Pasiekti lizdą – užduotis ne iš lengvųjų. Kai kur net automobilinis bokštelis tam per mažas. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Miestas ėmėsi kovų lizdų

Miestas ėmėsi kovų lizdų

Panevėžys, išbandęs įvairiausias kovos su varniniais paukščiais priemones – nuo fejerverkų iki balionų, jau nebe pirmą kartą imasi iš medžių iškelti jų lizdus.

Vis dėlto gali būti, kad jau netolimoje ateityje miestų gyventojams teks susitaikyti su šių triukšmingų paukščių kaimynyste – sparčiai nykstančią juodasparnių populiaciją ornitologai siekia įrašyti į raudonąją knygą.

Bebaigiamame atnaujinti Jaunimo sode penktadienį nuo ankstyvo ryto triūsė įmonės „Panevėžio gatvės“ darbuotojai. Pakelti automobilinio bokštelio, jie iš medžių rinko varninių paukščių lizdus.

Pasak įmonės meistro Vidmanto Jarašiūno, kadangi šiuo metų laiku kovai neperi, didelio triukšmo nė nekilo. Kitaip būtų pavasariop, kai paukščiai pradeda ruoštis perėjimui. Paukščių lizdus iš medžių leistina rinkti iki kovo 1 dienos. Vien per vakar dieną planuota jų iškelti iš 14 medžių. Jaunimo parke nebeliko aštuonių lizdų. Čia baigusi darbą, „Panevėžio gatvių“ komanda patraukė jų ardyti į daugiabučių kiemus.

Lizdai iškelti iš Ateities, Klaipėdos, Parko, Smėlynės, Tulpių gatvių namų kiemų.

Bijo invazijos į kiemus

Naikinti varninių paukščių namus – ne tokia jau paprasta užduotis. Pasak V. Jarašiūno, jiems pasiekti kartais nepakanka nė 18 metrų bokštelio. Kovai įsigudrina lizdus susisukti ir dvidešimties metrų aukštyje.

Besidarbuojant lizdų nuiminėtojams, Jaunimo parke sutikta netoliese gyvenanti Jolanta pasakojo, kad pastaraisiais metais varniniai paukščiai išties virto šio kvartalo galvos skausmu. Tik pradėjus tvarkyti parką, sparnuočiai aprimo.

„Anksčiau jų čia tikrai tiek nebūdavo, bet gal prieš dvejus trejus metus susinešė lizdus. Tos varnos gal ir netrukdytų, bet jų garsas… Nuo pat ryto krankimas neapsakomas“, – kalbėjo panevėžietė.

Jolanta viliasi, kad iškėlus lizdus ne tik parke, bet ir jo prieigose taps ramiau. Visgi moteris spėja, jog kova su triukšmingais sparnuočiai tuo nesibaigs – likę be namų paukščiai veikiausiai miesto nepaliks, tik persikraustys į kitą vietą.

Už kelių namų nuo parko, Marijonų gatvėje gyvenanti Ina vylėsi, kad varninių paukščių baidymo akcija – ne vienkartinė.

„Tos varnos – miesto bėda. Iš vienos vietos išbaidžius keliasi kitur. Bijau, kad iš parko išvarytos nesusisuktų lizdų mums po langais. Mūsų mikrorajonas išskirtinis savo žalumu, senais gražiais medžiais, to nėra kokiose Kniaudiškėse ar Molainiuose. Reikia tik neužleisti varnomis“, – sako Ina.

Neapsikentė statybininkų

Panevėžio savivaldybė ne pirmą rudenį skelbia karą varniniams paukščiams. Jų lizdai buvo iškėlinėjami iš medžių daugiabučių kiemuose, prie švietimo įstaigų.

Per ateinančias keletą savaičių tokie darbai bus atliekami Jaunimo parke, Smėlynės, Klaipėdos, Parko, Ateities gatvių kiemuose. Savivaldybė prašo ir gyventojų pranešti apie jiems problemų keliančių varninių paukščių lizdų vietas.

Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, varniniai paukščiai grįžta perėti į tą pačią vietą, tad neradę lizdo, matydami, kad vieta triukšminga, ieškosi ramesnės užuovėjos būsimiems jaunikliams. Pasak ekologės, toks baidymo būdas pasiteisino.

„Kur pernai nukėlėme lizdus, šiemet tose vietose jų jau nebėra“, – sako R. Taučikienė.

