-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra Panevėžyje pristato skirtingu kūrybiniu braižu pasižyminčių menininkių Gertrūdos Danisevičiūtės, Paulinos Bronislavos Giedraitytės, Svetlanos Grigoryevos kūrinius.
Pačiame miesto centre, Laisvės aikštėje įsikūrusioje Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus „Galerijoje XX“ atidarytoje parodoje menininkės, pasirinkusios autentišką meno kūrybos būdą, savitai tyrinėja molį, jo galimybes.
G. Danisevičiūtės kūrinių ciklas ,,Kodas. Alsavimas“ jungia tris skirtingas technologijas, alcheminiu būdu suvienytas molinėse plokštėse. Tai preciziškai sukurtos keraminės dėžutės, suteikusios kūriniui formą, analoginė fotografija, perteikianti autorės idėjas, ir skaitmeninių dekolių spausdinimas – technologinis sprendimas, įbalsinęs autorės idėjas laikui nepavaldžia forma. Gertrūdos akiratyje miškas, jo alsavimas, perteiktas tiek per fotografiją, tiek užrašytas Morzės abėcėle išdėstant kūrinį ant sienos.
Pasak autorės, miškas nuo pat žmogaus atsiradimo teikė jam būtiniausių dalykų – aprūpino deguonimi, maistu, buvo prieglobstis.
„Tikriausiai būtent dėl savo apsaugos teikimo miškas palaipsniui ir įgavo sakralią prasmę – šventose giraitėse vykdavo ritualai, aukojimai dievams, kuriamos šventės, laidojami mirusieji. Daugumoje kultūrų medis, kaip gyvenimo simbolis, yra šventas ir laikomas žmonių giminės protėviu“, – sako G. Danisevičiūtė.
Jos darbai sukurti jungiant sudėtingas technikas, pasižymi nuosaikia spalvų gama ir forma. Tarsi interpretuodama šūkį „Les is more“, atsisakydama ryškių spalvų, barokinių formų, rinkdamasi sudėtingas technologijas, autorė sukuria paveikų kūrinį.
Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra Panevėžyje pristato skirtingu kūrybiniu braižu pasižyminčių menininkių Gertrūdos Danisevičiūtės, Paulinos Bronislavos Giedraitytės, Svetlanos Grigoryevos kūrinius. G. Kartano nuotraukos
P. B. Giedraitytės meninis tyrimas pavadintas ,, Apie Jas“. Šis darbas skirtas išskirtinėms moterims: fotografei Veronikai Šleivytei, poetei Janinai Degutytei, pilotei Antaninai Liorentaitei, solistei Beatričei Grincevičiūtei, antropologei Marijai Gimbutienei, architektei Elenai Nijolei Bučiūtei.
Prie šio projekto autorė praleido metus, rinkdama medžiagą, vėliau eskizuodama ir galiausiai lipdydama kūrinius.
Pasirinkdama neeilines asmenybes, P. B. Giedraitytė siekė perteikti surinktą medžiagą, suteikdama jai skulptūrinę formą.
Kiekvienai iš pasirinktų autorių skirta asmeniška skulptūra, įgavusi žuvelės, paukštės ar raketos pavidalą. Paulina gilinosi į kiekvieną iš pasirinktų asmenybių, atidžiai rinkdamasi pasakojimus apie jas. Surinktus tekstus autorė užrašė grafito technika ant skulptūrų, sukurdama paradoksą. Tai trimačiai kūriniai, sukurti tiek žiūrėti, tiek skaityti. Gautas rezultatas išties skatina susimąstyti, žvelgiant vis norėtųsi, kad kūrinys tęstųsi ir autorė pateiktų ir kitų iškilių moterų gyvenimo ir darbų interpretacijas.
S. Grigoryeva kūrinyje „Atminties viduje“ ieško atsakymų vidiniame „aš“, tarsi patvirtindama Kristofo Andrė – prancūzų psichoterapeuto teiginius, jog nuolatinis bandymas išpildyti išorinius lūkesčius atitraukia mus nuo pačios esmės, o pusiausvyros paieška tarp žmogaus išorinio ir vidinio pasaulio tampa vis aktualesnė tema šiuolaikinio žmogaus gyvenime.
S. Grigoryeva reflektuodama šiandieninio žmogaus egzistavimo tendencijas siekia paneigti išorinę svarbą siūlydama žiūrovui žvelgti į vidų tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme (kūriniai pateikiami nukreipiant žiūrovo žvilgsnį į kūrinio vidų).
„Tai gelmė, į kurią mes galime žingsnis po žingsnio panirti. Šis atminties indas stovi ant grindų taip, kad į jį galima būtų pažvelgti iš viršaus ir savo suvokimą panardinti į vidų. Jis tamsios spalvos, nes mūsų praeitis slūgso giliai pasąmonės tamsoje, bet mes galime jį nušviesti savo dėmesiu ir įžvelgti pačius giliausius prisiminimų sluoksnius. Taigi indo viduje slypi šviesa. Permatomi paviršiai su užrašais indo viduje – tai vandens sluoksniai, kuriuose saugoma informacija iš įvairių gyvenimo periodų. Tai lyg paslaptingas senovinis šulinys, pripildytas prasmių. Gali būti, kad keleiviui, kuris eis pro šalį, kokia nors citata galės pasirodyti artima ir padės jam kažką pajausti, suvokti ar prisiminti“, – sako autorė.
„Gertrūda, Paulina ir Svetlana – autorės, deramai reprezentuojančios VDA Keramikos katedros bakalauro programą, pateikiančios žiūrovams tai, kas geriausia – autentišką, jaudinančią kūrybą, demonstruodamos įvaldytas, sudėtingas technologijas ir pasirinkdamos išskirtines temas“, – sako parodos kuratorė, doc. Rasa Justaitė-Gecevičienė.
