-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Molainių gatvėje gyvenantis Jonas sako šaltomis dienomis negalintis palikti net lango mikroventiliacijos, nes į butą skverbiasi teršalai. Jo namų nepasiekia dūmai iš kaminų, bet dusina teršalai iš užkurtų automobilių. Kai šalta, ne vienas, ryte užkūręs mašinos variklį, palieka jį kuriam laikui veikti, o išmetamosios dujos kyla tiesiai į kaimynų langus. Be to, kaimynystėje yra vaikų darželis. Į jį mažuosius atvežę tėvai, kol juos nuveda iki darželio, dažnai palieka šildyti mašinas neišjungę variklių.
Kelių eismo taisyklėse numatyti tam tikri ribojimai užvestiems automobiliams. Tarkime, yra papildoma kelių eismo ženklo lentelė, nurodanti, kad pažymėtoje tokiu ženklu vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį. Daugiabučių kiemuose paprastai galioja kita taisyklė. Pasak Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialisto Tado Martinaičio, nurodoma, kad gyvenamojoje zonoje „draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai)“. Kitaip tariant, be priežasties negalima laikyti įjungto automobilio variklio ir daugiabučių kiemuose.
„Ijungti varikliai daro didelę įtaką ir oro taršai, ir klimato kaitai, bet žmonių sąmoningumas šiuo klausimu vis dar labai žemas. Net ir apie tai, kad teršia kitam, nelabai kas linkęs galvoti“, – patvirtina Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.
Ji abejoja, ar įmanoma išspręsti tokią problemą statant draudžiamuosius ženklus.
„Kas jaučia atsakomybę, to nedaro, o kurie daro, gali juos šviesti, teikti informaciją, bet, ko gero, darys tą patį“, – svarsto specialistė.
Nors vasario pradžioje Panevėžyje fiksuota padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis,
pastarosios šaltos naktys oro kokybės taip ryškiai nepablogino. Nuo dusinančių teršalų panevėžiečius išgelbėjo pakankamai palankios oro sąlygos.
„Teršalų sklaida nėra tokia prasta, kaip tikėjomės tokią šaltą naktį“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Agentūros duomenimis, oro tarša Panevėžyje ketvirtadienį buvo žema. Vidurdienį kietųjų dalelių koncentracija siekė 22 mikrogramus kubiniame metre, kai norma laikoma iki 50. V. Bimbaitė spėja, kad panaši oro kokybė laikysis ir likusiomis dienomis.
„Manome, kad oro kokybė šią savaitę šalyje bus gera ir vidutinė. Savaitgalį sinoptikai prognozuoja atšilimą, bet, deja, vėjas pasisuks iš pietų. Tai reiškia, kad šiek tiek teršalų pas mus atneš iš Lenkijos. Tikriausiai bus ne tik vietinių taršos šaltinių poveikis, bet gausime ir kitos taršos“, – kalbėjo V. Bimbaitė.
Anot jos, Panevėžyje šaltuoju sezonu oro tarša – itin aktuali problema. Tam įtakos turi ir miesto specifika – nemažą jo dalį sudaro kietuoju kuru šildomi individualūs namai.
Visgi vidutinis oro užterštumas Aukštaitijos sostinėje pastaraisiais metais mažėja.
„Pagal oro kokybės tyrimų rodiklius Panevėžyje situaciją vertinčiau kaip vidutinę ir gerėjančią“, – sakė V. Bimbaitė.
Jau pirmaisiais šių metų mėnesiais Panevėžyje oro tarša kietosiomis dalelėmis nustatytą ribą viršijo net keturias dienas. R. Taučikienės teigimu, tai lėmė labai šaltas oras, intensyvus individualių namų šildymas kietuoju kuru, žemas oro slėgis, didelis šaltis ir oras praktiškai be vėjo, galinčio išsklaidyti teršalus.
Paskutinį kartą Panevėžyje oro tarša viršijo normą vasario 8-ąją. Tuomet kietųjų dalelių koncentracija ore siekė 57 mikrogramus kubiniame metre, vasario 7-ąją – net 91 mikrogramą. Pasak R. Taučikienės, tądien oro tarša buvo viršyta ir Vilniuje, Kaune, Jonavoje bei kitur. Padidėjęs oro užterštumas Panevėžyje užfiksuotas ir vasario 3, sausio 17 dienomis. O pernai iki vasario 19 dienos nebuvo nė vienos dienos, kai viršyta oro tarša.
„Didžiausia tarša fiksuojama vėlai vakare ir naktį, kai žmonės grįžta po darbų ir pradeda šildyti namus“, – pastebi R. Taučikienė.
Oro taršą didina ne tik intensyviau kūrenamos krosnys, bet ir netinkamo kuro deginimas. Visgi kontroliuoti, kad žmonės į krosnis nekištų bet ko, sudėtinga. Net aplinkosaugininkai taip paprastai negali ateiti į namus ir paprašyti parodyti, kuo kūrenama. Nebent sulauktų kaimynų skundo.
R. Taučikienė mano, jog ateityje oro taršos problema Panevėžyje turėtų mažėti. Nemažai gyventojų pasinaudojo Aplinkos ministerijos teikiama dotacija atsinaujinant šildymo katilus. Specialistės teigimu, Panevėžyje dygstančiuose individualiuose namuose diegiamos naujos šildymo technologijos. R. Taučikienės nuomone, oro taršos problema aktualesnė senuose mikrorajonuose, ypač Rožyne, kur stovi dideli, gana seni namai.
„Nors dauguma gyventojų turi dujų įvadus ir gali šildytis dujomis, bet pigiau kūrenti kietąjį kurą, todėl dauguma šildosi malkomis. Atnaujinti tokias šildymo sistemas yra brangu“, – sako R. Taučikienė.
Komentarai
-
- jono smogas fortkei
- 21:21 2021.02.19
Rodyti visus komentarus (1)taigi dabar automobiliai su filtrais viskas išfiltruota jokiu juodu nera,ta kur siulo ponia ženklus statyt tai prie savo buto ar namo pasistatyk kad butu draudžiantys i vidu užeit