Kryžius Panevėžiui netiko

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2018.12.15 08:00

Panevėžio bandymas atnaujinti savo „vizitinę kortelę“ – prieš daugiau nei tris dešimtmečius statytus, dabar jau aptrupėjusius betoninius riboženklius subliūško vos prasidėjęs.

Savivaldybės paskelbtas konkursas naujiems ženklas pastatyti liko be rezultato vertinimo komisijai nusprendus, kad visos pasiūlytos idėjos pernelyg primityvios.

Konkursui riboženkliams įrengti pasiūlymus pateikė trys Panevėžio įmonės – dvi reklamos agentūros ir viena, besiverčianti šviesos diodų, vadinamojo LED apšvietimo sprendimais. Pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus, nė vienas jų neatitiko Panevėžio vizijos.

„Pasiūlymai tokie primityvūs, kad net nebevertinome jų kainų. Nė vienas nesurinko net minimalaus pirmojo etapo balų skaičiaus“, – teigė Savivaldybės dizaino specialistas.

Anot jo, vienas iš pasiūlytų riboženklių, į jį tik užmetus akį ir neįsigilinus į detales, vizualiai atrodė kaip kryžius. Žiūrint į kitą vertintojams kilo klausimas, kodėl projekto autorius Šiaurės Lietuvą atrėžė kaimynams.

„Lietuvos kontūruose išpjaustyta Panevėžio apskritis. Atrodė taip, kad gali pagalvoti, jog dalis Lietuvos atiduota Baltarusijai“, – idėją sukritikavo A. Narkevičius.

Trečiasis pasiūlymas komisijos nariams pasirodė kone identiškas Vilniaus riboženkliui.

„Jei Panevėžys skelbiasi pasirinkęs robotikos kryptį, turėtų ir riboženklyje tas atsispindėti – gal išmaniosios technologijos panaudotos. Visi konkurso dalyviai per daug susikoncentravo į šviečiančias raides, į apšvietimą, bet nepaieškojo įdomesnių dizaino sprendimų. Kūrybinės jėgos labai trūko. Visi vertinimo komisijos nariai sakė, kad geriau neišrinkti nieko, nei bet ką“, – kalbėjo A. Narkevičius.

Pasiūlymus, kaip galėtų būti ženklinami įvažiavimai į Panevėžį, vertino Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, architektai Žymantas Lipskis ir Loreta Paulauskienė, Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė ir A. Narkevičius.

A. Narkevičiaus teigimu, vienas iš pasiūlytų riboženklių, į jį tik užmetus akį ir neįsigilinus į detales, vizualiai atrodė kaip kryžius. Žiūrint į kitą vertintojams kilo klausimas, kodėl projekto autorius Šiaurės Lietuvą atrėžė kaimynams. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Užsakymai nekelia susidomėjimo

Konkurso laimėtojas būtų turėjęs pats pasirūpinti ir riboženklio pastatymu. Komisijai taip ir neišrinkus Panevėžį tinkamai reprezentuojančio ženklo, pasak dizaino specialisto, kitąmet bus skelbiamas naujas konkursas, bet laukiama jau tik idėjų, skiriant premijas geriausių autoriams.

Tokiu atveju, pasak A. Narkevičiaus, būtų atvertas kelias konkurse dalyvauti architektams, dailininkams.

„Kai perkame ne tik idėją, bet ir įrengimą, pavieniai architektai į tokį konkursą nė nežiūri, nes jiems reikia susirasti ir rangovą, kas tą riboženklį pastatytų“, – mano dizaineris.

Skelbdama konkursą Savivaldybė buvo numačiusi 90 tūkst. eurų dviem riboženkliams pastatyti – ties įvažiavimais nuo Šiaulių bei Vilniaus ir Kauno pusės.

Kad į tokį užsakymą dėmesį atkreipė tik trys vietinės įmonės, A. Narkevičius teigia nesistebintis. Anot jo, pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad Panevėžio savivaldybės konkursai nesukelia didelio susidomėjimo. Dėl galimybės Aukštaitijos sostinę papuošti Kalėdoms irgi varžėsi trys įmonės, nors Savivaldybės biudžeto pyrago riekė tokiam užsakymui buvo atriekta kaip niekad stora – apie 150 tūkst. eurų.

„Ar čia visi ant laurų užmigę, ar savivaldybės daug konkursų skelbia“, – menką susidomėjimą Panevėžiu bando paaiškinti A. Narkevičius.

Tradicija iš sovietmečio

Dabartiniai miesto vartus žymintys ženklai su užrašu „Panevėžys“ pastatyti dar apie 1985-uosius. Jų autorius – architektas Juozas Kublickas, tas pats, kuris suprojektavo ir Panevėžio santuokų rūmus. Senieji ženklai nebeatlieka nei reprezentacinių, nei ribų žymėjimo funkcijų – per tą laiką Aukštaitijos sostinė gerokai išsiplėtė. Savivaldybės bandymas įvažiavimą į Panevėžį paženklinti naujais riboženkliais – nebenauja idėja. Ją bandė įgyvendinti ne viena buvusi miesto valdžia. Architektūrinių idėjų riboženkliams sukurti konkursus miesto Savivaldybė skelbė dar 2007-aisiais. Nors tąkart pasiūlytos keturios idėjos, komisija taip pat nutarė, jog nė viena jų neatspindėjo miesto savitumo. Pastatyti naujus riboženklius dar kartą pabandyta 2009-aisiais. Konkurso nugalėtojui buvo pažadėta 10 tūkstančių litų premija. Visgi ir tuometė idėja žlugo, o įvažiavusiuosius į Aukštaitijos sostinę iki šiol pasitinka sovietiniai masyvūs ženklai.

Panevėžiui daugelį metų desperatiškai ieškant ne tik savo identiteto, bet ir „vizitinės kortelės“, A. Narkevičius siūlo pasižvalgyti po pasaulį.

„Ar kur dar Vakaruose matėte riboženklius? Nebent garsųjį užrašą „Hollywood“ Holivudo kalvose. Nei įvažiuojant į Romą, nei į Prahą nepamatysite didžiulių ženklų. Tokių riboženklių tradicija atėjo iš sovietinių laikų ir ji gaji buvusiose sovietinėse šalyse“, – atkreipė dėmesį dizaino specialistas.

Visgi, anot jo, kadangi Panevėžio savivaldybės taryba nusprendusi dabartinius gremėzdiškus betoninius riboženklius atnaujinti, šis klausimas net nekvestionuojamas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Panevėžys
• #riboženkliai