-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
LLRI Lietuvos savivaldybių indeksą sudarė jau septintą kartą. Jame pagal daugybę kriterijų apžvelgiama, kaip kiekvienoje savivaldybėje 2017 metais kurtos sąlygos gyventojams, investuotojams ir valdymui.
Tyrimo lyderiai nesikeičia metai iš metų. Vienais metais šią karūna matuojasi Vilnius, kitais – Klaipėda. Pastaroji šiemet pirmauja tarp šešių didžiųjų miestų savivaldybių dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių, gaunančių socialines pašalpas.
Jau antrus metus Panevėžys minėtame šešių didžiųjų miestų savivaldybių indekse – penktas ir lenkia tik Alytų.
„Jei ekonomikos augimą prilygintume upės tėkmei, vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja į priekį“, – apibendrina indeksą sudariusio LLRI ekspertai.
Pagal visus tyrėjų pasirinktus rodiklius savivaldybės iš viso galėjo surinkti 100 indekso taškų. Klaipėda šiame sąraše pelnė 67 balus, Vilnius – 64, o Panevėžio miestui skirti tik 43 balai.
„Jau ne pirmi metai Panevėžys išlaiko žemesnį investicijų skaičių tarp didžiųjų savivaldybių. Bet jei jį lyginsime su rajonu, miestas vis tiek lieka traukos centru visame regione“, – bandė guosti LLRI analitikas Martynas Tininis.
Vienam panevėžiečiui praėjusiais metais teko 1397 eurai materialinių investicijų (palyginti su 2235 eurų vidurkiu) ir 2760 eurų tiesioginių užsienio investicijų (palyginti su 5347 eurų vidurkiu).
Į prasčiausiųjų sąrašą panevėžiečiai pakliuvo ir dėl ekonominio aktyvumo rodiklių. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, veikė mažiau ūkio subjektų, išduota ar pratęsta mažiau verslo liudijimų, išduota mažiau statybos liudijimų.
Nedarbo lygis bei ilgalaikių bedarbių skaičius Panevėžio savivaldybėje viršijo didžiųjų miestų vidurkį (nedarbo lygis – 7 proc., palyginti su 6,9 proc., ilgalaikių bedarbių – 20,8 proc., palyginti su 19,1 proc. vidurkiu). Tačiau M. Tininis priduria, kad tiek nedarbas, tiek ilgalaikių bedarbių dalis čia mažėjo sparčiau nei kitur.
„Panevėžio miestas, kaip ir rajonas, vis dar šlubuoja dėl didelių nedarbo rodiklių. Bet matoma tendencija, kad iš didžiųjų savivaldybių tik Panevėžyje ir Alytuje nedarbas mažėja, o kitose – stagnavo ar net augo. Tai šioks toks spindulėlis, rodantis, kad situacija šioje srityje gerėja“, – komentavo analitikas.
Panevėžio mero pavaduotojui, laikinai einančiam mero pareigas P. Luomanui indekso sudarymo kriterijai ne visai suprantami.
Deja, kaip ir ankstesniais metais, privataus kapitalo trūkumas viešojo transporto sektoriuje Panevėžiui lėmė palyginti prastą transporto srities įvertinimą. Dėl skaidrumo savivaldybei patartina skelbti daugiau viešųjų konkursų transporto maršrutams.
Panevėžyje labiausiai tarp didžiųjų miestų sumažėjo verslo liudijimų skaičius tūkstančiui gyventojų, palyginti 2017 ir 2016 metus.
Praėjusiais metais čia daugiausia iš kitų didžiųjų miestų mažėjo gyventojų – natūrali miesto gyventojų kaita siekė –0,4 proc.
Yra ir gerų naujienų – Panevėžys dėmesio susilaukė dėl žemiausių mokesčių už verslo liudijimus. Čia tokia veikla kainuoja apie 144 eurų, o kitur vidutiniškai verslo liudijimui išleidžiama suma siekia 275 eurus.
Mažesnis (0,8 proc.) nei vidutiniškai pagrindinis nekilnojamojo turto tarifas.
„Daugelis savivaldybių šį tarifą paliko 1 proc., o štai Panevėžyje – 0,8 proc.“, – palygino M. Tininis.
Panevėžiečiams analitikas negailėjo pagyrų dėl sumažintų skolų. 2017 m. jos sudarė 17,2 proc. biudžeto pajamų, o vidutinė skola tarp didžiųjų miestų buvo didesnė – 34,9 proc. Taip pat dėl to, kad minėta skola mažėjo sparčiau nei kitur.
„Pasitempti Panevėžio miestui dar yra kur, reikėtų padidinti investicijas, skelbti daugiau viešųjų pirkimų dėl transporto organizavimo“, – patarė LLRI ekspertas.
Panevėžio mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Petras Luomanas neskuba liūdėti dėl LLRI parengto indekso. Jo nuomone, objektyviai vertinant kiekvieną miestą ar rajoną neužtenka vien skaičių ar tam tikrų rodiklių. Gyvenime esą kai kas gali atrodyti visai kitaip, nei yra iš tiesų.
„Žiūrėdami į investicijas, jie nemato, kiek projektų mes esame parengę ir laukiame finansavimo. Tik gausime pinigų ir viskas pajudės. O kol to nėra, analitikai temato skaičius“, – sakė pašnekovas ir patikino, kad Panevėžys šioje srityje tikrai vietoje nestovi.
Taip pat, anot jo, jei ne šiais, tai kitais metais viskas išsispręs dėl viešojo transporto paslaugų skaidrumo. Panevėžio miesto savivaldybei bus privalu atskirti vežimo ir jo organizavimo sektorius bei kiekvienam jų skelbti viešuosius pirkimus. Beje, šie dar bus ir tarptautinio lygio.
„Tokie pokyčiai yra būtina sąlyga, kad gautume dešimt naujų autobusų. Šiemet šitos prievolės gal nebespėsime įgyvendinti, bet kitais metais jau teks. Ateityje mūsų gyventojus gali vežioti net ir latviai, nes tai bus tarptautiniai konkursai“, – patikino laikinasis meras.
Dėl nedarbo ir ilgalaikių bedarbių P. Luomanas taip pat abejojo. Čia, anot jo, kaip ir visoje Lietuvoje, dar yra nemažai šešėlio, kad būtų galima teisingai suskaičiuoti tikruosius bedarbius.
„Nežinau, ar čia gerai, ar blogai tokie indeksai, reitingai. Mano nuomone, tokie tyrimai nėra visai aiškūs ir skaidrūs“, – teigė P. Luomanas.
Panevėžio rajonas 2017 metais pagal LLRI atliktą analizę buvo lygiavertis Tauragės ir net Kėdainių rajonui, kurio ekonomikos lygis atrodo gana aukštas. Visi trys rajonai surinko po 60 balų iš 100.
„Panevėžio rajonas kartu su trimis kitomis mažosiomis šalies savivaldybėmis užėmė 9–11 vietas. Rajonas, priešingai nei miestas, gerai įvertintas dėl transporto organizavimo skaidrumo. Šioje srityje skelbti viešieji pirkimai visiems maršrutams ir visus juos aptarnavo privatus sektorius“, – sakė pašnekovas.
Gerai įvertinta ir savivaldybės valdymo sritis. Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. užimtų pareigybių skaičius administracijoje, palyginti su gyventojų skaičiumi, buvo mažesnis nei vidutinis tarp mažųjų savivaldybių (6,6 pareigybės tūkstančiui gyventojų, palyginti su 7,6 vidurkiu), tačiau tai nesutrukdė beveik visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku.
Panevėžio rajono savivaldybė pasižymėjo ir žemais mokesčiais. Praėjusiais metais pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, kaip ir 2016 m., buvo mažiausias Lietuvoje – 0,3 proc., palyginti su 0,7 proc. vidurkiu. Verslo liudijimų kaina taip pat buvo viena palankiausių (40 eurų, palyginti su 115 eurų vidurkiu).
„Mokesčių politika Panevėžio rajone įvertinta aukščiausiais balais. 40 eurų už verslo liudijimą tikrai nedaug, net Radviliškyje jis kainuoja 87 eurus. Tą pačią vietą užėmusiuose Kėdainiuose kaina siekia 103 eurus, Tauragėje – 80 eurų“, – skaičiavo M. Tininis.
Panevėžio rajone surinktas mažiausias vidutinis fiksuotas pajamų mokestis už verslo liudijimą.
Labiausiai Panevėžio rajono vertinimui pakenkė prasti švietimo rodikliai. Kaip ir 2016, taip ir 2017 metais moksleiviai valstybinius brandos egzaminus čia išlaikė palyginti prastai – surinko vidutiniškai 41,7 balo iš 100 (mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 45,8 balo).
Panevėžio rajono meras P. Žagunis patikino, kad įvairiais būdais stengiamasi pakelti mokymosi lygį rajone, bet kone tūkstantį geriausių mokinių esą nutraukia Panevėžio gimnazijos. Velžio gimnazijoje, pasak pašnekovo, visi niekaip negali tilpti, o kuriant geresnes sąlygas kitose mokyklose gabių vaikų skaičiaus išsaugoti vis tiek nepavyksta.
Panevėžio rajono meras P. Žagunis dauguma rodiklių patenkintas, nors pripažįsta, jog problemų yra.
Žiūrėdamas į kitus rodiklius meras savo Savivaldybe patenkintas.
„Kai vieta reitinge nebloga, visada džiaugiamės. Detalių neišnagrinėjau, bet jei esame kartu su Kėdainių rajono savivaldybe, kur ekonomika tokia kieta ir didelį indėlį prideda miestas, mes labai didžiuojamės. Esame nuskriausti, kad neturime rajonui priklausančio miesto, bet savo pasiekimais nuo kitų mažų savivaldybių neatsiliekame“, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Rajono vadovas patenkintas žema verslo liudijimų kaina, kuri trečius metus savivaldybėje – tik euras. Nors iš šio mokesčio lėšų surenkama nedaug, toks gestas esą moralinė paskata smulkiesiems verslininkams. Atpiginus verslo liudijimus rajone įsiregistravo daugiau įmonių nei anksčiau.
„Ar čia iš tiesų pasiteisino, skaičiais sunku pasakyti. Bet tikimės, kad mums pavyko padaryti kiek geriau“, – pabrėžė P. Žagunis.
