-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vis daugiau prekybos centrų, parduotuvių, kavinių, bibliotekų, kitų viešųjų vietų atveriamos naminiams gyvūnams. Ne išimtis ir Panevėžys, tampantis jiems vis draugiškesniu miestu.Šuniukai greta šeimininkų vaikšto prekybos centruose, ramiai tupi prie kojų, kol jų savininkai užkandžiauja kavinėje, palydi juos į biblioteką pasikeisti knygų.
Šį kartą panevėžiečių klausiame, ką jie mano apie gyvūnus tokiose viešosiose vietose, ar patys į jas vedasi savo augintinius?
Auginu katiną, bet neprieštarauju, jei į prekybos centrus, kur didelės erdvės, leidžiama užeiti su šunimis. Bet provincijoje – miesteliuose, kaimuose – neturime tokių didelių centrų.
Kaimų parduotuvėse vietos net ir žmonėms nedaug.
„Žmonių nuomonės įvairios, bet man augintinis prekybos įstaigoje netrukdo. Gal aš toks žmogus.“
Galimybė į prekybos vietą ateiti su gyvūnu priklauso ir nuo jo dydžio, bet turbūt, jei įleistų tik su mažais šuniukais, kiti pasipiktintų didelių šunų diskriminacija.
Per tiek darbo metų įgijau labai daug kantrybės ir tolerancijos. Žmonių nuomonės įvairios, bet man augintinis prekybos įstaigoje netrukdo. Gal aš toks žmogus.
Labai gerai, kad atsiveria vis daugiau viešųjų vietų, į kurias galima ateiti su keturkojais. Žinoma, į tokias turėtų eiti tik tam paruošti šunys, kurie nebijotų stresinių situacijų, įvairių netikėtų garsų, kvapų, šviesų, minios. Pratinti augintinį prie skirtingų erdvių ir aplinkybių būtina.
Nemanau, kad žmonės su šunimis masiškai keliaus į maisto prekių parduotuves. Mano nuomone, reikėtų vengti ten lankytis su augintiniais.
Bet jeigu drabužių ar statybinių prekių parduotuvės taku pereitų šuo, didelės bėdos tikrai nematau. Žinoma, jeigu gyvūnas nėra socializuotas, nepratęs būti ten, kur daugiau žmonių, jo nereikėtų vestis.
„Visuomenės požiūris į keturkojus keičiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.“
Toks gyvūnas patirs stresą, gali ne tik pats išsigąsti, bet ir išgąsdinti žmones. Tačiau mokytas šuo tokiose vietose tikrai adekvačiai elgiasi. O ir žmonėms patinka – visi sutinka su šypsenomis.
Tėvai vaikams turėtų paaiškinti, jog pamačius šuniuką, kad ir kokį gražų bei mielą, nereikėtų prie jo bėgti. Visada būtina atsiklausti šeimininkų, ar galima paglostyti. Ir gatvėje taip pat – kiekvieno sutikto šuniuko glostyti negalima.
Nors vis daugiau viešųjų vietų atveriamos šeimininkams su keturkojais, Panevėžio gyvūnų laikymo taisyklės nurodo, kad bet koks šuo, nesvarbu, socializuotas, mokytas, mažas ar didelis, į viešąją vietą turi būti vedamas su antsnukiu. Nėra jokių išimčių. Bet kiek tokių atvejų iš tiesų matome? Tai jau seniai atgyvenęs dalykas. Pati rašiau raštą Savivaldybei, bet gavau atsakymą, kad šiuo metu keisti teisės aktų neplanuojama, nes vedžioti šunis be antsnukių nėra saugu. Jei gyvūnai socializuoti, jokios grėsmės tikrai nėra.
Visuomenės požiūris į keturkojus keičiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Kadangi pati dirbu su vokiečių aviganių veislės šunimi, kuris socializuotas, paklusnus, dresuotas, mano nuomonė šiuo klausimu tik teigiama.
Bet turbūt kiekvienas šeimininkas geriausiai žino, ar jo šuo gali lankytis tokiose vietose. Juk šuns „nuo grandinės“, ko gero, nenusivesi į kavinę. Į viešąsias vietas atvedamas šuo turi būti neagresyvus, pabuvęs lauke, kad viduje nenutiktų „avarijų“.
Mano darbe reikalinga ypač gera šuns socializacija, tad saviškę Cherry visada stengdavausi nusivesti visur, kur tik priima su augintiniais. Mano akimis, Panevėžys tikrai gyvūnams draugiškas miestas.
„Mano akimis, Panevėžys tikrai gyvūnams draugiškas miestas.“
Lankantis viešosiose vietose stresą galbūt patiria tik jaunas šunelis, nes jam viskas nauja. Tai natūralu. Mažas šuniukas dar nepatyręs, jam ir paviršiai nauji, ir erdvė didelė, ir žmonių daug. O kai įpranta ir tampa suaugusiu socializuotu šunimi, jokių problemų nelieka. Kaip mėgstu sakyti: kiek darbo įdėsi į jauną šuniuką – tiek ir turėsi.
Jei einu į namų apyvokos daiktų parduotuvę išsirinkti vaikui kilimo ar nusipirkti keleto varžtelių – viskas gerai, šuo tikrai gali mane lydėti. Bet jei prisireikia į maisto prekių parduotuvę, kur daugybė žmonių ir pati apsikrovusi prekėmis, tikrai nesivedu kartu. Aišku, užbėgti nusipirkti pieno tikrai galėčiau ir su šunimi.
Auginu Džeko Raselo terjerą. Nesame su juo dažni kavinių, parduotuvių lankytojai, bet kartais nueiname. Kadangi kartu vykstame į keliones, teko ir Latvijoje kavinėje su Goldu lankytis, žinoma, ir Panevėžio kavinėse, prekybos centre.
Goldas draugiškas šuo, visiems smalsu su juo pabendrauti. Jis nėra glostymų mėgėjas, bet neprieštarauja pagiriamas, ypač kai vaikai rodo draugišką susidomėjimą.
„Man kaip tik miela ir jauku šunis matyti parduotuvėje ar kavinėje.“
Goldas tikras šeimos narys, nori visur eiti kartu. Tarp kitko, jis gimęs kovo 11-ąją, šįmet Goldui sukako 7-eri. Mūsų abiejų Zodiako ženklas Žuvys, gal todėl taip gerai sutariame.
Į gyvūnus viešosiose vietose žiūriu labai tolerantiškai. Kai pats turi augintinį, žinai, koks jis svarbus. Man kaip tik miela ir jauku šunis matyti parduotuvėje ar kavinėje.
Nemalonių situacijų su šunimis man nėra buvę. Tik kartą parke teko išsigąsti, kai susipažinti pribėgo didelis šuo. Nieko blogo jis nedarė, bet išgąsčio buvo.
