-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas ir neabejotinai viena iškiliausių XX–XXI a. Lietuvos asmenybių visada pabrėždavo ypatingą, netgi skausmingai artimą, ryšį su Panevėžiu – miestu, kuriame gimė ir augo, kurį išvykęs vadino didžiausiu, o gal iš vieninteliu savo praradimu.
Kitą savaitę miestas nusilenks vienam talentingiausių ir unikaliausių Lietuvos filosofų – ketvirtadienį Dailės galerijoje A. Šliogeriui oficialiai bus suteiktas Panevėžio garbės piliečio vardas.
Iškilmingoje ceremonijoje Garbės piliečio regalijas meras įteiks filosofo sutuoktinei Zitai Šliogerienei.
Gruodį bus trejetas metų, kai vieno ryškiausių mąstytojų nebėra tarp gyvųjų. Tačiau jo skvarbūs, didžiąsias gyvenimo tiesas gvildenantys ir pamatinių vertybių gelmes atveriantys tekstai išliks Lietuvos filosofijos istorijoje, taip pat daugelio širdyse.
Ir Panevėžys ne atsitiktinai Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijai pasirinko trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Tądien visame pasaulyje minima Filosofijos diena.
Į A. Šliogerio pagerbimo vakarą susirinks ne tik panevėžiečiai. Šį mąstytoją, jo mintis, tekstus prisimins, apie juos kalbėsis ir į Aukštaitijos sostinę suvažiavę filosofijos bendruomenės žmonės: A. Šliogerio artima bičiulė, literatūros tyrinėtoja prof. Viktorija Daujotytė, vienas žymiausių jo mokinių prof. Naglis Kardelis, Justas Kučinskas, pokalbį moderuos Rytis Zemkauskas.
Muzikinius kūrinius dovanos Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas.
A. Šliogerio kandidatūrą Panevėžio garbės piliečio apdovanojimui pateikė G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka. Tam vienbalsiai pritarė mero potvarkiu sudaryta komisija bei miesto Taryba.
Su Bitės biblioteka A. Šliogerį visada siejo ypatingas ryšys. Joje vyko daug įsimintinų ir šiltų renginių, susijusių su garsiausiu Lietuvos ir vienu iškiliausių Rytų Europos filosofu. Išleidęs kiekvieną naują knygą, vis skubėdavo ją pristatyti Panevėžyje.
Tas ryšys nenutrūko ir garsiajam mąstytojui iškeliavus anapus. Bibliotekos rankraštynuose saugomi filosofo dovanoti rankraščiai, o jo žmona Z. Šliogerienė padovanojo ypatingą dovaną – asmeninę A. Šliogerio biblioteką.
Koks svarbus A. Šliogeriui buvo gimtasis Panevėžys, atsiskleidžia jo filosofijoje. Šiam miestui jis teikė didžiulę reikšmę savo gyvenimui bei asmenybės formavimuisi.
„Visus mus jungia prieraišumas prie šito miesto. Kuo labiau senstu, tuo labiau jaučiu“, – kalbėjo mąstytojas, jautęs ypatingą meilę Aukštaitijos sostinei.
Reikėtų skaityti gerokai daugiau šio mokslininko pasisakymų apie miestą, kuriame jis gimė ir augo – vargu ar kur kitur galėtume pajusti tokį ypatingą artumą su kraštu, kur skleidėsi pirmosios pažintys su aplinka ir pasauliu.
„(…) sulaukęs penkiasdešimties aš supratau, kad turėjau tik vieną absoliutą, kuris man brangesnis ir už poną Dievą. Ir tai buvo tas nusmurgęs lygumų miestelis, susigūžęs po niūriu Šiaurės dangumi, ta vienintelė vieta ir vietovė, kurią aš galiu vadinti savo namais ir tėviške. Kiti miestai ir kitos platumos man netapo nei tikru prieglobsčiu, nei juolab namais. Visur jaučiausi svetimas ir svečias. Tik Panevėžys kadaise keistam mano gyvenimui suteikė pastogę, prijaukino dangų ir žemę, parodė paprastus, bet šventus dalykus, iš kurių bylojo šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis“, – rašė A. Šliogeris.
„…kai menu Panevėžį ar mąstau apie tai, ką man reiškia „sugrįžti į Panevėžį“, mano mąstymas persikelia iš galvos į širdį. Nebelieka jokių metafizikų, jokių cogito ergo sum. Lieka viena – skaudanti širdis. Nes Panevėžys man yra pats didžiausias, o gal ir vienintelis praradimas. Sugrįžti į Panevėžį man reiškia, tariant Prusto žodžiais, ieškoti prarastojo laiko. O tam tikra prasme – ieškoti absoliuto“, – teigė jis.
A. Šliogeris gimė 1944 metais Panevėžyje, mokytojų šeimoje. Jo tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją.
Šeima gyveno sodyboje tuomečiam miesto pakrašty, Šermukšnių gatvėje, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius. Čia tebestovi A.Šliogerio gimtasis namas.
Pirmieji jo mokslai krimsti tuometėje Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė V. Žemkalnio gimnazija). Ją A. Šliogeris 1962 metais baigė aukso medaliu.
Šioje mokykloje įgytos žinios buvo pirmasis būsimo filosofo laiptelis į mokslo aukštumas. Paskui ėjo studijos Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete, vėliau – Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantūroje. Ilgus metus A. Šliogeris buvo Vilniaus universiteto dėstytojas, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2012 metų – profesorius emeritas.
„Jei visų laikų lietuvių filosofus vertintume remdamiesi vien filosofinės minties originalumo ir filosofinių intuicijų savitumo kriterijumi, Arvydą Šliogerį turėtume pripažinti ne tik iškiliausiu šiuolaikiniu, bet ir iškiliausiu visų laikų Lietuvos filosofu“, – yra pasakęs A. Šliogerio mokinys doc. dr. Naglis Kardelis.
Savo mokytoją jis gretino su Sokratu, Martinu Haidegeriu ir kitais garsiais mąstytojais.
