Minčių dėlionė

Kartais atrodo, kad minčių dėlionei labiau tiktų ne poezija, o proza. Tarsi rašomas eilėraštis, o gal patogiau būtų miniatiūra ar esė? Verta pasvarstyti. Tačiau tai pačių jaunųjų kūrėjų pasirinkimas. Geriau paskaitykim ir pasidžiaukim.

Kristupas Dirsė (12 kl.)

Mokytoja Emilija Gedraitienė: „Linkiu Kristupui ir studijuojant, ir ateityje nepamesti mąslaus žvilgsnio į pasaulį.“

Nenutrūkstamas virsmas

Žmogus, vėjo plėšomas, audros vejamas,
Tarsi medis stovi tvirtai kalvos šlaituose,
Šlovės ir apmaudo apimtas, apaugęs gėlėmis,
Įstabiai pasaulin įsilieja su nepaprasta jėga.

Jis tęsia savo kelionę, nebijodamas kliūčių,
Jo širdis – švytintis žibintas, potyrių pilnas.
Jis žmogus, ambicingas, valingas, audringas,
troškimais nepaliaujamais trykšta.

Tai žmogus, kuriuo didžiuojasi mano širdis,
Kuris žengia drąsiai, nors lengva susižeisti,
Nesiekia pagalbos, stovi tvirtai už save ir prieš save.
Ir sako sau: yra TOKS žmogus.

Į pasaulį „palaidomis akimis“?

Kiekvienas žvilgsnis į pasaulį suteikia norą leistis į laimės apimtą kelionę po gyvenimo gobeleną, apipintą stebuklų ir negandų, triumfų ir vargų bei daugybe žmogiškų patirčių. Kad ir koks pasaulis būtų, jis leidžia žmogui pasirinkti savo kelią: ar menininko (rašytojo, dainininko, aktoriaus), ar paprasto piliečio, ne visada meno vartotojo. Tačiau šiais laikais žmogus dažnai nori save išbandyti ir parodyti savo vidinius jausmus, pasirinkdamas tokį kelią, kuris jį nuvestų į naujus atradimus, o gal ir nežinią. Taip atsiranda ir šių laikų komikai, kurie įžiebia individų viduje ryškią naują šviesą, suteikiančią laimės akimirkų bei pasitikėjimo savimi. Pradeda vystytis komedijos pasaulis, šiandien toks populiarus, norint pabėgti nuo realybės. Komedijos pasaulis yra vienas iš tų gyvenimo laukų, kurie sukelia didžiulį susidomėjimą ir intrigą tarp panašių žmonių. Kodėl? Toks dalykas gali būti ne tik kaip linksmybių ar juoko įrankis, bet ir svarbi socialinės kritikos ir politinio komentavimo priemonė. Taip populiaru ir dėl jausmo, kuris apima norint būti visko dalimi. Kartą garsus XX a. britų komikas Fredis Staras yra pasakęs: „Nežinau, kaip tai paaiškinti, bet atrodo, kad pasaulis užsidaro prieš mane. Atrodo, kad viskas vyksta per greitai, ir aš negaliu suspėti.“ Matyt, todėl šis žmogus ėmėsi parodijuoti pasaulį. Tokio dalyko kaip komedijos ir reikia, kai šiandien daliai žmonių pasaulis tampa lyg baisi ir nenuspėjama vieta, kurioje gali būti sudėtinga išlaikyti orią žmogišką laikyseną. „Palaidos akys“ kartais praskaidrina akimirkas. Pritariu. Pasijuokime. Kartais… Bet nenupiginkime visko: pasaulį galime padaryti gražia ir nuostabia vieta, jei tik padėsime vieni kitiems ir klausysimės savo balso, siekiančio darnos. Gal tai naivu? Atsakykite, kaip norite, bet aš galvoju taip.