Kol kas nenuspręsta, ką daryti su Kultūros ir poilsio parką pamėgusiais kovais. Ten nutiesti nauji takai ir sunkiasvore technika jais važinėti negalima. Svarstyta lizdams iškelti samdyti aukštalipius, tačiau bėda, kad parko medžiai tam per daug ploni. Be to, pasak R. Taučikienės, nėra aišku, kaip elgtųsi kovai, čia neberadę lizdų. Pastebėta, kad parke prasidėjus atnaujinimo darbams, statybininkų triukšmo neapsikentę kovai persikėlė į kitą Parko gatvės pusę – daugiabučių kiemus. Neatmetama tikimybė, kad nukėlus lizdus, paukščiai gali imti perėti dar arčiau gyventojų langų.

Plungės vargai

Ieškodama civilizuotų būdų varniniams paukščiams iš miesto išvaryti, Panevėžio savivaldybė konsultavosi su kolegomis Plungėje. Ten Oginskių parke kovai baidyti pasitelkus plėšrųjį sakalą.

„Kovus iš parko išbaidė, bet jie persikėlė į daugiabučių rajoną, o tai – dar didesnė problema“. – atkreipė dėmesį R. Taučikienė.

Nors, anot jos, gyventojai norėtų, kad mieste visai neliktų varninių paukščių, visgi gamta nieko nesukuria atsitiktinai: kiekviena rūšis turi savo misiją žemėje.

Specialistės teigimu, šie paukščiai yra ir savotiškas žmogaus švaros veidrodis. Gyventojų ne vietoje išverstos atliekos ar neuždaryti konteinerių dangčiai – puikiausias garsiai kranksinčių sparnuočių maisto šaltinis.

Kultūros ir poilsio parke didžiulė kovų kolonija įsikūrė irgi tuomet, kai Parko gatvėje buvo pastatyti buitinių atliekų konteineriai.

Sparčiai nyksta

Nors varniniai paukščiai, regis, okupavę visus miesto parkus, visgi ornitologai tvirtina, jog Lietuvoje šių sparnuočių padėtis labai prasta.

„Mūsų tyrimai ir duomenys rodo, kad kovų labai sparčiai mažėja. Pagal tai, kiek mažėja Lietuvoje perinčių porų, rūšis jau turėtų būti traukiama į raudonąją knygą“, –

tvirtina Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas Arūnas Čerkauskas.

Ornitologo teigimu, kol paukštis turės, kur trauktis iškeldinamas, tol trauksis, o nebeturėdamas tiesiog išnyks. Draugija, pasak jo, yra susidūrusi su pačiais įvairiausiais šių paukščių populiacijos reguliavimo atvejais.

„Panevėžys tvarkosi humaniškai – gauna leidimus, kiek žinau, anksčiau naudojo fejerverkus prieš išsiritant jaunikliams. O yra savivaldybių, kurios neteisėtai griovė lizdus ir sulaukė baudų“, – teigė A. Čerkauskas.

Kaimuose neliko vietos

Varniniai paukščiai, regis, patys nemylimiausi, vis dėlto, pasak ornitologo, jie atneša labai daug naudos. Kovas itin naudingas žemės ūkyje, nes arimuose sunaikina nemažai kenkėjų, o mieste atlieka sanitaro vaidmenį – surenka įvairias atliekas.

„Kovai – agrolandšafto paukščiai. Miestuose gyvena, nes čia yra atliekų – tai jų mitybos šaltinis, taip pat senų medžių, kuriuose krauna lizdus. Anksčiau labiau telkdavosi miesteliuose, kaimo vietovėse prie buvusių fermų kompleksų“, – pasakoja A. Čerkauskas.

Kovams maitintis reikalinga agrolandšafto mozaika, o jos Lietuvoje nebelieka. Ypač

Vidurio, Šiaurės Lietuvoje žemės ūkis pereina į monokultūrų auginimą, kai auginami didžiuliai plotai vien rapsų, kviečių, rugių ir pan. Be to, ūkiai labai chemizuoti.

Ornitologo manymu, geriausias sprendimas būtų mieste neintensyviai rekreacijai naudojama parko zona, kur kovai galėtų gyventi, teisėtomis priemonėmis reguliuojant, kad nesiplėstų už kolonijos ribų.

Galerija

 

Komentarai

  • Būtinai reikia naikinti arba baidyti, nes tiek metų su jais gyvenant, galima išprotėti, nei langų atidaryti, turi keltis ir gultis su nepakeliamu triukšmu, mokytis reikia iš Kauno ir kt.miestų, nes Panevėžys visą laiką pavėluoja. Parkas sutvarkytas, gražu, bet tik be šitų paukščių..

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų