-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokia Vakaruose sparčiai plintanti iniciatyva ateina ir į Lietuvos miestus. Nuo birželio 1-osios kai kuriomis gatvėmis gali tekti pratintis važiuoti kitaip.
Panevėžio savivaldybė rengiasi svarstyti, kurias gatves užleisti dviračių vairuotojams.
Patys dviratininkai prašo jiems atiduoti Nevėžio bei dalį Staniūnų gatvių.
Dviračių takų tinklas visoje Lietuvoje nuolat plečiamas ir atnaujinamas, tačiau nuo šių metų vasaros pradžios atsiranda ir naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė.
Tokia gatvė bus žymima specialiu kelių eismo ženklu.
Ji galės būti įrengiama ramaus, lėto eismo gatvėse, kuriose turės išsitekti visi eismo dalyviai – automobiliai, motociklai, dviračiai, paspirtukai, pėstieji.
Tokiomis galės tapti tos gatvės, kur nėra galimybės įrengti atskirų dviračių takų ar dviračių juostų. Dviračių gatvėje greitis negalės viršyti 30 kilometrų per valandą.
„Dažnam lietuviui automobilis yra ne susisiekimo priemonė, o būdas pasipuikuoti: jeigu turi BMW – jau esi kietas.“
S. Grubliauskas
Be to, nebus galima lenkti transporto priemonių, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą. Tokioje gatvėje dviratininkams nebereikės važiuoti viena eile ir kuo arčiau dešinio krašto.
Susisiekimo ministerija tikisi, kad ši naujovė paskatins daugiau žmonių persėsti ant ekologiškų transporto priemonių.
Tokių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.
Visą Europą dviračiu išmaišęs panevėžietis, Panevėžio klubo „Dviračiai“ narys Stanislovas Grubliauskas įsitikinęs, jog tokia naujovė neabejotinai paskatintų daugiau panevėžiečių bent jau šiltuoju metų laiku iš automobilių persėsti ant dviračių.
Jis pats miesto Savivaldybei pasiūlęs tokia dviračių gatve paversti Staniūnų gatvę nuo Kristaus Karaliaus katedros kapinių iki Beržų gatvės.
Anot dviračių entuziasto, tai nėra intensyvaus judėjimo gatvė, o šalia jos neįrengta dviračių takų.
„Dviračių takų ten nėra, šaligatviai apgailėtinos būklės, pilna duobių, reikia visaip raitytis, tad bent važiuodami gatve, kai automobilių vairuotojai turėtų sumažinti greitį, dviratininkai jaustųsi daug saugiau“, – motyvavo S. Grubliauskas.
Kiti dviračių entuziastai siūlo dviračių gatve paskelbti Nevėžio gatvę.
Anot S. Grubliausko, tokių gatvių, kur pirmenybė būtų teikiama dviratininkams, Aukštaitijos sostinėje galėtų būti iki keturių.
Svarbu atsirinkti tas, kur iš tiesų pokyčiai netrukdytų kitų eismo dalyvių eismui, bet palengvintų dviratininkų kelionę.
„Reikia suprasti, kad per kelerius metus suremontuoti visų gatvių ir atnaujinti visų dviračių takų neįmanoma. Kaip išeitis galėtų būti dviračių gatvės, greta kurių nėra dviračių takų. Tokiomis gatvėmis visi eismo dalyviai negalėtų važiuoti greičiau nei 30 km per valandą greičiu, tai užtikrintų visų eismo dalyvių saugumą“, – mano S. Grubliauskas.
Panevėžio dviratininkai siūlo naujuoju ženklu „Dviračių gatvė“ pažymėti Nevėžio ir dalį Staniūnų gatvių. P. Židonio nuotr.
Kitas klausimas – ar panevėžiečiai jau pribrendo tokiems pokyčiams, kai viena gatve gali važiuoti tiek dviratininkai, tiek keliaujantieji paspirtukais, tiek ir lengvaisiais automobiliais.
Pasak S. Grubliausko, vieni automobilių vairuotojai draugiškai praleidžia dviratininkus, bet kiti piktybiškai ignoruoja.
Anot jo, iki Vakarų valstybių lygio Lietuvai dar toli.
„Taisyklių dėl dviratininkų eismo organizavimo labiausiai laikomasi Vengrijoje ar Slovakijoje. Ten labai platus dviračių tinklas. Jeigu vietiniai pamatys, kad važiuoji gatve, būtinai parodys dviratininkams skirtą taką“, – įspūdžiais po kelionių dviračiu po Europą dalijasi S. Grubliauskas.
Albanijoje prabangių automobilių vairuotojai visiškai nesibodi savo „karietos“ pastatyti ant dviračių takų.
O štai Olandijos, Belgijos ar Švedijos didžiuosiuose miestuose dviratininkų yra daugiau nei lengvųjų automobilių.
„Ten jau žmonės supratę, kad dažnai dviračiu pasiekti savo kelionės tikslą yra ne tik pigiau, bet ir daug paprasčiau. Čia gyventojai nesivaiko prestižo, kaip kartais galime pajusti Lietuvoje. Dažnam lietuviui automobilis yra ne susisiekimo priemonė, o būdas pasipuikuoti: jeigu turi BMW – jau esi kietas. Bet mažais žingsneliais, tikiu, ir Lietuvoje pakeisime šį požiūrį. Per dieną niekas neatsiranda. Jau viskas juda gerąja linkme“, – mano S. Grubliauskas.
Eismo organizatoriai Panevėžyje mano, jog pasiteisino sprendimas Elektros g. paskelbti pėsčiųjų zona, kur leistinas ne didesnis nei 20 km/val. Greitis. P. Židonio nuotr.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus ir Eismo saugumo komisijos pirmininko Tomo Juknos teigimu, kol kas miestas nėra numatęs, kurias gatves atiduoti dviratininkams.
Naujos idėjos rimčiau apsvarstyti dar nespėta.
Panevėžio darnaus judumo plane numatytos tik gatvės be automobilių, kurios būtų atiduotos pėstiesiems.
„Buvome išgryninę idėją, kad kai kurios centrinės miesto gatvės savaitgaliais būtų atiduotos tik pėstiesiems. Prie šio klausimo svarstysime sugrįžti, kai miesto centre baigsime remontus“, – sakė T. Jukna.
Idėja kai kurias gatves paversti dviračių, administracijos vadovo nuomone, irgi gera.
Tačiau, anot jo, ji kelia ir daug klausimų: ar tokiomis gatvėmis galėtų dviratėmis transporto priemonėmis važiuoti vaikai, ar nebus sunkumų viešajam transportui, ar saugūs bus pėstieji.
„Panevėžio dviratininkai tikrai aktyvūs, jau esame sulaukę pasiūlymų. Kiekvieną nagrinėsime atsižvelgdami į konkrečią situaciją“, – teigė T. Jukna.
Administracijos direktoriaus tvirtinimu, kasmet Panevėžyje atnaujinama išties daug dviračių takų, bet yra vietų, kur jų dar nespėta arba tiesiog nėra techninių galimybių įrengti.
„Lygiai taip pat yra su teritorijomis, pripažintomis gyvenamąja zona. Kai nėra galimybės įrengti pėsčiųjų takų, kaip alternatyva gali būti tokios zonos paskelbimas. Jeigu dviratininkų srautai dideli ir nebus galimybės atnaujinti ar įrengti dviračių takų, sprendimas gali būti dviračių gatvės įrengimas. Bet jeigu tai pagrindinė gatvė, kurioje eismas itin intensyvus, ji negalės tapti dviračių gatve“,– sakė T. Jukna.
Jo teigimu, bent jau gyvenamosios zonos paskelbimas pasiteisino – jomis paskelbta ne tik Elektros gatvė, bet ir nuosavų namų kvartaluose Rožyno, Stetiškių bei kituose mikrorajonuose.
„Elektros gatvėje pėsčiųjų judėjimas buvo itin intensyvus. Dabar pėstiesiems nebereikia ieškoti perėjos – gatvę galima kirsti bet kur. Žinoma, automobilių vairuotojai gal nėra patenkinti, nes greitis negali būti didesnis nei 20 km per valandą, bet gatvė nėra ilga, tikrai galima ją įveikti ir tokiu greičiu“, – mano T. Jukna.
