Menų centrui – pirmosios finansinės injekcijos

Menų centrui – pirmosios finansinės injekcijos

 

Nevienareikšmiškai vertinamas Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas įgauna pagreitį. Kultūros ministerija iš Europos Sąjungos fondų skyrė tris milijonus eurų senojo kino centro „Garsas“ rekonstrukcijai į būsimąjį menų centrą. Nors išskirtinio objekto vien pirmojo etapo statyboms reikės kiek daugiau nei 9 mln. eurų, darbus planuojama baigti jau 2022-aisiais.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės projektų vadovė, S. Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo veiklų koordinatorė Lina Blažytė, kol sutartis su Kultūros ministerija dar nepasirašyta, apie darbų pradžią anksti kalbėti, tačiau finansavimo skyrimas – jau savotiška pirmoji plyta menų centro statybose.

„S. Eidrigevičiaus menų centro projektas įvertintas labai gerai. Iš aštuonių Kultūros ministerijai pateiktų paraiškų jis gavo didžiausią finansavimą. Toks įvertinimas rodo, kad tai nacionalinės svarbos projektas“, – teigė L. Blažytė.

Kultūros ministerijos 3 mln. eurų bus skirti įgyvendinti pirmąjį S. Eidrigevičiaus menų centro etapą. Vien pirmajam etapui reikės 9 399 355 eurų. Kol vyks darbai, lėšų bus ieškoma ir antrajam. Kiek investicijų reikės šiai plėtrai, anot projektų vadovės, esą priklausys nuo daugybės veiksnių.

„Savivaldybė numačiusi pasitelkti įvairius finansavimo šaltinius – ES fondų, valstybės ir biudžeto lėšas bei privačias investicijas – galimybių tikrai yra. Jeigu laiku bus padaryti visi namų darbai, menų centro statybos galėtų prasidėti dar šiemet ar kitų metų pirmoje pusėje“, – sakė L. Blažytė.

Naujas traukos centras

Menų centro architektūrinį konkursą laimėjusi jauna architektų komanda „IMPLMNT architects“ numačiusi dabartinį kino teatro „Garsas“ pastatą rekonstruoti ir „įlieti“ jį į naujas erdves. Pasak L. Blažytės, menų centro pastatas bus 4 aukštų su antstatu ir rūsiu. Stačiakampio formos statinys iškils gerokai aukščiau nei esamas kino teatras. Šio aukštis siekia per 14 metrų. SEMC numatytas 23 metrų – architektų sumanymu, nuo pastato stogo atsivers miesto panorama. Vien trečiojo ir ketvirtojo aukštų ekspozicijų salių aukštis iki lubų sieks daugiau nei keturis metrus. Nors projektuojamas pastatas aukščiu pranoks „Garsą“, architektai tvirtina, jog aikštei aplinkui kaip tik suteiks daugiau lengvumo ir erdvės. Kadangi būsimas statinys bus gerokai siauresnis nei dabartinis kino teatras, užims net 20 proc. mažiau aikštės ploto.

Pagal projektą, rūsyje bus daugiafunkcė salė, erdvus vestibiulis, rūbinė bei techninės erdvės – meno kūrinių saugykla ir centro archyvo patalpos, darbuotojų patalpos (dušai, tualetai, persirengimo ir poilsio patalpos) ūkinės, inžinerinės, pagalbinės, laikino sandėliavimo, dirbtuvių patalpos, 13 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat iš rūsio patalpų bus patenkama į 84 vietų kino teatro salę – tam greta stačiakampio pastato suprojektuotas kubo formos statinys, kurį su pagrindiniu pastatu jungs požeminis holas. Kino centro salę planuojama įrengti kitu projektu.

Pirmajame aukšte ketinama įrengti holą su infocentro ir parduotuvės – meno knygyno erdvėmis, sanitarinius mazgus, pagalbines bei ūkines patalpas, kavine, kuri sezono metu turės galimybę naudotis centro kiemu. Kavinės su virtuve patalpos bus įrengtos kitu projektu, pritraukiant privačias investicijas. Aukštu aukščiau lankytojų lauks mediateka – kultūros informacijos centras bei pritaikomos pagal poreikius edukacinės erdvės, lengvai transformuojamos į konferencijoms pritaikytą erdvę, administracinės patalpos, konferencijų salės ir edukacinė erdvė.

Miesto prekės ženklas

SEMC trečiame aukšte ekspozicijų salėje numatoma įrengti nuolatinę dailininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių ekspoziciją, kurią menininkas dovanoja miestui, likusią aukšto dalį užimtų sanitariniai mazgai ir holas. Ketvirtame aukšte bus ekspozicijų salė keičiamoms įvairių vaizduojamojo modernaus ir šiuolaikinio meno krypčių kūrinių parodoms. Antstatas – eksploatuojamas stogas bus pritaikytas sezoninei apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams vasarą. Šalia pastato atsiras viešosios erdvės, pritaikytos ir lauko kinui, ir darbams eksponuoti.

„Tai bus naujos kartos muziejus, šiuolaikinio meno, kultūrinio dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvė – vienas svarbiausių šio laikmečio regiono kultūros projektų. Tikimės, kad jis taps Panevėžio reprezentaciniu simboliu, miesto prekės ženklu“, – sakė L. Blažytė.

Jos teigimu, kol vyks pirmojo etapo darbai, bus ieškoma investicijų bei rengiami techniniai projektai ir antrajam plėtros etapui – toliau bus plečiamos erdvės, siekiant pritraukti didesnius lankytojų srautus: ekspozicijų salės trečiame ir ketvirtame aukštuose, konferencijų erdvė ir dar viena universali salė antrajame. Taip pat planuojama plėsti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę: pirmuoju etapu bus įrengta 13 automobilių stovėjimo vietų, o antruoju etapu ją ketinama plėsti iki kelių dešimčių.

G. Pučinskienė architektus įspėjo, kad jei šie nenori būti keikiami panevėžiečių, negavusių bilietų į kino seansus, turi ieškoti galimybės numatytą vos per 80 vietų kino salę padidinti bent iki 150 vietų.

Gyvena laukimu

Įsivažiuojant SEMC projektui, Panevėžio savivaldybė dar sprendžia, koks bus dabartinio nekomercinio kino teatro „Garsas“ likimas. Jau anksčiau svarstyta kino centrą perkelti į teatro „Menas“ patalpas. Pastarąjį – į Muzikinio teatro pastatą, o šį – į Bendruomenių rūmus. Taip pat buvo svarstoma nekomercinį kiną palikti S. Eidrigevičiaus menų centre. Mat SEMC, be suprojektuotos 84 vietų kino salės mediatekos erdvėje, antrajame aukšte tilptų ir daugiau nei 100 žmonių.

Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė teigė apie savo vadovaujamos įstaigos likimą nieko nežinanti. Dar praėjusių metų lapkritį, S. Eidrigevičiaus menų centro projekto pristatyme visuomenei, G. Pučinskienė architektus įspėjo, kad jei šie nenori būti keikiami panevėžiečių, negavusių bilietų į kino seansus, turi ieškoti galimybės numatytą vos per 80 vietų kino salę padidinti bent iki 150 vietų.

„Jokio oficialaus sprendimo dar neturime. Dabar, kai paaiškėjo, kad finansavimas menų centrui skirtas, galbūt gims ir konkretūs sprendimai. Gyvename laukimu“, – pripažino G. Pučinskienė.

Dabartiniame „Garse“ vienu metu telpa 850 žiūrovų.

Kino centras „Garsas“ – seniausias Lietuvos kino teatras. „Garso“ istorija prasidėjo 1928 m. liepos 14 d., kai Nina Fridmanienė savo namuose (Respublikos gatvėje) atidarė kino teatrą „Sirena“. Kino teatras 1939 m. pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir nuo tada buvo pavadintas „Garso“ vardu. Tuo metu tai buvo vienintelis ir prestižinis kino teatras Panevėžyje.

Tačiau dabartiniame pastate anų metų žavesio nebelikę. Senasis „Garso“ pastatas buvo naudojamas iki 1964 metų. 1968 m. jo vietoje pastatytas naujas, modernus 850 vietų kino teatras, galintis demonstruoti plačiaformatį kiną. Tai buvo penktasis toks kino teatras Lietuvoje.

 

 

Komentarai

  • Labai gaila, kad jo nebeliks.

  • Ar mero sunaus imone jau padave paraiska dalyvauti projektavimo konkurse? O statys tai turbut mero patarejos tevo imone ar dar nespejot susitarti?

  • visai negaila kino teatro, visiskas sastingis, 850 vietu sale praktiskai visa laika tuscia, garsas virtes direktores uab, statyt kuo greiciau modernu menu centra o kino sales 100 per akis, jai jau ziurovai taip versis i nekomercini kina tai vietoj 1 seanso parodys 2, laikyti toki monstra su suskilusiom sienom yra visiskas neukiskumas, o tai kad mieste atsiras normali siuolaikiska erdve tik sveikitinas dalykas,

    • Atsakyti
  • SEMC taps atsinaujinančio Panevėžio simboliu. Pagaliau projektas juda į priekį.

  • Balandžio 1 parašė, o šiandien įdėjo, nes neturi jokių naujienų pilka provincijos padangė.
    Su apryliu!

    • Atsakyti
  • pastatys dar vieną monstrą kaip CIDO ir turės dar vieną šašą ant subinės.

  • davai nieko neatnaujinkim, neasfaltuokim gatviu, juk vis tiek nusideves, netvarkykim skaistakalnio parko, netvarkykim laisves aikstes, nestatykim naujo meno centro, nedarykim nieko, juk svarbukad butu paest daug ir but gerai jai nachaliavu, ir prisigert panevezio snarglyniuose alubariuose, nu kam mum kultura, sportas, nereikia , svarbu prisiryt

    • Davai viska uzstatom, uzbetonuojam.. na kam mieste reikalingi medziai ar veja. Kam bus naudojamas tas meno centras? Paglostyti Eidrigevičiaus ego ir lesas „isisavinti“. Kazkas komentaruose svaigsta apie „normalia siuolaikiska erdve“, bet kas joje vyks ir kas lankysis tuose renginiuose. Susirinks keli isrinktieji pabendrauti ir atsigerti vynelio uz miesto pinigus. O ka pozemine aikstele keliems isrinktiesiems miesto centre irgi labai reikalingas daiktas. Laisves aikstei buvo isleisti milziniski pinigai ir atnaujinimas baigtas vos pries keleta metu. Net patys turtingiausi pasaulio miestai neatnaujina savo centriniu aiksciu kas keleta metu. Bet zinoma geriau sunaikinti atnaujinta aikste, kad butu galimybe saviems draugeliams isisavinti Europos ir miesto lesas. Kad gatves siaubingos, vos toleliau nuo miesto centro praktiskai nebeliko jokio apsvietimo ne taip jau ir svarbu ar ne?

      • na suprantama kad geriau nieko nedaryti, del laisves aikstes, tai ji buvo aptvarkyta minimum pries 15 metu, taip galim jos dabar nerekonstruoti, galim, tik va kai po kokiu 4 metu ja reikes tvarkyti, deja deja europiniu lesu jau nebebus, ir tokie kaip jus vel komentaruose reksite, kodel netvarkoma aikste, o gal reikia paimti tuos es pinigelius ir ateinancius 20 metu gyventi be rupesciu, ir gatves mieste normaliai apsviestos , nezinau bent jau siaurineje miesto dalyje apsvietimas veikia, ir pozemine aikstele reikalinfga miesto centre, nes aplinkiniu namu kiemai diena uzkisti svetimomis masinomis, gal uzteks mastyti kaimo mentalitetu, nieko nedarykim ir viskas bus ok, nebus ok, visi mazesni lietuvos miestai jau isisavino es lesas ir susiotvarke normaliai, dabar panevezio eile, ir jus galit rekauti kiek patiks, bet as asmeniskai tikiu kad visi projektai bus padaryti ir naudojami

  • Labai dziugu, garsas pasenes, panevezys tustejantis, reikia naujoviu modernizmo kaip tyro oro

  • privalome išsaugot Garsą, ar sovietmečiu gimusių žmonių reikia ištrinti visą istoriją, ar tuo laikotarpiu negimė nei vienas Lietuvos patriotas, ar gaima nuvertinti 90 veikloe metų turinčią kultūros įstaigą, miesto veidą, Lietuvos kino pasididžiavimą, kurį pat EUROPA CINEMA pripažino ir suteikė narystę. Su kuria Garsas gali vadintis nekomercinio kino puoselėtoju, savo šalies menininkų darbų įvertintoju ir skleidėju. Ar galima nurašyti Garso vykdomą edukacinę veiklą? Stovyklas jaunimui? Mokytojams specialiai skirtas programas apie kino kultūrą? Nurašyti moksleivių švietimą? Nurašyti bendruomenės ten švenčiamas valstybines šventes? Nurašyti vykdomą savotišką užsienio politiką, kai Garse pristatomos, kitų šalių ambasadorių jų šalių menininkų darbus ir į savo šalis parsivežančių žinią apie Lietuvą? Garsą reikia remontuoti! Ir motyvas, kad brangiai kainuoja patalpų išlaikymas dėl šildymo, tai NĖRA priežastis sunaikinti kultūros židinį Panevėžyje ir visoje Aukštaitijoje! Ir ne tokiai mūsų valdžiai, kuri nesugeba pasirūpinti esamomis kultūros įstaigomis įkurdinėti naujus menų centrus už 16 milijonų eurų! Menų centrus, kuriame net tiksliai nėra žinoma, kas bus vykdoma jame: vaikų žaidimų kambarys, parduotuvė, galerijos vienas aukštas, kino salė atitinkanti namų kiną 80kv! Nebejuokinkit pasaulio su savo pasaulinio lygio SEMS. Taip ir sakykit, kad svarbiausia įsisavinti! ir, kad tikslas pateisina bet kokias priemones. GĖDA. GARSAS>MENO GALERIJA. Privalome išsaugoti kultūros ir kino paveldą…..

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų