P. ŽIDONIO nuotr.

Kolonėlių retinimas paliko be vandens

Kolonėlių retinimas paliko be vandens

Skaitytojo pasiūlyta tema

Po visą Panevėžį išsibarsčiusios vandens kolonėlės tampa atgyvena: iš trisdešimties jų mieste palikta veikti tik pusė, dar kelios bus išjungtos nuo spalio.

Be vandens likę panevėžiečiai piktinasi tokia tvarka, tačiau įmonė „Aukštaitijos vandenys“ atremia, kad visiems gyvenantiems mieste yra techninės galimybės turėti geriamąjį vandenį ir kanalizaciją savo namuose.

Vidury miesto be vandens

Panevėžietis Dalius Puodžiūnas pasakoja bene dešimtmetį nesėkmingai bandantis namuose įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją.

Jo namai stovi bene siauriausioje mieste Šermuto gatvelėje. Vandentiekį D. Puodžiūnas turėtų atsivesti per kaimyno sklypą iš Suvalkų gatvės. Pašnekovo teigimu, kaimynas nesutikęs, kad kas nors raustų jo kiemą, o šiam mirus sunkiai sekasi susikalbėti ir su paveldėtoju.

„Dešimt metų vis laukiau vandens, dabar jau sudaryta sutartis, žadėjo, kad birželio antroje pusėje pradės darbus, bet ar vėl neatsitiks kažko nenumatyto, galiu tik spėlioti. Pernai irgi žadėjo, bet neatvedė, vėl teko iš naujo pasirašyti sutartį“, – pasakoja D. Puodžiūnas.

Visus tuos metus geriamąjį vandenį jis nešasi iš vandens kolonėlės S. Daukanto gatvėje.

Tačiau prieš keletą dienų iš jos nebeišvarvėjo nė lašas.

D. Puodžiūno teigimu, kolonėlės nebeveikia ir Molainių gatvėje, ir šalia Kristaus Karaliaus katedros.

„Tai kaip man gyventi iki birželio pabaigos, kol pagaliau turėsiu vandenį namuose? Sąžiningai moku abonentinį mokestį, bet vandens neturiu. Ar negalėjo dar šiek tiek palaukti“, – pasipiktinimo neslėpė be vandens likęs D. Puodžiūnas.

Daug metų iš kolonėlės S. Daukanto gatvėje vandenį nešdavęsis panevėžietis nustebo, kai iš jos nebeišvarvėjo nė lašas. P. ŽIDONIO nuotr.

Daug metų iš kolonėlės S. Daukanto gatvėje vandenį nešdavęsis panevėžietis nustebo, kai iš jos nebeišvarvėjo nė lašas. P. ŽIDONIO nuotr.

Su karučiu per Panevėžį

D. Puodžiūnas tvirtina iš „Aukštaitijos vandenų“ nesulaukęs nei laiško, nei žinutės, kad kolonėlėse nebebus vandens.

Tad nuvyko pats aiškintis, kas nutiko.

„Man buvo pasakyta – gyvenk kaip nori. Neva vandens kolonėlės netrukus liks tik prie bažnyčių ir kapinėse, nes miestui išlaikyti tokį skaičių vandenpylių per brangu. Ar tikrai miestas taip nuskurdo?“ – piktinosi D. Puodžiūnas.

Kol kas jis neįsivaizduojantis, kaip išgyvens be vandens.

„Su karučiu važiuoti per pusę miesto ieškoti, kuri stotelė dar veikia? Ar Dievui skambinti, kad bent palytų, tai nors kibirą galėčiau pastatyti, bent lėkštes turėčiau kuo išsiplauti“, – ironizavo panevėžietis.

„Su karučiu važiuoti per pusę miesto ieškoti, kuri stotelė dar veikia? Ar Dievui skambinti, kad bent palytų, tai nors kibirą galėčiau pastatyti, bent lėkštes turėčiau kuo išsiplauti.“

D. Puodžiūnas

Neliks pusės

Bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ Gamybos ir technikos skyriaus viršininkė Angelė Plančiūnaitė nusistebėjo tokiu panevėžiečio skundu.

