Kaimų pirtyse – miestiečiai

Kaimų pirtyse – miestiečiai

Panevėžio rajono viešųjų pirčių lankytojai už tokį malonumą moka kone tris kartus mažiau nei reali apsilankymo kaina. Politikai, suskaičiavę, kad dauguma pirtininkų – netgi ne vietiniai, o atvykėliai iš Panevėžio ar kitų savivaldybių, siūlo rimtai spręsti dėl kainų diferencijavimo pagal gyvenamąją vietą.

Panevėžyje nebelikus „valdiškos“ viešosios pirties, pirties malonumų miestiečiai ieško rajone.

Upytėje gyvenantis Panevėžio rajono tarybos narys, konservatorius Kazimieras Algirdas Budrys suskaičiavo, kad šios gyvenvietės pirtyje vietinių prausiasi vos dešimtadalis. Visi kiti – atvykėliai.

„Taip išeina, kad rajonas iš savo biudžeto prausia miesto gyventojus. Bilietas į pirtį Upytėje, o ir kitose devyniose rajono pirtyse, kainuoja po tris keturis eurus, o reali apsilankymo kaina – 10–12, gal ir daugiau eurų. Tai kodėl mes, rajono žmonės, savo biudžeto pinigus turime skirti tam, kad nupraustume panevėžiečius?“ – klausia K. A. Budrys.

Pasak politiko, miestiečių būriai traukia į Dembavos, Velžio, Upytės, Naujamiesčio, Ėriškių pirtis, o baseiną turinčią Smilgių pirtį pamėgo ne tik panevėžiečiai, bet ir kaimyninių Pakruojo bei Radviliškio rajono gyventojai.

„Ko nevažiuoti į pirtį, kai ji tokia pigi? Siūlau iš kitų savivaldybių gyventojų, kurie praustis važiuoja į Panevėžio rajoną, imti realią pirties kainą“, – pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.

K. A. Budrys įsitikinęs: taip sparčiai brangstant elektros energijai, maudynės rajono pirtyse turėtų brangti ne tik atvykėliams, bet ir Panevėžio rajono gyventojams.

Visgi Tarybos opozicijos atstovas pripažįsta, kad, nepaisant nemenkos finansinės naštos rajono biudžetui, iki savivaldos rinkimų belikus vos penkiems mėnesiams, valdantieji neišdrįs pykdyti rinkėjų pakeldami pirties įkainius.

„Prieš rinkimus rajono valdžia nedrįs didinti pirčių kainų. Pabrangins, kai jau bus perrinkti ir rankose turės mandatus“, – neabejoja politikas.

Viena iš gausiausiai panevėžiečių lankomų Panevėžio rajono pirčių – Dembavos pirtis. P. Židonio nuotr.

Į pirtį 15 kilometrų

Nuo tada, kai nuostolingai veikusi ir miesto biudžetui finansine našta buvusi Panevėžio viešoji pirtis liko uždaryta, 83-ejų panevėžietė Valentina G. kone kiekvieną penktadienį autobusu važiuoja pertis į Naujamiestį.

Nors gyvena daugiabutyje, turi ir savo vonią, ir dušą, pasak Valentinos, pirtis jai – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Kad jį patirtų, sukarti kone 15 kilometrų Valentinai G. nieko nereiškia. Negaila jai ir trijų eurų už vandens malonumus.

„Gyvenu Klaipėdos gatvės gale, kad nuvažiuočiau į Naujamiestį, man net nereikia vykti į autobusų stotį, autobusas sustoja bemaž prie mano namų. Dėl savo amžiaus už kelionę moku tik 20 proc. kainos, tad, kaip pati sakau, nuvažiuoti iki Naujamiesčio man tekainuoja kapeikas“, – sako Valentina G.

Pasikaitinusi, išsivanojusi, vakare taip pat priemiestiniu autobusu ji grįžta namo.

Senjorė mena, kad bene prieš porą metų į ją, pirtyje besikaitinančią miestietę, žiūrėta kiek nepatikliai. Valentina G. neslepia girdėjusi ir replikų, kad miestiečiai už pirtį turėtų mokėti daugiau nei kaimo žmonės. Paskui tokios kalbos nurimo.

Panevėžietė pasakoja, jog į rajono pirtis važiuoja ir jos sūnus su draugais.

Namuose brangiau

Kad panevėžiečiai ir netgi iš toliau atvykusieji – dažni lankytojai rajono pirtyse, patvirtino už jų darbą atsakinga įmonės Velžio komunalinio ūkio pastatų priežiūros ir administravimo specialistė Jolanta Čekanauskaitė.
Vasarą mėnesį arba du buvusios uždarytos rajono pirtys duris atvėrė pirmą rugsėjo penktadienį.

Jau patį pirmą rugsėjo savaitgalį bene daugiausia lankytojų sulaukė Dembavos pirtis – pertis atėjo 58 lankytojai. Velžio pirtį per savaitgalį aplankė 37 pirties mėgėjai, panašūs ir Upytės, Ėriškių bei Smilgių pirčių klientų skaičiai.

Iš dešimties rajono pirčių, pasak J. Čekanauskaitės, mažiausiai lankomos Vadoklių, Krekenavos ir Raguvos. Viena menko jų lankymo priežasčių – šie miesteliai nutolę nuo Panevėžio. Menką paklausą turinčios šios trys pirtys užkuriamos kas antrą šeštadienį.

Rajono pirtys kūrenamos įvairiu kuru: dujomis, pjuvenų granulėmis, elektra, malkomis.

„Kaip šiam sunkmečiui, prausimosi pirtyse kaina, tesiekianti tris keturis eurus, tikrai nedidelė. Jei kas turi pirtį namuose, ją pasikurti kainuoja tikrai brangiau“, – paskaičiavo J. Čekanauskaitė.

Kainų judinti nedrįsta

Panevėžio rajono mero pavaduotojas socialdemokratas Antanas Pocius patvirtino, jog Panevėžio rajono politikai jau ne pirmą kartą svarsto dotuoti tik pirtis lankančius rajono gyventojus, o iš panevėžiečių bei kitų savivaldybių gyventojų prašyti susimokėti visą kainą.

Visgi rajono valdžia net ir drastiško brangymečio akivaizdoje nedrįsta judinti pirčių įkainių.

„Skirstyti klientus būtų keblu, be to, manau, kad tai daryti apskritai neišeina. Kuo daugiau žmonių ateis į rajono pirtis, tuo daugiau pinigų surinks jas aptarnaujantis Velžio komunalinis ūkis“, – mano rajono vicemeras.

Pasak A. Pociaus, padidinus apsilankymo pirtyje kainą, rajono biudžetas sutaupytų vos apie tūkstantį eurų.

Komentarai

  • Tai kodėl visuose miestuose pirtys yra PANEVĖZĮ nėra ,taip kaip su autobusų stotim ,visoj Lietuvoj jau seniai pastatytos naujos Panevėzį tik dabar statoma .Kaip į valdzia atėjo Račkauskas prizadėjo ,kad rudeni bus sotis ,tai praėjo bene 8 rudeniai,juokas ima.Pirti matysim ,kaip ausis be veidrodzio ,toks miestas ,opirties nėra GĖDA.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų