Menų centro ateitis politikų rankose

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2018.09.26 10:34

Diskusijų audrą sukėlęs pretenzingas Panevėžio savivaldybės projektas statomas ant bėgių. Jau šią savaitę miesto Tarybai bus teikiamas siūlymas mieste įsteigti naują kultūros įstaigą – Lenkijoje gyvenančio, iš Panevėžio krašto kilusio dailininko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC).

Aukštaitijos sostinė tikisi jau kitąmet sulaukti finansavimo kino teatro „Garsas“ 50-ies metų pastato Respublikos gatvėje rekonstrukcijai. Jau 2021-aisiais Panevėžys planuoja turėti naują kultūros branduolį, nenusileidžiantį abstraktaus ekspresionizmo pradininko Marko Rotko meno centrui Daugpilyje (Latvija).

Skaičiuojama, kad įkurti Panevėžį turintį išgarsinti menų centrą kainuos apie 10 mln. eurų.

Jei Tarybos dauguma pritartų SEMC steigimui, naujos biudžetinės įstaigos žinion pereitų dabartinis kino teatro pastatas. Dar šiais metais SEMC būtų įkurtos dvi pareigybės po pusę etato – direktoriaus ir finansininko. Tam šįmet iš biudžeto numatyta per 7000 eurų. Kitąmet planuojamos 6-ios pareigybės (5,5 etato), o naujajai įstaigai išlaikyti – per 73 tūkst. Eur, o 2019-aisiais joje darbuotųsi jau septyni žmonės.

Išjudins iš sąstingio

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu,

nauja biudžetinė įstaiga reikalinga siekiant finansavimo menų centrui statyti. Paraišką jam gauti ji turės pateikti Kultūros ministerijai iki gruodžio 6-osios.

„Pagal šią programą teikti paraišką gali tik muziejaus statusą turinti įstaiga. Tą tarsi galėtų Kraštotyros muziejus, bet jau finansuojami kiti jo projektai, todėl yra rizika, kad dar vienam gali nebeskirti lėšų“, – aiškino T. Jukna.

Anot jo, įkūrus naują įstaigą, dviem jos darbuotojams – direktoriui ir finansininkui tektų imtis teisinių reikalų: viešųjų pirkimų plano, viešųjų pirkimų taisyklių tvirtinimo, buhalterinių dokumentų tvarkymo.

Kiti etatai, pavaduotojo teigimu, būtų steigiami tik tuo atveju, jei Panevėžys gaus finansavimą pastato rekonstrukcijai.

T. Juknos nuomone, grandiozinis SEMC projektas – spyris visai Aukštaitijos sostinei ir jo kultūrinio gyvenimo kūrėjams.

G. Pučinskienė tikina būsimojo menų centro pastatą projektuojančius architektus įspėjusi, jog nekomercinio kino mylėtojams Panevėžyje 80-ies vietų salės nepakaks. „Sekundės“ archyvo nuotr.

„Neabejoju, kad kiekvienas panevėžietis nori, jog miestas turėtų pasaulinio lygio kultūros įstaigą. Tai postūmis visiems pasitempti ir pasistengti. Kiekviena konkurencija priverčia mąstyti apie savo veiklą ir tai sveika“, – sako pavaduotojas.

Triskart didesnis

Savivaldybė dar negali atsakyti, kiek Kultūros ministerijos bus prašoma lėšų būsimojo SEMC pastato rekonstrukcijai. Projekto koordinatorės Linos Blažytės teigimu, suma paaiškės parengus investicinį ir techninį projektus. Pastaruosius visuomenei žadama pristatyti jau spalį.

Pasak L. Blažytės, menų centrą planuojama įrengti per du etapus. Pirmojo etapo projektą šiuo metu rengia Savivaldybės skelbtą architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi vilniečių komanda – mažoji bendrija „Syrusas“. Architektams iškelta užduotis – suprojektuoti išskirtinės architektūros visuomeninės paskirties pastatą.

Planuojama, kad jo statybos startuotų jau kitąmet.

Visas pastatas užimtų apie 4500 kv. m ir tai yra triskart daugiau nei šioje vietoje dabar veikiantis „Garso“ kino centras. Šio dydis siekia apie 1500 kv. m. Modernaus menų centro, kardinaliai pakeisiančio Kranto ir Respublikos gatvių vaizdą, statybos turėtų startuoti 2019-aisiais, o įkurtuves švęsti planuojama 2021 m.

Kels miesto lygį

Savivaldybės ambicija – menų centras kaip naujas Panevėžio miesto simbolis, bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.

Pasak L. Blažytės, šiuo metu Panevėžyje pasaulinio meno tendencijų išsamiai ir profesionaliai nepristato nė viena meno institucija. Jis nėra prieinamas visuomenei, todėl, kaip teigiama Tarybos nariams paruoštame aiškinamajame rašte, „prarandama galimybė ugdyti išsilavinusį, pasaulio kultūros pulsą jaučiantį miesto gyventoją ir pozicionuoti miesto profesionalias kultūrines vertybes“, neišnaudojamas mieste kuriančių keramikos, stiklo, dizaino, architektūros, leidybos, fotografijos menininkų stiprus potencialas. S. Eidrigevičiaus menų centras galėtų paskatinti skirtingų sričių menininkų, verslo, mokslo bendradarbiavimą. Kaip pavyzdys Panevėžiui, pagrindžiantis tokios įstaigos būtinybę, pateikiamas Daugpilis ir jame įsteigtas Marko Rotko menų centras, kuris sujungė ir plėtoja ne tik galerijos, edukacijos, bet ir kūrybinių industrijų veiklos sritis.

S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje ne tik įamžintų šio menininko vardą, bet, kaip skelbiama Savivaldybės parengtame projekto pristatyme, sukurtų traukos objektą meno mylėtojams, turistams ir taptų vienu iš veiksnių, skatinančių Panevėžio ekonomikos augimą.

Įspėjo architektus

Panevėžyje įsukamas šimtmečio projektas sumaišys ramiai tekantį visų miesto kultūros įstaigų gyvenimą. Ambicingą viziją dėliojanti Savivaldybė turės atsakyti į bene svarbiausią klausimą, kas laukia „Garso“ kino centro.

„Politiniai ir ūkiniai sprendimai lems, ar kino centras liks po menų centro stogu. Jau kitąmet startavus rekonstrukcijos darbams, „Garsas“ turėtų išsikelti iš šito pastato. Savivaldybei teks ieškoti jam kitų galimybių“, – teigė L. Blažytė.

SEMC numatyta 80–100 vietų kino salė. Tokia erdvė, projekto koordinatorės teigimu,

optimali nekomerciniam kinui rodyti.

Tačiau „Garso“ direktorė Genė Pučinskienė tvirtina, jog Panevėžyje tokia salė būtų akivaizdžiai per maža.

Šiuo metu kino centre filmai demonstruojami dviejose salėse – 85 ir 666 vietų.

„Nekomercinio kino poreikis Panevėžyje kasmet auga, žiūrovų daugėja. Architektams sakiau, kad jei nenori, jog panevėžiečiai, negavę bilietų į mūsų renginius, kaskart skųstųsi ir keiktų dėl tokios mažos salės, geriau rastų galimybę ją padidinti“, – teigė G. Pučinskienė.

Laiko ratas apsisuko

Panevėžio „Garsas“ – vienas seniausių kino teatrų Lietuvos kino industrijos istorijoje. Jo pradžia siekia dar 1928-uosius, kai Nina Fridmanienė Respublikos g., savo namuose, prašmatniame raudonų plytų pastate, puoštame skulptoriaus Juozo Zikaro darbais, atidarė kino teatrą „Sirena“.

Per daugelį dešimtmečių ne kartą keitėsi kino teatro savininkai ir jo pavadinimas: „Sirena“, „Spindulys“, „Forum“. „Garsu“ jis pradėtas vadinti 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus.

Senasis „Garso“ pastatas naudotas iki 1964 metų. Toje pačioje vietoje esantis dabartinis iškilo 1968-aisiais. Dabar, praėjus penkiems dešimtmečiams, istorijos ratas vėl apsisuko: jau po metų sovietinis gargaras turėtų sulaukti jį neatpažįstamai pakeisiančių statybininkų.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #menų centras
• #Panevėžys