Marui prilygusi pandemija atlaisvino senelių namus

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• Aktualijos
• 2021.05.23 14:00

Panevėžyje įsivyravo situacija, dar prieš metus galėjusi prilygti stebuklui: senelių namuose ir netgi slaugos ligoninėje ne tik nebeliko eilių, bet dargi ir atsirado laisvų vietų. Tokią išskirtinę padėtį padiktavo ne kas kitas, o lyg maras senelių namus siaubusi šiandienė pandemija.

Išgąsdinti globos įstaigose siautėjusio viruso, senoliai vis rečiau prašosi į „valdiškus“ namus.

Panevėžyje veikiančiose senjorų globos įstaigose sudaryta galimybė gyventi 153 žmonėms. Bet namai šiuo metu neužpildyti, juose net 16 laisvų vietų. Eilių nėra ir į miesto palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. O to dar nėra buvę per visą jos gyvavimą.

„Neabejoju, kad visas šias įstaigas atlaisvino pandemija“, – teigė Panevėžio savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė.

Ji svarsto, jog tikėtina, kad pandemija pasiglemžė ir savuose namuose gyvenusius silpniausius senelius, taip nubraukdama eiles į globos namus. Kita vertus, paskelbus karantiną, buvo pratęstas terminas gydytis palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse. Tad tie, kurie paprastai iš slaugos ligoninių būdavo pervežami į senelių namus, ir toliau dienas leidžia gydymo įstaigose.

Ateitis – maži senelių namai

Ilgalaike stacionaria senelių ar kitų neįgalių žmonių globa Panevėžyje užsiima dvi įstaigos – Šv. Juozapo globos namai, turintys 90 vietų, bei A. Bandzos socialinių paslaugų namai, kuriuose 63 vietos. Pastaruosiuose šiuo metu net 15 laisvų vietų. Viena laisva vieta yra ir Šv. Juozapo globos namuose. O miesto Socialinių paslaugų centre, kur savimi pasirūpinti nebegalintys seni ar ligoti žmonės apgyvendinami iki pusės metų, likusios 3 laisvos vietos. Vienu metu šiame centre gali gyventi 7 žmonės.

R. Urbonavičienė atkreipė dėmesį, jog mūsų valstybės siekis toks, kad kuo mažiau žmonių patektų į vadinamąją institucinę globą, kitaip tariant, kad kuo mažiau apsigyventų ir senelių namuose. O kitas siekis – kad nebeliktų didelių, o kurtųsi maži senelių namai, kuriuos gyventų po keletą žmonių.

Tokį siekį ketinama įgyvendinti per artimiausius 9 metus. Seniems, įvairių negalių kamuojamiems žmonėms bus kuriami vadinamieji dienos centrai, gražiai vadinami senelių darželiais, siekiama pastatyti kuo daugiau grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namų.

Vietoj „valdiško“ stogo – paslaugos į namus

Kad kuo ilgiau seni, ligoti žmonės galėtų gyventi savo pačių namuose, rūpinasi Socialinių paslaugų centras, teikiantis pagalbą į namus – socialiniai darbuotojai ar jų padėjėjai tvarko nebegalinčiųjų tai padaryti žmonių buitį, superka ar gamina jiems valgį bei suteikia kitų paslaugų. Šiuo metu tokių pagalbininkų namuose sulaukia 336 panevėžiečiai.

Socialinių paslaugų centro direktorės Linos Kazokienės teigimu, gaunančiųjų tokias paslaugas skaičius Panevėžyje kasmet padidėja maždaug dešimtadaliu. Kad tokių paslaugų reikės vis daugiau, pasak direktorės, byloja šalies demografinė situacija.

„Nuo šios situacijos tiesiogiai priklauso mūsų įstaigos teikiamų paslaugų poreikis bei jų apimtys“, – konstatavo L. Kazokienė.

Anot jos, viena vertus, visoje Lietuvoje gyventojų sparčiai mažėja, o žmonių, kuriems 65 metai ir daugiau, sparčiai daugėja. Panevėžys išsiskiria tuo, kad jame sparčiau nei kitose šalies vietose didėja vadinamasis demografinės senatvės koeficientas. O jis byloja apie tai, kad miestas nebeatsinaujina, jame gimsta vis mažiau ir mažiau kūdikių.

Šiuo metu net ketvirtadalis panevėžiečių – tie, kuriems 65-eri ir daugiau, o Panevėžio apskritis yra viena iš trijų seniausių Lietuvos apskričių.

Pasak L. Kazokienės, gaunančiųjų socialines paslaugas į namus gretos Panevėžyje kasmet padidėja maždaug dešimtadaliu. „Sekundės“ nuotr.

Panevėžys ir Visaginas – jauniausi

O štai Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė gydytoja Violeta Grigienė sako galinti suabejoti, ar tikrai Panevėžys – taip sparčiai senstantis miestas.

„Panevėžio teritorinė ligonių kasa, kurios aptarnaujamoji zona – Panevėžio ir Utenos apskritys, mums pateikia duomenų, jog šioje teritorijoje kaip tik Panevėžys ir Visaginas – patys jauniausi miestai“, – pabrėžė gydytoja.

Remdamiesi tokiu argumentu ligonių kasos atstovai nustato slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių. Šiuo metu Panevėžio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje yra 15 vadinamos paliatyviosios pagalbos ir 230 slaugos ir palaikomojo gydymo lovų. Paliatyvioji pagalba skiriama ypač sunkiems ligoniams.

Norinčiųjų patekti į šią gydymo įstaigą, pasak V. Grigienės, šiuo metu nėra, o tai reiškia, kad nėra ir eilių. Tokios situacijos dar nėra buvę per visus šios ligoninės gyvavimo metus.

V. Grigienės teigimu, valstybei vis ilginant išėjimo į pensiją amžių, į slaugos ligoninę patenka vis daugiau darbingo amžiaus žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, susižalojusių, patyrusių insultą, darbingumo netekusių alkoholikų. „Sekundės“ nuotr.

Ligoniai jaunėja

V. Grigienei labiau nei dėl senstančio neramu dėl prasigeriančio Panevėžio.

„Kas nesilankė pas mus, tikriausiai įsivaizduoja, kad gydome išskirtinai senukus. Tačiau turime nemažai ir, pavyzdžiui, 1968, 1978 ar 1982 metais gimusių pacientų. Pagrindinė jų liga – lėtinis alkoholizmas, o ją seka daugybė kitų negalavimų, šiuos žmones atvedusių į slaugos ligoninę“, – teigė direktorė.

Nuo 2021-ųjų, pasak V. Grigienės, visos šalies slaugos ligoninėms suteikta teisė gydyti ne tik vietos, bet visos Lietuvos gyventojus. Tad Panevėžyje šiuo metu gydomi žmonės, kurių gyvenamoji vieta Kaune, Skuode, Kelmėje. Anot ligoninės vadovės, neabejojama, kad ir panevėžiečiai slaugomi kitų miestų įstaigose. Gydytoja teigė, jog paprastai ligoniui gydymo įstaigą parenka artimieji, renkamasi toji vieta, kur lengviau jį aplankyti.

Termino neliko

Iki pandemijos ligonis turėjo teisę slaugos ligoninėse būti nemokamai gydomas 4 mėnesius per kalendorinius metus. Paskelbus karantiną, suteikta teisė ligonio gydymą įstaigoje tęsti tiek, kiek tęsiasi karantinas. Nors dėl tokios tvarkos Panevėžio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje kai kurie ligoniai jau gydomi ir 6, ir 8 mėnesius, pasak V. Grigienės, eilių patekti į šią gydymo įstaigą nesusidarė.

Ypač sunkaus ligonio gydymas vieną parą šioje ligoninėje valstybei kainuoja kiek daugiau nei 42 eurus, lengvesnės būklės paciento gydymas įvertintas kone 40 eurų už parą.

„Kadangi valstybė vis ilgina išėjimo į pensiją amžių, pastebiu, kad į mūsų ligoninę patenka vis daugiau darbingo amžiaus žmonių, susirgusių onkologinėmis ligomis, susižalojusių, patyrusių insultą. Gydome itin daug darbingo amžiaus, tačiau darbingumo netekusių alkoholikų“, – sakė V. Grigienė.

Panevėžio seneliais susirūpino prancūzai

Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos R. Urbonavičienės išsakytas valstybės siekis naikinti didelius senelių namus, o kurti mažus skinasi kelią ir Panevėžyje.

Dar šiemet Savitiškio gatvėje, netoli Nevėžio upės, turėtų įsikurti privatūs senelių namai. Dar praėjusią kadenciją į miesto vadovus kreipėsi Prancūzijoje įkurtos, įvairiose Europos šalyse padalinių turinčios įmonės „Senior Group“ atstovai dėl galimybės Aukštaitijos sostinėje įkurdinti privačius senelių namus.

„Jau tada buvo skelbiami duomenys apie tai, kad Panevėžys – labiausiai Lietuvoje senstantis miestas. Tad prancūzų idėją kurti senelių namus ir aš, ir kiti kolegos Savivaldybėje sutikome palankiai, o aš ėmiausi tarpininkauti ieškant senelių namams sklypo“, – teigė miesto Tarybos narys, buvęs vicemeras Aleksas Varna.

Anot jo, investuotojai Savitiškio gatvėje įsigijo sklypą senelių namams, jau parengtas ir techninis statybos projektas, netgi pasirinkti statybininkai. Būsimuosius privačius senelių namus Panevėžyje statys Latvijos statybos įmonė.

„Tai bus tipiniai visoje Europoje numatyti statyti senelių namai. Jų išskirtinumas tas, kad bus nedideli, gyvens juose ne daugiau kaip po 7–10 senelių. Jiems bus sukurta namų aplinka“, – teigė A. Varna.

Anot jo, mažų senelių namų naudą itin vaizdžiai parodė pasaulį užklupusi pandemija.

„Visi girdėjome, kaip sparčiai globos įstaigose plito virusas. Tikimės, kad nedideliuose namuose virusas neplis ar bent plis ne taip sparčiai“, – sakė A. Varna.

Jo teigimu, pirmasis, medinis, vadinamas skydiniu, senelių namų pastatas Savitiškio gatvėje bus pradėtas statyti liepą, o pačių namų įkurtuvės planuojamos Kalėdoms. Ateityje tame pat sklype planuojama pastatyti dar du seneliams skirtus namus. A. Varnos teigimu, šių privačių senelių namų kūrėjai planuoja, kad juose gyventų vidutines ir didesnes pensijas gaunantys garbaus amžiaus žmonės.

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• #pandemija
• #Panevėžys
• #senelių namai