritis, kadangi šitaip parodomas ir poligrafijos, ir dailininkų, ir knygininkų meistriškumas. Mūsų šaliai labai svarbu tokią kolekciją turėti, kad galėtume sudominti kitų šalių kolekcininkus, dailininkus, menotyrininkus“, – sako kolekcininkas J. Nekrašius, ekslibrisus pradėjęs rinkti nuo 1975 m., vėliau labai susidomėjęs minimalizmu ir mažiausiomis knygomis bei miniatiūriniais jų ženklais.

Kolekcininkas kai kuriuos ekslibrisus įsigijo pats, kai kuriuos dovanų yra gavęs iš pačių autorių ar savo draugų.
Panevėžiečiams jis atvežė žymių Lietuvos dailininkų Vytauto Janulio, Viliaus Šliuželio, Alfonso Čepausko, Vinco Kisarausko ir kitų darbus.

Mažiausias knygos ženklas

V. Nekrašiui itin brangūs oforto technika sukurti Pauliaus Arlausko bei Vaidoto Janulio sudėtinga šilkografijos technika atlikti miniatiūriniai ekslibrisai.

Parodoje eksponuojamas ir pats mažiausias knygos ženklas, kurį sukūrė P. Arlauskas. Šis ekslibrisas netgi įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

„Ekslibrisas negali egzistuoti be knygos. Miniatiūrinių ekslibrisų paskirtis pažymėti miniatiūrines knygeles. Todėl sujungiau juos į vieną ekspoziciją. Kai yra miniatiūrinė knygelė, jai pažymėti reikalingas miniatiūrinis ženklas. Man yra sukurti miniatiūriniai knygos ženklai, antspaudai ir jais pažymiu miniatiūrines knygeles, kurios tuomet įgauna dvigubai didesnę vertę“, – kalbėjo parodos rengėjas J. Nekrašius.

Parodoje eksponuojamos ir mažosios Viliaus Užtupo knygelės. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti miniatiūrines knygeles, tarp kurių yra ir šalies rekordą pasiekusi „Lietuvai 1000 metų“ (9,2 x 9,6 mm).

Vėliau šį rekordą pagerino Vytautas Kusas, išleidęs miniatiūrinę knygutę (9 x 8 mm) „Pojūtis“, kurioje tilpo trys miniatiūros ir jo eilėraštis, sudėtas į 56 leidinio puslapius. Ši knygelė išleista 50 egzempliorių tiražu.

V. Nekrašiaus teigimu, išleisti miniatiūrinę knygelę kur kas sudėtingiau negu įprasto formato. Tai sudėtinga užduotis leidėjams, todėl viskas labai priklauso nuo užsakovų iniciatyvos.

Knygnešių kišenėse

Paroda „Miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas“ skirta ir Lietuvių kalbos metams, ir Knygnešio dienai, minėtai kovo 16-ąją.
Pasak V. Nekrašiaus, lietuvių kalbą reikia puoselėti ir branginti, suprasti nepaprastą jos vertę, o ši paroda prie to irgi prisideda.

Kad gimtoji kalba būtų išsaugota, didžiulį darbą nuveikė knygnešiai.

Jų gabenamos knygos nebuvo tokios miniatiūrinės, kokios eksponuojamos parodoje, tačiau palyginti nedidelių formatų, kad tilptų kišenėje. Nedidelės buvo ir maldaknygės, kurias turėjo kiekvienas tikintis žmogus.

Pradžia – XVI amžiuje

Lietuvoje pirmosios miniatiūrinės knygelės pasirodė XVI amžiuje. Žymus spaustuvininkas Pranciškus Skorina (apie 1490 m. – prieš 1541) – pirmasis mažo formato knygų leidėjas Lietuvoje. Jo „Mažoji kelionių knygelė“ išleista 1522 m. Vilniuje.

1549 m. balandžio 20-ąją H. Veinreicho spaustuvėje išspausdinta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo antroji lietuviška knygutė – pirmasis lietuviškas giesmynas „Giesme Š. Ambraziejaus, bei Š. Augustina…“ Šios 13-os puslapių knygutės formatas – 105 x 65 mm.

Paroda veiks iki balandžio 1 d.

Knyga riešuto kevale

Kurti miniatiūrines ir net mikroskopines įprastų daiktų versijas, įskaitant knygas, imtasi prieš kelis tūkstančius metų. Senovės Romos rašytojas Plinijus Vyresnysis remdamasis Ciceronu minėjo, kad auksarankiai „išleido“ „Iliadą“ ant plono pergamento, telpančią į riešuto kevalą.

Tradicija kurti miniatiūrines knygas išliko Europoje ir žlugus Romos imperijai. Ypač išpopuliarėjo iš pradžių rašytos ranka, o paskui spausdintos Evangelijos, psalmynai ir maldaknygės.

Tobulėjant technologijoms miniatiūrinės knygos tapo ypač mažos. Mažiausia knyga nuo 2007 m. laikomas M. D. Čaplino tekstas „Teeny Red from Turnip Town“, 100 egz. tiražu išleistas Kanados dailininko Roberto Čaplino ir net gavęs tarptautinį standartinį knygos numerį ISBN.

Knygos matmenys – vos 0,07 x 0,10 mm, tai yra vienas šlifuoto silicio kristalo lapas su 30 „puslapių“, išdėstytų kaip lentelės langeliai, su fokusuotu galio jonų pluoštu užrašytomis raidėmis. Knyga buvo pagaminta Vankuverio (Kanada) universitete ir kainavo 15 tūkst. JAV dolerių. Kiekvieno „puslapio“ dydis yra 11×15 mikronų (žmogaus plauko storis yra apie 70 mikronų).

Šį kūrinį perskaityti galima tik per elektroninį mikroskopą arba įsigijus „didelį leidinį“ – įprasto dydžio knygą, išleistą 2012 m.