Ką byloja Panevėžio konservų fabrikas

Ką byloja Panevėžio konservų fabrikas

Panevėžyje, Kranto gatvėje, ant Senvagės kranto, stovi dar cariniais laikais statyti raudonplyčiai pastatai. O jie mena seną istoriją.

Prasidėjo nuo degtinės

Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse tas pastatas asocijuojasi su konservų fabriku, bet dar anksčiau jis atliko kitokią funkciją. Tai buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, kartais vadinama sandėliu.

Šie raudonų plytų mūro su dekoro elementais pastatai iškilo apie 1880 metus. Tai tipiškas XIX–XX amžių pramoninės architektūros pavyzdys – panašios gamyklos kūrėsi ir carinėje Rusijoje.

1919–1923 metais šiame pastate šeimininkavo kariškiai. Čia veikė karinė intendantūra ir bazavosi pėstininkų pulkas.

1923 metais, nepriklausomoje Lietuvoje atkūrus degtinės monopolį, nuspręsta vėl atkurti degtinės pilstymo įmonę. Jos įrengimo darbai vyko iki 1924 metų.

Nuo 1925 metų rugsėjo 1-osios valstybės monopolio degtinės pilstyklos vedėjo pareigas ėjo Juozas Adomėnas. Jis vadovavo iki 1937 metų. Vėliau vedėjai dažnai keitėsi.

Degtinės pilstykloje veikė butelių plovimo, pilstymo ir filtracijos skyriai. 1938 metais čia dirbo 52 padieniai darbininkai. Ši Panevėžio įmonė spiritu ir degtine aprūpino net 14 Lietuvos apskričių, tarp jų ir tolimesnes Šilalės, Kretingos, Raseinių bei kitas apskritis.

1941 metais gamykla pavadinta valstybės spirito ir degtinės trestu. Nacių okupacijos metais pervadinta degtinės gamykla.

Tokia produkcija šiuose pastatuose gaminta iki maždaug 1955 metų. O tikrojo konservų fabriko gimimo istorija susijusi jau su kitomis Panevėžio gatvėmis.

Panevėžio konditerijos, vaisių ir daržovių kombinato darbuotojai V. Gasiūno vaisių medelyno ūkyje. Iš kairės stovi ūkio savininkas V. Gasiūnas, kombinato vairuotojas A. Juršas, su vaiku ant rankų būsimasis direktorius M. Švecas, šalia jo žmona Vera, žemiau priklaupęs kombinato direktorius B. Žmoginas, apačioje sėdi direktoriaus sesuo K. Vitkauskienė, prie jos sūnus Viktoras Ramutis, šalia direktoriaus sūnus ir dvi kontoros darbuotojos.1946 metų liepa. Viktoro Ramučio VITKAUSKO kolekcijos nuotr.

Panevėžio konditerijos, vaisių ir daržovių kombinato darbuotojai V. Gasiūno vaisių medelyno ūkyje. Iš kairės stovi ūkio savininkas V. Gasiūnas, kombinato vairuotojas A. Juršas, su vaiku ant rankų būsimasis direktorius M. Švecas, šalia jo žmona Vera, žemiau priklaupęs kombinato direktorius B. Žmoginas, apačioje sėdi direktoriaus sesuo K. Vitkauskienė, prie jos sūnus Viktoras Ramutis, šalia direktoriaus sūnus ir dvi kontoros darbuotojos.1946 metų liepa. Viktoro Ramučio VITKAUSKO kolekcijos nuotr.

Keitėsi santvarka ir fabrikas

Konservų fabriko istorijos pradžia – Respublikos, Ramygalos, Kranto gatvėse. Kontora įsikūrė Kranto gatvėje buvusio vatos fabriko vietoje. Tai buvo Kranto gatvės 13A pastatas, jis išlikęs iki šių dienų.

Būsimasis fabrikas turėjo gaminti labai reikalingą tuo metu miestiečiams produkciją – pokariu Panevėžyje labai trūko maisto produktų.

Respublikos gatvėje buvo įrengtos konservų fabriko gamybinės patalpos, o įmonės sandėliai, kopūstų raugykla įkurti Ramygalos gatvėje.

Konservų fabriko istorija prasidėjo nuo Lietuvos konditerijos, vaisių ir daržovių perdirbimo tresto „Skanėstas“ Panevėžio skyriaus. Jis įkurtas 1944 metų rugpjūtį.