Jos teigimu, visiems vandens kolonėlių abonentams buvo išsiųsti laiškai, kuriais informuota, jog nuo gegužės 1-osios kai kurios vandenpylės naikinamos.

Iš pradžių išjungtas vanduo, vėliau ir pačios kolonėlės bus išardytos.

„Žmonės informuoti, kad jeigu iki to laiko neįsirengs centralizuoto vandentiekio, kokia kolonėle arčiausiai namų gali naudotis. Visiems abonentams apie tai pranešta, todėl labai keista, kai žmogus tvirtina nieko nežinojęs. Nebent jis nebuvo abonentas ir vandens kolonėle naudojosi nelegaliai“, – komentavo A. Plančiūnaitė.

Pasak „Aukštaitijos vandenų“ atstovės, visame mieste naikinama 14 vandenpylių, dar dvi išjungtos kiek anksčiau joms sugedus. Iš viso mieste stovėjo trys dešimtys vandens kolonėlių, iš jų buvo galima įsipilti gėlo geriamojo vandens.

„Nuo gegužės mieste neliks pusės vandens stotelių, o nuo spalio – dar trijų. Visame Panevėžyje liks vienuolika vandenpylių. Kurias vandens stoteles naikinti, atsižvelgėme pagal turimą abonentų skaičių ir toje teritorijoje esančių stotelių išsidėstymą. Žiūrėjome, kad liekančios būtų proporcingai išsidėsčiusios visame mieste“, – pasakojo A. Plančiūnaitė.

Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ skaičiuoja, kad dabar, kai sudarytos sąlygos geriamąjį vandenį turėti savo namuose, tokių vandens kolonėlių išlaikymas tampa neracionalus. P. ŽIDONIO nuotr.

Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ skaičiuoja, kad dabar, kai sudarytos sąlygos geriamąjį vandenį turėti savo namuose, tokių vandens kolonėlių išlaikymas tampa neracionalus. P. ŽIDONIO nuotr.

Piktnaudžiavo kas norėjo

Pasak A. Plančiūnaitės, vandenpylės atliko daugiau socialines paslaugas, nes jų išlaikymas, remontas ir priežiūra bendrovei visuomet buvo nuostolinga veikla. Tačiau šiuo metu vandentiekio tinklai pasiekia visus mieste gyvenančius, tereikia patiems atsivesti vandenį į namus. „Aukštaitijos vandenų“ duomenimis, Panevėžyje centralizuotai tiekiamo vandens ir kanalizacijos dar neturi 447 būstai, o tai yra maždaug vienas procentas.

Įmonės atstovės teigimu, vandenpylėmis naudojasi ne tik neturintieji centralizuotai tiekiamo vandens, kurie moka nustatyto dydžio mokestį, bet ir kiti – dažniausiai į sodus, sodybas ar kaimus geriamąjį vandenį vežantys miestiečiai.

Spynos nepadėjo

Prieš dešimtmetį, pasiskundus gyventojams, kodėl vieni už vandenį moka, o kiti naudojasi dykai, „Aukštaitijos vandenys“ ant vandenpylių sukabino spynas, o raktus išdalino tik mokantiems abonentinį mokestį.

Netrukus spynos pradėjo masiškai dingti. Papildomos išlaidos spynoms išaugo kelis kartus, o vandens sutaupyti nepavyko, tad šios idėjos atsisakyta.

Dabar nuspręsta visai naikinti daugiau nei pusę miesto vandens kolonėlių.

„Reikia suprasti, kad nemokamas vanduo nėra nemokamas – už jį sumoka visi „Aukštaitijos vandenų“ klientai – ši suma atsispindi visų gyventojų sąskaitose už vandenį. Bendrovei neekonomiška turėti tiek daug vandens kolonėlių, nes panevėžiečiams tikrai yra visos sąlygos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų“, – pabrėžė A. Plančiūnaitė.

Komentarai

  • Socializmas nudvėsė

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų