-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jų premijos už sportinius laimėjimus gerokai mažesnės nei sveikųjų. Dabar šią klaidą rengiamasi ištaisyti.
Savivaldybės Tarybai teikiamas siūlymas suvienodinti premijų dydžius už laimėjimus neįgaliųjų ir standartiniame sporte.
Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Indrės Bubelytės teigimu, svarbiausi premijavimo tvarkos papildymai daugiausia susiję su neįgaliųjų sportu. Tarybai pritarus, už prizines parolimpinių, kurčiųjų olimpinių žaidynių vietas premijos bus tokio pat dydžio kaip ir už laimėjimus olimpinėse žaidynėse. Premijos numatytos ir už laimėjimus Tarptautinėse aklųjų sporto asociacijos žaidynėse.
„Mano manymu, iš tikrųjų neįgalieji turėtų gal net didesnes premijas gauti. Jie jau „lipa per save“, – svarsto I. Bubelytė.
Palyginti su dabartine tvarka, siūlomi skirtumai tikrai dideli, ypač aukštesnio rango varžybų prizinių vietų laimėtojams. Jeigu dabar sportininkas būtų tapęs kurčiųjų ar parolimpinių žaidynių čempionu, jam tektų 1,5 tūkst. eurų premija. Jo treneris gautų pusę šios sumos. Tačiau olimpinių žaidynių, kuriose varžosi sveikieji sportininkai, aukso laimėtojas gautų 8,7 tūkst. eurų.
Priėmus naująją tvarką, tiek pat būtų įvertintas ir negalią turinčio sportininko aukščiausias laimėjimas – aukso medalis.
„Šaunu būtų, bet pirma reikia rezultatus pasiekti.“
J. Auga
Pasak I. Bubelytės, varžybose aukštas vietas užima ne vien standartinio sporto atstovai, bet ir neįgalieji. Praėjusiais metais panevėžiečiai krepšininkai Robertas Puzinas ir Arūnas Kubilius kartu su Lietuvos kurčiųjų rinktine olimpinėse kurčiųjų žaidynėse iškovojo auksą.
„Panevėžys turi tikrai aukšto meistriškumo neįgaliųjų sportininkų“, – pabrėžė Savivaldybės specialistė.
Panevėžio lengvosios atletikos treneris, šiuo metu treniruojantis judėjimo negalią turinčius atletus, Jonas Auga įsitikinęs, kad didesnės premijos sportininkams būtų svari paskata.
„Šaunu būtų, bet pirma reikia rezultatus pasiekti“, – sako treneris.
Šiuo metu jo treniruojami auklėtiniai – Laura Bračiškaitė ir Ramūnas Švelna – pasaulio reitinguose patenka į dešimtuką. Mergina užima septintą, o vyras – devintą vietas.
J. Auga treniravo ir 2000 metų Sidnėjaus parolimpinių žaidynių bei 2004-ųjų Atėnų parolimpinių žaidynių ketvirtos vietos laimėtoją Danguolę Skėrienę. Treneris sako pamenantis, kad premijos tuomet buvusios nedidelės.
Pasak J. Augos, neįgalūs sportininkai yra pavyzdys visiems. Su jais bendraudami sveikieji sportininkai, matydami, kaip jie treniruojasi, žino, kiek šiems tenka įdėti pastangų ir kokia tikroji pasiekimų kaina.
