-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Balandžio 5-oji bus pirmoji oficiali socialinės rizikos žmonių, liaudies dažnai „bomžais“ pavadinamų, paieškos diena.
Juos sutikę socialiai darbuotojai aiškins, kokias paslaugas ir kitokią pagalbą Panevėžyje gali gauti.
Benamiai gaus maisto, jiems bus pasiūlyta ir lankstinukų su naudinga informacija.
„Į tokį žygį leistis socialinius darbuotojus paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atnaujintas paslaugų katalogas, papildytas reikalavimu teikti ir prevencines paslaugas. Ieškoti socialinės rizikos žmonių vyksime drauge su policijos pareigūne“, – teigė miesto Nakvynės namų vedėja Neringa Ramaškienė.
Iki šiol oficialios benamių paieškos nebuvo rengiamos, tačiau miesto Socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso Nakvynės namai, darbuotojai pakalbindavo išmaldos prašytojus, elgetaujančius prie prekybos centrų ar bažnyčių.
„Deja, nė vieno elgetautojo nėra pavykę prisikviesti į mūsų įstaigą. Jie išklauso, kas sakoma, palinksi galva ir toliau elgetauja“, – dėmesį atkreipė vedėja.
Tad kitos savaitės žygyje socialiniai darbuotojai numatė kiekvienam elgetaujančiam nuodugniai išaiškinti, kuo jam padės Socialinių paslaugų centras ir kaip gali padėti pats sau, kad nebereikėtų prašyti išmaldos.
„Stebuklais netikime ir tikrai nemanome, kad po šios akcijos elgetaujančiųjų mieste sumažės. Bet gal įpiršime šiems žmonėms mintį, kad gali nemokamai nusiprausti, išsiskalbti drabužius. Nunešime ir maisto, kad sočiai pavalgytų“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.
Dirbant su rizikos žmonėmis, ypač paragavusiais benamio duonos, pasak N. Ramaškienės, sunkiausia kovoti su priklausomybėmis.
Kitas, pasak Nakvynės namų vedėjos, tikrai sudėtingas darbas – priprašyti laikytis švaros.
„Gal kai kas nusistebės, kodėl Nakvynės namai prašo dovanoti patalynės. O prašome dėl to, kad dažnas mūsų gyventojas eidamas miegoti net nenusirengia viršutinių drabužių, dieną naktį būna su jais. Labai sunku juos įtikinti laikytis higienos. Dažnas mano, kad nusiprausti kartą per mėnesį – jau kone didvyriškumas“, – pasakojo N. Ramaškienė.
Ji svarsto, kad higienos įgūdžių vieni galbūt neturėjo nuo pat vaikystės, kitiems jie pranyksta susirgus, kai švarintis pasidaro sudėtinga ir nebeatrodo reikalinga. Sudėtinga darosi ir gamintis maistą, valgoma kas pasitaiko po ranka.
Tiems, kurie patenka į Nakvynės namus jau turėdami neįgalumą dėl proto ar psichikos ligų, socialiniai darbuotojai stengiasi išrūpinti apgyvendinimą globos namuose.
„Sudėtingiausia seniems, dažnai priklausomybių turintiems žmonėms. Jų pajamos dažniausiai labai menkos, nes per gyvenimą retas būna dirbęs, o tokių nelaukia ir senelių namai. Kita vertus, senelių namuose jie dažnai ir neužsibūna, nes pažeidinėja nustatytą tvarką. Kadangi ir Nakvynės namai neskirti gyventi visą gyvenimą, paprastai tokie žmonės pas mus glaudžiasi kurį laiką, paskui išeina, o vėliau sugrįžta“, – kalbėjo N. Ramaškienė.
Neringa Ramaškienė. G. Kartano nuotr.
Kokiose konkrečiose vietose kitą savaitę bus ieškoma benamių, N. Ramaškienė tiksliai pasakyti negali.
Bus einama prie prekybos centrų, į autobusų stoties rajoną, į vietas prie aludžių.
Žinoma, kad neturintieji namų glaudžiasi ir apleistame buvusios „Ekrano“ gamyklos profilaktoriumo pastate, kuriame kadaise veikė Nakvynės namai.
N. Ramaškienė pamena, kad vienas benamis „namus“ buvo įsirengęs po daugiabučio balkonu Vasario 16-osios gatvėje, sulaukta ir gyventojų pranešimų, kad neturintieji namų miega daugiabučių laiptinėse Statybininkų ir Kniaudiškių mikrorajonuose.
„Vieną jauną vyrą, nakvodavusį Dariaus ir Girėno gatvės daugiabutyje, buvome apgyvendinę Nakvynės namuose. Pagyveno pas mus vos mėnesį. Priversti žmogų būti mūsų gyventoju neturime galių“, – sako vedėja.
Vasaromis benamiai dienas ir naktis leidžia Nevėžio upės kairiajame krante ties Taikos prospektu, gali būti, kad miegama ten ir dabar, nes matyti skudurų guoliai.
Su socialiniais darbuotojais į benamių paieškas leistis besiruošianti policijos pareigūnė Renata Gustaitienė turi žinių, kad jų būrimosi vieta yra Rožyne esantis apleistas pastatas, taip pat prekybos centro apylinkės miesto vakarinėje dalyje.
Su elgetaujančiaisiais jau ne vienerius metus kovoja Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
Dvasininkas elgetoms dalija maistą už pažadą nestoviniuoti bažnyčios šventoriuje ir neprašinėti išmaldos. Darbo dienomis parapijos namuose dalijami maisto paketai, savaitgaliais – karšti patiekalai.
Klebonas tvirtina, kad jo pastangos – ne bevaisės.
Prieš penkerius metus šventoriuje išsirikiavę rankas tiesdavo penki, o kartais ir daugiau elgetų, dabar belikęs vienintelis.
Kunigas R. Zdanys pasidžiaugė, kad ir šį pavyko kiek paauklėti – tapo kultūringesnis, nebekrečia šunybių.
Tačiau neelgetauti vis tiek nepavyksta įkalbėti – ranką bažnyčios šventoriuje jis tiesia kone kasdien, o žmonės, manydami darantys gerą darbą, – į ją deda pinigų.
