Marijonų sode kuriamas pasakų parkas. P. Židonio nuotraukos

Į parką pasiklausyti pasakų

Panevėžiui daug gero padariusių vienuolių marijonų laikus menančiame Marijonų sode atsirado nauja traukos vieta.
Nuo šiol užsukusieji į šį istorinį miesto parką bet kada galės pasiklausyti aukštaitiškų, panevėžiškių tarme sekamų pasakų, kuriomis prabils jų motyvais sukurtos skulptūros.

Marijonų sode trečiadienį instaliuota paskutinė, penktoji, tokia skulptūra.
O jau šiandien 17.15 val. gyventojai kviečiami į jų atidarymo proga rengiamą pikniką.
„Prašome atsinešti pledukus ar kėdutes atsisėsti ir tai, kas tinka kiekvienam prie pikniko“, – ragina viena iš naujojo pasakų parko iniciatorių Megė Cimbalaitė.

Ateinančiųjų į pikniką prašoma atsinešti ir ausines – jų reikės perklausyti pasakoms.
Prie kiekvienos skulptūros pritvirtinta metalinė plokštelė su QR kodu.
Jį nuskenavus, audio formatu pasigirs panevėžiškių ir pasvališkių tarmėmis įgarsintos pasakos: „Žaltys“, „Vaizbūno sūnus“, „Dangus griūva“, „Bobutės pasaka“ bei sakmė apie tai, kodėl skruzdė pertrūkusi ir voras su kupra.
Jų motyvais skulptūras Marijonų sodui kūrė skulptoriai Kęstutis Krasauskas, Eugenijus Čibinskas, Lietuvoje reziduojanti Japonijos menininkė Noe Kuremoto, Giedrė Baltakytė, Vilmantė Žegulytė-Dvareckė.

Šio projekto organizatorius ir sumanytojas yra Panevėžyje veikianti menininkų rezidencijų erdvė – meno ir kultūros centras „Artihost“.

M. Cimbalaitė, o taip pat menininkės Giedrė Baltakytė, Vilmantė Žegulytė-Dvareckė yra „Artihost“ projekto komandos nariai.

„Mudvi su Vilmante grįžom gyventi į Panevėžį po 10-ies Vilniuje praleistų metų ir labai norėjosi čia padaryti ką nors gražaus. O Giedrė vilnietė, bet dažnai viešinti Panevėžyje“, – pasakojo M. Cimbalaitė.

Planuose – daugiau skulptūrų

Naująjį skulptūrų parką iš pradžių planuota įkurdinti atnaujintame Skaistakalnyje.
Visgi Panevėžio savivaldybė tokiam akcentui numatė vietą jaukiame Marijonų sode, menančiame tarpukariu jį kūrusių brolių vienuolių laikus.
„Marijonų sodas – labai graži vieta, netgi kviečianti ir antrajam projekto etapui. Tą skulptūrų parką galima toliau plėsti“, – naują idėją jau rutulioja M. Cimbalaitė.
Anot parko sumanytojos, atrenkant pasakas esminiu kriterijumi tapo paplitusios Aukštaitijos regione.
Paskui gimė sumanymas išsaugoti ir čionykštę tarmę. Ieškant tarmiškai užrašytų pasakų projekto įgyvendintojams daug padėjo Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto bei Panevėžio kraštotyros muziejaus specialistai.
„Tarmėje užkoduota labai svarbi informacija. Nykstant kalbai, nyksta ir mūsų kultūra, identitetas. Norime, kad mažieji girdėtų, kaip kalbėjo mūsų seneliai“, – kalbėjo M. Cimbalaitė.
Muziejuose paprastai skulptūrų ir meno kūrinių liesti negalima, tačiau Marijonų sode ši taisyklė bus sulaužyta.

Nauja traukos vieta

Dar prieš menininkams imantis darbų buvo prašoma atsižvelgti, kad skulptūros pirmiausia skirtos vaikams. Šamoto kietumo užtenka, kad vaikai interaktyvias skulptūras galėtų liesti, remtis į jas. Netradiciniai meno kūriniai nulipdyti skirtingų spalvų, faktūrų, formų, tad vaikams tai bus ir sensorinė lavinimo priemonė.
„Žinoma, skulptūros nėra žaidimo aikštelės įrenginiai, bet su jomis vaikai turės daugiau laisvės. Tikimės ir suaugusiųjų atsakingo požiūrio. Marijonų sodas labai jaukus, išsiskiriantis gražių, senų ir net egzotinių medžių gausa. Viliamės, kad atsiradus interaktyvioms skulptūroms, pritaikytoms vaikams, jis bus dar labiau lankomas šeimų“, – teigė M. Cimbalaitė.