-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kai iš Lietuvos paskambinęs bičiulis paklausė, ar būtų saugu savaitgaliui atvykti pasižvalgyti į Lvivą ar Kyjivą, prisipažinsiu, sutrikau.
Juolab kad jis paprašė „žmogiškai“, o ne aptakiomis frazėmis paaiškinti, kokia šiuo metu, įpusėjus septintam karo mėnesiui, tikroji situacija Ukrainoje.
Vietoje mano trumpo atsakymo išėjo ilga prakalba. Vėliau ją dar teko papildyti komentarais elektroniniame laiške aiškinant kriminologinę, ekonominę ir politinę situaciją.
Praėjusį šeštadienį, prieš išvykdamas į Charkivą, paprašiau ten gyvenančių dviejų bičiulių parašyti, kokia situacija mieste.
24-erių Borisas Baškirovas atsakė, kad galiu drąsiai vykti: yra saugiau nei tuomet, kai ten lankiausi prieš pusmetį.
O štai 27 metų Liudimila Pertrenka įspėjo geriau Charkive nesirodyti. Anot jos, keršydami dėl Ukrainos armijos kontratakų okupantai ėmė aklai bombarduoti miestą. Ji pati praėjusį šeštadienį buvo nesunkiai sužeista prie namo sprogus bombai ir šiuo metu gydosi ligoninėje.
Rusijos karinei invazijai Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei šešis mėnesius, Ukrainos pajėgos šeštadienį paskelbė apie didžiulius teritorinius laimėjimus, pasiektus per žaibišką atsakomąjį puolimą. Po jo Rusija pranešė atitraukianti kariuomenę iš rytinio Ukrainos Charkivo regiono, besiribojančio su Rusija ir kelis mėnesius kontroliuoto Maskvos remiamos valdžios.
Kijevo pajėgos išlaisvino jau kelias dešimtis gyvenviečių šioje srityje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad Charkivo kontrpuolimas rodo, jog Ukraina gali nugalėti Rusiją, bet tam reikia daugiau ginklų.
Kariai Lvivo stotyje išvyksta į frontą. E. Butrimo nuotr.
Karas tikrai nėra normali šalies būsena, vis dėlto riziką mėgstančių pavienių užsienio turistų teko sutikti įvairiuose Ukrainos miestuose.
Vienas čekas Dnipre gyrėsi, jog dviračiu keliaudamas pasiekė net fronto liniją, o mergina iš Kolumbijos pareiškė, jog jos šalyje žudymai bei bombų sprogimai – kasdienybė jau aštuoniasdešimt metų, tad jai viešnagė Kijeve pasirodė netgi taikinga.
Gyvenimas nuo fronto penkis šimtus kilometrų nutolusiame Kyjive ir dar toliau esančiame Lvive gerokai ramesnis nei gyvenvietėse arti karo zonos.
Ukrainos vyriausybė ragina piliečius nepasiduoti panikai, neuždaryti įmonių ir ten, kur įmanoma, stengtis tęsti normalų gyvenimą – kad valstybė turėtų lėšų tęsti karą, mokėti algas ir pensijas.
Kai kurie Kijevo politologai teigia, jog Ukraina privalės Izraelio pavyzdžiu išmokti gyventi ir klestėti egzistuojant potencialiam pavojui bet kada vėl būti užpultai savo agresyviosios kaimynės Rusijos.
Ateityje gal taip ir nutiks, tačiau dabar nemaža dalis ukrainiečių šeimų prasidėjus karui buvo priverstos išsiskirti, kad išgelbėtų tai, kas jiems brangiausia – savo vaikus, senolius, moteris, ir pasitraukti į saugesnius šalies regionus ar užsienį.
Neseniai vėl teko vykti per Lenkijos ir Ukrainos pasienį. Ten situacija jau visai kitokia, nei karo pradžioje. Tuomet čia grūdosi milžiniški srautai žmonių, sprunkančių nuo karo baisumų Ukrainoje. Net seneliai ir maži vaikai po kelias paras laukė eilėje, šildydamiesi prie uždegtų laužų.
Dabar eilės pasienyje irgi didžiulės, bet ne žmonių, o sunkvežimių. Mat anksčiau į Vakarus laivais eksportuotus pramonės gaminius bei žemės ūkio derlių dabar tenka vežti sunkvežimiais per Lenkijos pasienį.
Muitininkai nebuvo pasiruošę staigiam keliolika kartų išaugusiam sunkvežimių antplūdžiui. Šie įstrigo net kelioms savaitėms, tai praėjusią savaitę paskatino lenkų vairuotojų streiką.
Kyjivas su Varšuva skubiai susitarė atidaryti keletą naujų krovininių automobilių pravažiavimo punktų, tačiau ilgų eilių problema liko opi.
Į Lvivo dramos teatrą susirenka pilnos salės žiūrovų. E. Butrimo nuotr.
Labiau nei eilės pasienyje eiliniams ukrainiečiams artėjant žiemai labiau rūpi kitoks galvos skausmas – kaip reikės ištverti šalčius ir sumokėti išaugusius mokesčius už šildymą. Ukraina daugumą dujų importuoja iš Rusijos, o Kremlius žiemą grasina iš keršto užsukti kranus.
Lvivo meras oficialiai paragino miestiečius įsigyti malkomis ir anglimi kūrenamas mobiliąsias krosneles, nuo seno vadinamas buržuikomis.
Merija pati pranešė įsigijusi beveik tūkstantį tokių krosnelių. Jos bus išdalytos ligoninėms, mokykloms, kitoms valstybinėms įstaigoms.
„Buržuikas“ nurodyta pastatyti ir slėptis nuo bombų skirtose slėptuvėse, kad subėgę žmonės nesušaltų.
Ukrainos valdžia perspėjo, kad ši žiema gali tapti pačia sudėtingiausia išgyventi per visą nepriklausomybės trisdešimtmetį.
Gyventojams patariama prieš žiemą gerai užsikamšyti langus, nusipirkti šiltas pižamas, nes, anot Lvivo mero, dėl kuro taupymo temperatūra butuose bus sumažinta nuo 20–22 iki 16 laipsnių.
Kovojančios šalies laukia išbandymai ne tik šalčiu.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis savo ruožtu perspėjo, kad artimiausiais mėnesiais gali padaugėti kriminalinių nusikaltimų – apiplėšimų ir vagysčių.
Ministras priminė, jog karo pradžioje šių nusikaltimų buvo gerokai sumažėję, o dabar pastebimas gausėjimas. Spėjama, kad tai lemia prastėjanti ekonominė situacija, mažėjančios algos ir visuomenėje padidėjęs ginklų kiekis.
Berlyne spalio pabaigoje vyks tarptautinė konferencija, kurioje bus diskutuojama apie Ukrainos atstatymą.
JAV fondo „German Marshall Fund“ analitikų skaičiavimais, atstatymui reikės ne tik šimto milijardų JAV dolerių, bet ir griežtos skirtų lėšų naudojimo kontrolės.
Mat Ukraina iki šiol garsėjo kaip gana korumpuota šalis.
Korupcija neišnyko ir kilus karu – liudija Lvivo policijos pranešimai.
Pastaruoju metu už kyšių ėmimą dažniausiai sulaikomi valdininkai, padedantys vyrams neteisėtai išvykti iš šalies ir kartu išsisukti nuo tarnybos armijoje.
Buvo areštuoti ir keli nesąžiningi paramos fondų įkūrėjai, kurie, kaip paaiškėjo, dalį užsieniečių dovanotos paramos parduodavo.
Į Lvivo dramos teatrą susirenka pilnos salės žiūrovų. E. Butrimo nuotr.
Didele problema Ukrainai yra ir Kremliaus okupantams talkinantys kolaborantai.
O jų esama įvairiuose socialiniuose sluoksniuose: nuo paprastų kaimiečių, telefonu priešui perduodančių informaciją apie greta esančių ukrainiečių karių skaičių bei ginkluotę iki miestų merų ir net ministerijų darbuotojų.
Užgorodo saugumiečiams pavyko areštuoti du kolaborantus, ieškojusius galimybės nusipirkti automatinių ginklų bei sprogmenų. Paaiškėjo, jog šie išdavikai ketino ginklus vežti į Kyjivą, kur buvo telkiama kovinė dvidešimt penkių asmenų grupė, turėjusi pasikėsinti į prezidento ar ministrų gyvybę.
O mano atsakymas bičiuliui, panorusiam atvykti į Ukrainą buvo toks: „Tau greičiausiai nieko blogo neatsitiks nei Lvive, nei Kyjive. Visgi nepamiršk, jog karo apimtoje šalyje gali nutikti visko.“
Geriau nerizikuoti leistis į tokią kelionę, džiaugtis taikiu dangumi ir šiltu būstu, o sutaupytus pinigus pervesti ukrainiečių kariams.
Nuo jų pergalės priklauso ir pačios Lietuvos saugumas, ir galimybė vėl be baimės vykti į šią svetingą ir gražią šalį, lietuviams artimą dėl bendros istorinės praeities.
Lvive bei visuose arti Baltarusijos esančiuose regionuose šiomis dienomis paskelbtas perspėjimas gyventojams būti pasiruošusiems, jog šalį gali pulti ir Kremliui ištikimas Minskas.
Mat Ukrainai perėjus į puolimą, Maskva įnirtingai ėmė reikalauti paramos iš Aliaksandro Lukašenkos.
Minskas kol kas oficialiai savo piliečių į karą nesiunčia, tačiau iš Baltarusijos teritorijoje esančių Rusijos karinių bazių raketos į Ukrainą lekia vis dažniau.
Ukrainiečiai gausiai užminavo pasienį su Baltarusija, tačiau garantijų, kad ši šalis nepuls, nėra.
