P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžio istorinės skulptūros restauratoriams neįdomios

Panevėžio istorinės skulptūros restauratoriams neįdomios

Restauracijos maldaujantiems senųjų miesto kapinių antkapiams – savotiškiems muziejaus po atviru dangumi eksponatams – dar teks palaukti meistrų.

Panevėžio savivaldybei trečią kartą nepavyko nupirkti restauracijos paslaugų atnaujinti žinomų skulptorių kurtus paminklus, pripažintus kultūros paveldo vertybėmis.

Situacija kritinė

„Žiema, o ypač jos pabaiga – pats blogiausias metas tiek pastatams, tiek skulptūroms. Tokį turtą tai šąlantis, tai atšylantis oras itin gadina“, – sako Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistas Benjaminas Pučkis, kalbėdamas apie nebeveikiančių Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinių didžiausią paveldosaugos turtą.

Jau antrus metus planuojama restauruoti kultūros paveldo vertybėmis pripažintus paminklus: brolių Vincento ir Benjamino Jakševičių tarpukariu kurtas skulptūras „Kristaus širdis“, „Jėzus Kristus suklupęs po kryžiumi“ ir Šv. Zitos draugijos narių antkapį. Šie meno kūriniai nusilupę, aptrupėję, apsamanoję ir, regis, tuoj nugrius.

Būgštaudami dėl šio istorinio palikimo ateities, į paveldosaugininkus, miesto merą bei Savivaldybę ne kartą kreipėsi minėtų paminklų autorių giminės. Jie piktinosi, kad Panevėžiui svarbus turtas šitaip niokojamas laiko.

Panevėžio savivaldybei trečią kartą nepavyko nupirkti restauracijos paslaugų senosiose miesto kapinėse atnaujinti paminklus, pripažintus kultūros paveldo vertybėmis. P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžio savivaldybei trečią kartą nepavyko nupirkti restauracijos paslaugų senosiose miesto kapinėse atnaujinti paminklus, pripažintus kultūros paveldo vertybėmis. P. ŽIDONIO nuotr.

Trečias kartas – irgi nesėkmingas

Savivaldybė teigia intensyviai ieškanti kultūros vertybių restauratorių, tačiau net ir vieną po kito skelbiant konkursus, nepavyksta nupirkti restauravimo paslaugų. Mat skulptūras atnaujinti gali tik tinkamą kvalifikaciją turintys atestuoti specialistai. O tokių Lietuvoje – vos kokie penki, ir dalis jų dirba kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur antram gyvenimui keliami didžiuliai istoriniai objektai.

„Ką tik įvyko trečiasis Savivaldybės skelbtas konkursas dėl antkapių ir kapaviečių restauravimo. Jo rezultatas – viešieji pirkimai sustabdyti, nes vienintelis kandidatas užsiprašė per didelės sumos už savo paslaugas“, – paaiškino B. Pučkis.

„Dabar restauracijos daugiau vyksta bažnyčiose, dvaruose, rūmuose. Todėl mums kažką prisikviesti ir yra labai sunku.”

B. Pučkis

Kiek Savivaldybė planavo skirti tokiam darbui, neatskleidžiama, tačiau vienintelis konkurso dalyvis už tai paprašė ketvirtadaliu daugiau.

„Labai gaila, liūdina tokie dalykai, bet reikia susitaikyti – tokia šiandien šita rinka“, – sako Savivaldybės atstovas.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

B. Pučkio teigimu, vienintelį pasiūlymą šiame konkurse pateikė restauratorių įmonė iš Vilniaus. Tokiomis paslaugomis, pasak paveldosaugininko, užsiimama tik sostinėje ir Kaune – aplink Panevėžį tokių meistrų nėra.

Pasak B. Pučkio, natūralu, kad keli restauratoriai Lietuvoje koncentruojasi prie valstybinės reikšmės objektų ir nesidomi kapų skulptūromis regionuose.

„Mano žiniomis, dabar restauracijos daugiau vyksta bažnyčiose, dvaruose, rūmuose. Čia specialistai turi darbo keleriems metams. Todėl mums kažką prisikviesti ir yra labai sunku“, – teigia B. Pučkis.

Teks kelti kainą

Savivaldybė teigia nepaliksianti likimo valiai senųjų kapinių istorijos. Pasak B. Pučkio, bus skelbiamas ir ketvirtas viešųjų pirkimų konkursas, bet veikiausiai – jau kitąmet.

„Tikriausiai teks ieškoti daugiau pinigų taip reikalingai paslaugai pirkti. Bet pirmiausia reikia baigti šiuos metus, įvertinti miesto biudžeto pajamas ir jau vasarį, kaip įprasta, planuoti būsimas išlaidas“, – svarsto specialistas.

Jis tikisi, kad tie keli šaltojo sezono mėnesiai galutinai nepribaigs trijų restauruoti numatytų skulptūrų.

Anot Savivaldybės paveldosaugininko, jas išsaugoti labai svarbu ir dėl to, kad Lietuvoje mada kapinėse statyti skulptūras gana reta tradicija, atėjusi iš Italijos, Šiaurės Milano regiono.

Tokias paveldo vertybes atnaujinti labai sudėtingas darbas. Pirmiausia specialia aparatūra atliekama fotogramedija, kai lazeriu meno kūrinys išmatuojamas mikronų tikslumu. Tada imamasi polichromijos – nustatoma, kokiais dažais buvo dažyta skulptūra, kuo gruntuota. Taip pat daromos betono išpjovos – išgręžiami apvalios formos kernai tiek iš pačios skulptūros, tiek iš postamento bei pamatų. Žiūrima betono sudėtis, kad būtų galima parinkti identišką. Būtini ir biologiniai tyrimai, mat skulptūros apaugusios biologine mase – kerpėmis, samanomis ir kitais biologiniais elementais, kurie vienaip ar kitaip jas veikia.

Taip pat svarbu įvertinti gelžbetoninio karkaso būklę. Mat skulptūros anuomet būdavo daromos ne iš gamyklinio plieno – jos buvo užsakomos pas kalvius. Sukniedytos jos būdavo apvelkamos betonu. Visos lietos formos yra kaip šokoladinis kiaušinis – iš dviejų dalių. Dvi atskiros pusės būdavo sujungiamos armatūra ir sutvirtinamos cementiniu skiediniu. Metalas, veikiamas drėgmės, pradėjo plėstis, todėl ėmė trupėti betonas.

Komentarai

  • Atsirastų,kas padaro,bet jei skiria pinigų pamatų betonavimui,o reikia skulptūrą restauruoti,tai taip ir būna.Tegu įvertina,kad reiks žmonėms arba gyventi Panevėžy ,nes važinėti per toli.Giminaičiai irgi tegu durniaus neįjungia,o prisideda lėšomis,

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų