-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tris kartus nepavykus surasti, kas restauruotų avarinės būklės Panevėžio senosiose kapinėse stūksančias valstybės saugomas skulptūras, jos toliau tebedūla.
Miesto Savivaldybė kitą savaitę rengiasi vėl skelbti viešųjų pirkimų konkursą ir viliasi pradėti žūtbūt reikalingą restauraciją.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto Benjamino Pučkio teigimu, tokių rimtų darbų bet kas negali imtis. Jo žiniomis, atestuotų natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros meistrų šalyje tėra vos penki.
Be to, kelerius metus Vilniuje, Sapiegų rūmuose vyksta intensyvi vidaus lipdybos restauracija, o šių darbų apimtys ten – didžiulės. Atestuotiems restauratoriams netrūksta darbo ir kituose valstybiniuose objektuose. Tad tokioje konkurencinėje kovoje dėl meistrų kol kas panevėžiečiai nustumti į galą.
Pasak B. Pučkio, pernai į Savivaldybės paieškas buvo atsiliepę potencialūs restauratoriai iš Vilniaus, tačiau jų užsiprašyta kaina miesto kišenei buvo per didelė, o nusiderėti nepavyko.
Šiemet skulptūrų kapinėse restauravimui biudžete numatyta didesnė suma, tačiau kol neįvyko konkursas, Savivaldybė neatskleidžia, kiek pasiruošusi atseikėti.
Nors muziejumi po atviru dangumi vadinamose senosiose miesto kapinėse stovi ne viena restauravimo besišaukianti skulptūra, kol kas planuojama atnaujinti tik tris: „Kristaus širdis“, „Kristus, palinkęs po kryžiumi“ ir Šv. Zitos draugijos narių antkapinį paminklą.
Dvi iš jų – brolių Vincento ir Benjamino Jakševičių darbas, dėl trečios autorystės, pasak B. Pučkio, abejojama.
Šių kultūros paveldo objektų būklė tragiška jau ne vienerius metus, ne kartą apie būtinybę juos restauruoti kalbėjo ir pačių Jakševičių giminaičiai.
Pasak B. Pučkio, restauratoriams pirmiausia teks atlikti įvairius tyrimus, paimti betono mėginius, nustatyti, kokia augmenija suvešėjusi ant skulptūrų ir jų plyšiuose, kokie originalūs dažai kadaise naudoti.
Anot jo, restauruojant turės būti atkurta originali dažytų skulptūrų spalva.
Iš trijų numatytų atnaujinti, dažytos dvi – „Kristus, palinkęs po kryžiumi“ ir Šv. Zitos draugijos narių antkapinis paminklas.
„Kodėl skulptūros skyla? Todėl, kad drėgmė pažeidžia kaltinį senovinį plieną. Jis rūdija ir plečiasi, atsisluoksniuoja plutomis ir plėšia betoną. Kai suplėšo, į tarpus patenka dar daugiau drėgmės“, – aiškino paveldosaugininkas.
Restauratoriams teks nukelti skulptūras ir jas sutvirtinti.
Kol kas planuojama darbus atlikti vietoje, pačiose kapinėse.
Kadangi tai technologiškai sudėtingas procesas, tam numatyta 12 mėnesių.
Avarinę būklę pasiekusios skulptūros, pasak B. Pučkio, šiokį tokį remontą per gyvenimą yra mačiusios, tačiau jis nebuvo tinkamas.
Negana to, kartais geranoriški panevėžiečiai bandydavo ir savavališkai pridėti ranką „restauruodami“ kultūros paveldą.
„Restauratoriui net žandikaulis atkrito.“
B. Pučkis
Taip buvo bandoma „pagražinti“ Šv. Zitos draugijos narių antkapinį paminklą. Prieš keletą metų kažkas sumanė jį perdažyti ir cementu aptvarkyti įtrūkimus. Laimė, nespėjo pridaryti sunkiai atitaisomos žalos.
„Tai – kultūros paveldo objektas ir savavališkai tvarkyti negalima. Tai ne tvarkymas, o niokojimas“, – pabrėžė B. Pučkis.
Restauratorių ranka reikalinga ir kitiems įspūdingų Panevėžio senųjų kapinių paminklams – miesto istorijos liudininkams.
Tarp tokių – garsiojo skulptoriaus, poetės Salomėjos Nėries vyro Bernardo Bučo sukurta antkapinė skulptūra mokytojai Veronikai Butėnienei.
Kažkas pasistengė „sutvarkyti“ ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, stovinčią prižiūrimoje kapavietėje. Šioji dengta teracu – mozaikiniu betonu (akmenukai, surišti betonu), o skulptūrą kažkas nudažė aliejiniais dažais su sidabro pudra.
Kai pernai į derybas su Savivaldybe atvykęs restauratorius apsilankė šiose kapinaitėse, neteko amo.
„Restauratoriui net žandikaulis atkrito. Tuos aliejinius dažus itin sudėtinga bus nuvalyti“, – sako B. Pučkis.
Šiose kapinėse yra ir unikalus sarkofagas su ornamentais. Jo būklė taip pat avarinė.
Pasak B. Pučkio, jau daugelį dešimtmečių šis sarkofagas atviras, o jo dangtis padėtas šalia. Viduje pripilta žemių.
Prižiūrintieji kaimyninius kapus į atvirą sarkofagą kartais pasodina gėlių, uždega žvakutę.
„Jis unikalus kaip antkapinis paminklas ir turbūt vienas iš unikaliausių Panevėžyje. Galbūt net ir Vilniaus Rasų kapinėse tokio nėra“, – svarsto B. Pučkis.