Fabrikas dažnai keitė pavadinimus. Jis greitai pavadintas Panevėžio konditerijos, vaisių ir daržovių kombinatu. Jo veikla prasidėjo iš Panevėžio išstūmus nacistinės Vokietijos kariuomenę. Raudonoji armija įžengė į Panevėžį 1944 metų liepos 22 dieną – prasidėjo antroji okupacija.

Lietuvos konditerijos, vaisių ir daržovių perdirbimo tresto „Skanėstas“ Panevėžio skyriui vadovauti paskirtas Bagdonas. Tresto valdytojai keitėsi gana dažnai. Keitėsi ir pareigų pavadinimai. O atskiri tresto padaliniai virto atskirais fabrikais, turėjusiais savo vedėjus. Augustas Mažeika paskirtas kopūstų raugyklos ir uogų viryklos skyriaus vedėju, Adolfas Turla tapo kavos fabriko vedėju, Silvestras Trapuila – saldainių fabriko „Nevėžis“ vedėju, Mykolas Zakarevičius – administracijos ir ūkio skyriaus vedėju, sekretore paskirta Apolonija Ramanauskaitė, sąskaitininke – Genovaitė Dulikaitytė, Jonas Samas paskirtas transporto ir ūkio skyriaus vedėju. Vyriausiuoju inžinieriumi tapo Kazimieras Narbutas, o darbininkais pradėjo dirbti 14 asmenų.

Neilgai vadovu dirbo Bagdonas. 1945 metais birželio 15 dieną direktoriumi paskirtas Balys Indrelė. Jam nustatytas 900 rublių atlyginimas. Jis irgi neilgai direktoriavo. 1945 metais rugpjūčio 17-ąją už tą patį atlyginimą vadovauti paskirtas Bronius Žmoginas. Jis buvo karo dalyvis, gana kuklaus išsilavinimo – jam irgi nebuvo lengva tvarkytis. O buvęs vadovas Balys Indrelė paskirtas supirkimo agentu – jo atlyginimas nuo buvusiųjų 900 nukrito iki vos 350 rublių.

Fabrikas turėjo savo agentus, kurie supirkinėjo vaisius ir daržoves Panevėžio miesto apylinkėse. Tuo metu kolūkių dar nebuvo ir produkciją reikėjo pirkti iš ūkininkų. 1945 metais, kaip rašoma rugsėjo 10 dienos įsakyme, Balys Indrelė sulaikytas saugumo organų ir atleistas iš darbo.

Konservų fabriko taros skyriaus darbuotojai. Pirmas iš dešinės Petras Steponavičius, antras Bronius Šakalys. Apie 1956–1957 metus. Viktoro Ramučio VITKAUSKO kolekcijos nuotr.

Konservų fabriko taros skyriaus darbuotojai. Pirmas iš dešinės Petras Steponavičius, antras Bronius Šakalys. Apie 1956–1957 metus. Viktoro Ramučio VITKAUSKO kolekcijos nuotr.

Iš fabriko – į mišką malkų

Visi fabriko darbininkai privalėjo rudenį vykti į mišką kirsti medžių malkoms fabrikui šildyti.

Į miškus dirbti važiuodavę darbininkai patys turėjo apsirūpinti ir įrankiais, ir maistu. Nenorėjusiems susitaikyti su tokia prievole ir bandantiems išsisukti nuo miško darbų buvo grasinama teismu.

1945 metais nustatytas fabriko darbo laikas nuo 8 val. iki 16.30 val. Pietų pertrauka tęsėsi vos pusvalandį – nuo 13 val. iki 13.30 val.

Fabrikas neturėjo savo modernesnio transporto ir 1946 metais vasario 4 dieną vairuotojas Jakovas Jašinas išsiųstas į Brestą parsivežti mašinos.

Prekės dar dažnai buvo gabenamos arkliais.

Nuo 1946 metų balandžio 16 dienos Panevėžio konditerijos, vaisių ir daržovių kombinatas pervadintas Panevėžio daržovių rauginimo ir vaisių perdirbimo punktu. Tų pačių metų liepos 6-ąją Bronius Žmoginas direktoriaus pareigas perdavė Michailui Švecui.

1948 metais fabrike pradėtas intensyviai gaminti marmeladas ir su artele „Ratas“ sudaryta sutartis dėl statinių gaminimo.

1949 metais sausio 1 dieną Panevėžio daržovių rauginimo ir vaisių perdirbimo punktas pavadintas Panevėžio daržovių kombinatu. Čia buvo gaminamas net ir populiarusis limonadas „Gaiva“ ir išvežiojamas arkliniu transportu.

Nuo 1949 metų balandžio į darbą limonado išvežiotoju priimtas Antanas Eidrigevičius su savo arkliu.

Konservų fabriko gamybos skyriaus darbuotojai. Iš kairės trečia Nina Antipova, šešta Janina Ramanauskienė, brigadininkė, atskirai stovi tolumoje Irena Gruničiūtė. Apie 1956–1957 metus. Viktoro Ramučio VITKAUSKO kolekcijos nuotr.

Konservų fabriko gamybos skyriaus darbuotojai. Iš kairės trečia Nina Antipova, šešta Janina Ramanauskienė, brigadininkė, atskirai stovi tolumoje Irena Gruničiūtė. Apie 1956–1957 metus. Viktoro Ramučio VITKAUSKO kolekcijos nuotr.

Sodai virto Tulpių kvartalu

Tų pačių metų rugpjūtį Panevėžyje buvo perimamas nacionalizuotas milžiniškas Aleksandros ir Vytauto Gasiūnų ūkis su didžiuliais sodais. Jų derlius buvo naudojamas fabriko reikalams.

Vyresnio amžiaus panevėžiečiai atsimena, kad ten, kur plytėjo didelis V. Gasiūno sodas, išaugo Tulpių gyvenamasis kvartalas.

O pats V. Gasiūnas 1949 metų liepos 1 dieną priimtas dirbti į fabriką vyriausiuoju meistru, jam nustatytas 650 rublių atlyginimas. Bet padirbo neilgai. Po kelių mėnesių buvo suimtas.

1949 metais kombinate vyko masiniai suėmimai. Tų pačių metų spalio 1 dieną suimamas ir direktorius Michailas Švecas, ir vyriausiasis buhalteris Vincas Uždavinys.

Suimta ir teista keliolika asmenų. Arešto neišvengė ir buvęs direktorius Bronius Žmoginas, nors jis jau nebedirbo fabrike. Suimtieji buvo nuteisti kalėti skirtingus terminus.

1949 metais lapkričio 1 dieną įmonė pertvarkoma į struktūrinius padalinius: taros cechą, vaisvandenių cechą, tyrių cechą, raugyklos cechą, pagalbinį ūkį.

1950 metais balandžio 13 dieną direktoriumi paskiriamas Bronius Mikalauskas, o gegužės 15 dieną saugumiečiai paleido V. Gasiūną ir jis vėl grąžintas į vyriausiojo meistro pareigas.

Taip po truputį fabrikas judėjo į priekį. 1955 metais jis persikėlė į Kranto gatvę. Ir iki šiol šie dabar byrantys raudonplyčiai pastatai su juose išlikusiomis puošniomis rozetėmis panevėžiečių menami kaip konservų fabrikas.

Donatas PILKAUSKAS – Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Komentarai

  • dabar kons. f. byloja, kad nera seimininko reikia nacinalizuoti ,bet ir savivaldybeje nera seimininko

    • Atsakyti
    • gaila, juk tai mūsų istorija

      • Atsakyti
  • savivaldybės ponai temoka tik griauti. Kaip pirmykštėj bendruomenėj: ko negali suvalgyt – sunaikink.Turgaus bobų Intelekto lygis.

  • Darykit tam fabrike paveikslų galeriją, kam gi griauti Garsą.??????????????????????????????????????

    • nusipirk ir daryk, kami reikals?

  • Dirbo mama, prisimenu buvo ten dramos burelis, moteru vokalinis ansamblis, apie 1959 metus.

  • Panevėžyje nemažai „merdinčių“ stambių pastatų, neužbaigtų, jau krūmais apaugusių statybų: 1) Kiek jau metų stovi „ansamblis“ Kranto gatvėje? 2) Krūmais ir medžiais apaugo duburys su betono blokais Ramygalos gatvėje. 3) Net ant „Lino“ daugiaaukščio korpuso stogo suvešėjo berželiai. 4) Namai Vasario 16 gatvėje, kurio šeimininkas vilnietis ir t. t. Ką galvoja savivaldybės vyrai? Gal šį klausimą padės išspręsti žiniasklaida?

    • Atsakyti
  • Taip. Iškirtom medžius laisvės aikštėje išbetonavom. Žolė neaugs, nes nėra kas ravi…O statybvietės apaugs krūmais, nusės dulkėmis. Po šimtmečio taps piliakalniais…ir istorija tęsis. Užtenka Basanavičiaus gatve pravažiuot ir susidaro įspūdis apie Panevėžio šeimininkus. Slabotkė ir dar apleista.

  • nejau sudetinga apzeldinti didesniais medziais Vilniaus g.Basanaviciaus g.kampa ,o kaip tragiskai atrodo tiltu tureklai

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų