-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos prezidentui pareikalavus, jai teko grąžinti prieš 27-erius metus gautą prezidentūros apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną.
Net du teismai – Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinis – sutuoktinius 73-ejų Gražiną ir ketveriais metais vyresnį Vidantą Grigaliūnus yra pripažinę nusikaltus savo globotinėms.
Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui, kuris V. Grigaliūną pripažino kaltu dėl mažamečio ir nepilnamečio asmens išžaginimo bei seksualinio mažamečio asmens prievartavimo, jis pasiųstas į Alytaus kalėjimą penkerių metų laisvės atėmimo bausmei.
G. Grigaliūnienė pasakoja negalinti aplankyti kalinčio vyro.
Esą žinojusiai, kas vyksta šeimynoje, bet neapsaugojusiai globotinių jai teismas skyrė pusės metų laisvės apribojimo bausmę.
Panevėžio rajone gyvenančiai G. Grigaliūnienei leidžiama nuvykti tik į Panevėžį, kur įsikūręs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius. Šiame ji privalo registruotis kas mėnesį.
Sutuoktiniai bendrauja vien laiškais ir telefono skambučiais.
Gražiną ir Vidantą Grigaliūnus nusikaltėliais Panevėžio apygardos teismas paskelbė 2022 metų lapkričio pabaigoje. Už tai, kad seksualiai prievartavo bei žagino šeimynos globotas mažametes, V. Grigaliūnas nuteistas šešeriems metams nelaisvės. P. ŽIDONIO nuotr.
Pasak G. Grigaliūnienės, sutuoktinis ne toks žmogus, kuris skųstųsi, tad jo laiškai bei telefonu perduoti žodžiai – vien padrąsinimai jai.
„Vidantas Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Aš to nepadariau, nes nebeturiu pinigų, o ir sveikatos bylinėtis. Bet jei išteisins jį, turėčiau būti išteisinta ir aš. Labai tikiu, kad taip įvyks“, – vylėsi G. Grigaliūnienė.
Abiem sutuoktiniams skirta finansinė bausmė siekia 13 tūkst. eurų. G. Grigaliūnienė teigė, kad per gyvenimą jie tiek pinigų nesusitaupė, tad, jei Aukščiausiasis Teismas nepakeis sprendimo, pinigai bus išieškoti areštavus jų turtą.
„Mūsų turtas – iš tėvų paveldėta žemė ir miškas. Namo gal neatims, benamiais ubagais nepavers“, – svarstė moteris.
„Man vyro gaila. Net neįsivaizduoju, ką jis turi iškęsti tame kalėjime.“
G. Grigaliūnienė
Balandžio pradžioje po Lietuvą pasklido žinia, kad šalies prezidentas Gitanas Nausėda dekretu įpareigojo teistą buvusią garsios Panevėžio rajono šeimynos įkūrėją G. Grigaliūnienę grąžinti 1997 metais jai įteiktą valstybinį apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną.
Tokį apdovanojimą jai buvo įteikęs tuometis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.
Pasak šalies prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, apdovanojimą moteris jau grąžino – jis atsiųstas paštu į prezidentūros kanceliariją.
Pasiteiravus, ar nebuvo skaudu skirtis su garbingu apdovanojimu, G. Grigaliūnienė tvirtino apie jį buvo ir pamiršusi.
„Gulėjo tas ordinas tarp įvairių dokumentų. Su vaikais atradom ir jį, ir dokumentus, kurių reikalavo prezidentūra. Tikiuosi, kad visus išsiuntėm“, – paaiškino nuteistoji.
Gražina teigė ordiną išsiuntusi tuo adresu, kuris buvo užrašytas ant jai adresuoto laiško, reikalaujančio grąžinti apdovanojimą.
Dabar, kai tik pamato į kiemą įžengiantį laiškanešį, G. Grigaliūnienė sako pasvarstanti, ar tik šis neatnešė laiško, reikalaujančio grąžinti ir Panevėžio rajono garbės piliečio regalijas. Sako negailėsianti ir jų.
„Man vyro gaila. Net neįsivaizduoju, ką jis turi iškęsti tame kalėjime. Gaila brolio, kuris taip pat buvo teisiamas ir nuo širdies smūgio mirė likus dienai iki jam teisme reikėjo tarti paskutinį žodį. Palaidotas brolis Pasvalio rajone. Man negalima iškelti kojos iš Panevėžio rajono, negaliu net jo kapo aplankyti“, – guodėsi moteris.
Panevėžio rajono vadovams – galvos skausmas, ką daryti su Grigaliūnų įkurtai šeimynai Savivaldybės statytu namu. Kadangi šeimyna išregistruota, namas turėtų būti grąžintas. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigia neskubėsiantis reikalauti iš G. Grigaliūnienės grąžinti rajono garbės piliečio regalijas.
„Šį klausimą spręsiu ne aš vienas, o Panevėžio rajono taryba. Kol kas neforsuojame, nes manome, kad klausimas nėra gyvybiškai svarbus“, – sako A. Pocius.
Anot jo, tarp Panevėžio politikų nėra vieningos nuomonės, ar verta G. Grigaliūnienės pavardę išbraukti iš rajono garbės piliečių sąrašų.
Merui labiau galvą skauda, ką daryti su kadaise Grigaliūnų šeimynai patikėtu Savivaldybės turtu – 500 kv. m namu.
„Man pačiam didesnė problema, nei iš Grigaliūnienės atimti garbės piliečio vardą, atrodo klausimas, ką daryti su namu, statytu, kad ji su vyru galėtų auginti tėvų priežiūros stokojusius vaikus. Jų asmeninis namas ir priklausantis Savivaldybei sujungti, stovi Grigaliūnų žemėje, tad teks spręsti klausimą, kaip teisingai atidalinti nuosavybes“, – kalbėjo Panevėžio rajono vadovas.
